DELFI jau anksčiau rašė, kad netoli garsiojo Vijūnėlės dvaro, Turistų gatvėje, yra prabangūs mero R. Malinausko namai. Prie mero sklypo tvora yra aptvertas ir gabalas valstybinės žemės, valstybinėje žemėje iškastas tvenkinys. Visu šiuo „gėriu“ gali džiaugtis vienintelis R. Malinauskas, kurio privatus kiemas padidėja valstybinės žemės sąskaita. Rugsėjo mėnesį patikrinimą teritorijoje atliko Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kuri nustatė neįtikėtiną dalyką – valstybinę žemę aptverianti tvora saugo visuomenę nuo įkritimo į valstybinėje žemėje esantį tvenkinį.

Kreipėsi į generalinį prokurorą

Šeši Druskininkų savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į generalinį prokurorą su prašymu ginti viešąjį interesą, nes NŽT nesiėmė jokių veiksmų. Taip pat prie prašo įvertinti Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų bei Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus darbuotojų galimai padarytas nusikalstamas veikas.

„Apibendrinant visas aplinkybes, akivaizdu, jog tvenkinys nėra „hidrotechninis įrenginys“, o tvora nesaugo Vijūnėlės parko lankytojų nuo šio įrenginio. Priešingai – tiek tvenkinys, tiek tvora iš esmės tarnauja vienintelio R. Malinausko interesams, o pastarasis visiškai nepagrįstai naudojasi dalimi Valstybinės žemės sklypo (~ 6 arai) savo poreikiams tenkinti.

Tuo tarpu dėl Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (pateikiant klaidingą informaciją NŽT Druskininkų skyriui) ir NŽT Druskininkų skyriaus specialistų veiksmų viešasis interesas nėra ginamas“, - rašoma tarybos narių rašte.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė DELFI patvirtino, kad toks raštas yra gautas. Šiuo metu prokuratūra nagrinėja medžiaga ir svarsto, kokių veiksmų imtis.

R. Malinauskas: prokuratūra visuomet gina viešąjį interesą, nes ten yra „savų žmonių“

Druskininkų meras R. Malinauskas, komentuodamas situaciją DELFI, skambiai kritikavo ne tik į prokuratūrą besikreipusius savivaldybės tarybos narius ir apibūdino juos įžeidžiančiomis frazėmis, tačiau kritikos kliuvo ir pačiai prokuratūrai. Jo teigimu, viešąjį interesą ji gins dėl „savų žmonių.“

R. Malinausko namai

„Tie šeši tarybos nariai, kurių pavardes galėčiau išvardinti visų iš eilės, yra mažų mažiausiai menkystos, daugiau gyvenime nesugebantys niekuo užsiimti, tik kurti legendas, intrigas ir tuo užsiimti nuo ryto iki vakaro“, - kalbėjo R. Malinauskas.

Druskininkų meras teigė neabejojantis, kad prokuratūra imsis ginti viešojo intereso, nes ten, pasak jo, yra „savų žmonių“: „Pagal jų (tarybos narių - DELFI) skundus prokuratūra visada ima ginti viešąjį interesą, kokia tema bebūtų, kadangi ten sėdi savi žmonės. Pavardes aš įvardinsiu vėliau ir tos prokuratūros, ir Kauno prokuratūros. Man tai jokia naujiena.“

Paklaustas, ar jis turi įrodymų ar faktų, mesdamas tokius rimtus kaltinimus teisėsaugos sistemai, R. Malinauskas atsakė: „Reikės, surasiu.“

NŽT patikėjo Druskininkų savivaldybės paaiškinimais ir nesiėmė veiksmų

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patikrinimo išvados gali nuskambėti kurioziškai. Valstybinėje žemėje iškastas tvenkinys NŽT patikrinimo išvadose vadinamas „hidrotechnikos įrenginiu, skirtu paviršinio vandens surinkimui“, o valstybinėje žemėje esanti tvora – apsauga, kad žmonės neįkristų į „įrenginį“.

„Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus specialistai 2016 m. rugsėjo 12 d. vietoje patikrino kaip naudojamas žemės sklypas. Tvora, kuri pripažinta bešeimininkiu turtu teismo sprendimu, esanti žemės sklype bei dalyje privačių žemės sklypų, Turistų g., Druskininkuose, priklauso Druskininkų savivaldybei.

Minėta tvora atskiria Vijūnėlės parką nuo atviro hidrotechnikos įrenginio skirto paviršinio vandens surinkimui. Patikrinimo metu Druskininkų savivaldybės atstovai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės, taip pat nurodė, kad šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybių paskirti gelbėtoją, todėl Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora reikalinga užtikrinti visuomenės saugumą. Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, kad šiam hidrotechniniam įrenginiui nėra nustatyta Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta“, - komentavo NŽT atstovas R. Golubovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad Druskininkų savivaldybė numato šią tvorą nugriauti. Paklaustas, ar savivaldybė turi iš žemės tarnybos leidimą tokį „įrenginį“ iškasti valstybinėje žemėje, NŽT atstovas teigė, kad tai vyko labai seniai dėl to į klausimą negali atsakyti. Taigi, valstybinės institucijos nesiėmė nieko, kad neteisėta tvora būtų pašalinta.

Įdomu, kokią funkciją atlieka „hidrotechninis įrenginys“, mat jis atrodo kaip paprasčiausia kūdra, be to, ant jos stovi lieptas. Druskininkų savivaldybė teigė, kad nežino, kas iškasė šį „įrenginį“, tačiau aiškino, kad tvenkinys saugo greta esantį parką nuo užliejimo.

Dalį valstybinės žemės privatizavo

Kad tvora yra valstybinėje žemėje, NŽT nustatė jau prieš kelis metus. Tuomet meras R. Malinauskas teigė, kad nežino, kas pastatė tą tvorą, todėl tvora buvo pripažinta bešeimininke.

Žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas panašu, kad tvenkinys buvo kastas 2006-2009 metais, būtent tada, kai šalimais vyko mero R. Malinausko namo statybos.

Buvo įtarimų, kad anksčiau R. Malinauskas buvo užsitvėręs daug didesnį plotą valstybinės žemės. Įtarta, kad privatus mero sklypas buvo 12 arų, o užtvertos valstybinės žemės plotas – 25 arai.

2013 metų rudenį Druskininkų savivaldybės administracija šalia mero R. Malinausko privačios valdos suformavo du sklypus po 9 arus paveldėtojams, buvo patvirtinti detalieji planai. Du naujuosius sklypus, suformuotus valstybinėje žemėje, apjuostoje „niekieno“ tvora gavo eilėje stovėję atitinkami žmonės. Naujieji savininkai šiuos sklypus iškart pardavė R. Malinauskui.

Taigi dalis užtvertos valstybinės žemės buvo privatizuota, Dabar, Registrų centro duomenimis, R. Malinauskas valdo tris sklypus teritorijoje. Vis dėlto, iki šiol dar liko aptverta dalis valstybinės žemės. „Niekieno“ tvora dar liko užtverti apie 3 arai laisvos valstybinės žemės bei apie 6 arai Vijūnėlės parko žemės, kurioje tyvuliuoja „niekieno“ tvenkinys.

STT pripažino, kad tvenkinys nėra „hidrotechninis įrenginys“

Visą šią R. Malinausko ir valstybinės žemės situaciją 2013 metais aiškinosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau taip lengvai nepatikėjo paaiškinimais apie „hidrotechninį įrenginį“.

„Darytina išvada, kad R. Malinauskas, kaip savivaldybės vadovas, ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto, tačiau pats neatlygintinai naudojosi neteisėto statinio – tvoros sudarytais privalumais“, - rašoma STT rašte.

Druskininkų savivaldybė iki pat šiandienos aiškina, kad tvenkinys yra drenažo sistemos dalis. Tuos pačius teiginius savivaldybė dar 2013 metais buvo pateikusi STT, bet tarnybos pasitelkti ekspertai jau seniai paneigė savivaldybės žodžius. STT rašte skelbiama: Savivaldybė teigė, kad suformuotas vandens telkinys siekiant sumažinti užliejamos teritorijos plotą. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Kompetentingi ir nepriklausomi ekspertai paneigė, kad vandens telkinys kartu su kitais esančiais telkiniais sudaro vieningą drenažo sistemą.

Tvenkinys valstybinė žemėje

Savivaldybė bandė gąsdinti STT, kad panaikinus valstybinėje žemėje esantį tvenkinį, šalia esantis Vijūnėlės parkas patirs didžiulę žalą: „Atkreipiame jūsų dėmesį, kad likvidavus įrenginį, pavasarinio polaidžio metu būtų užliejama nemaža dalis Vijūnėlės parko teritorijos, kuri pelkėtų ir būtų daroma reikšminga žala parkui ir jame esantiems želdiniams.“

Tačiau STT neįtikino ir šis teiginys. „Šis teiginys minėtų ekspertų taip pat buvo paneigtas“, - rašoma STT rašte. Tarnyba pati atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neįžvelgė nusikaltimo požymių, tačiau informaciją perdavė Nacionalinei žemės tarnybai. Vis dėlto vandens telkinys valstybinėje žemėje nėra panaikintas iki dabar, jį juosianti tvora taip pat stovi kaip stovėjusi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (399)