Ilgainiui Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas G. Kėvišas ir jo žmona Rūtelė Kėvišienė, buvusi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytoja, tapo milijonieriais ir gali pasigirti įspūdingais sklypais įspūdingo grožio Lietuvos vietose. Be kita ko, prie šių sklypų yra ir galimų pažeidimų.
Pats G. Kėvišas DELFI teigė niekada negavęs iš institucijų jokių pretenzijų dėl pažeidimų, o turto šaltinius teigė deklaravęs pagal įstatymą.
Namas Laurų kvartale, o greta išdarkytas valstybinis miškas
Viešojoje erdvėje ne kartą yra nuskambėjęs faktas, kad G. Kėvišas su žmona yra įsikūręs prabangiajame Laurų kvartale greta įtakingų verslininkų. DELFI žiniomis, jis yra vienintelis valstybės tarnautojas, šiuo metu einantis pareigas ir gyvenantis kvartale. Registrų centro duomenimis, sklypą kvartale G. Kėvišas su žmona įsigijo 2004 metais. Namas buvo baigtas statyti 2009 metais, tada Statybų inspekcija pripažino statinį tinkamu naudoti.
Neseniai turtingiausio Lietuvos verslininko Nerijaus Numavičiaus namas Laurų kvartale buvo parduotas beveik už 2 milijonus eurų. Šiuo metu kvartale parduodamų namų kaina svyruoja nuo 1,2 iki 1,5 milijonų eurų. G. Kėvišas privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs šio sklypo pirkimo, taigi tiksli sandorio vertė nėra žinoma.
Šalia viso Laurų kvartalo, taip pat ir šalia G. Kėvišo sklypo, yra valstybinis miškas, kuriame Nemenčinės urėdijos žiniomis, šią vasarą-rudenį buvo padaryta pažeidimų. Beveik prie kiekvieno sklypo, kuris ribojasi su valstybiniu mišku, yra fiksuojama ir veikla miške. Sunaikinta miško paklotė, pasodinti svetimžemiai augalai, likę senos tvoros kuoliukai – tokie galimi pažeidimai buvo fiksuoti valstybiniame miške. Ne išimtis ir prie G. Kėvišo bei jo žmonos sklypo esantis miško plotas.
Apie galimus pažeidimus valstybiniame miške DELFI kalbėjo ir Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus. „Savavališka veikla ten miške yra vykdoma. Leidimai tvarkyti valstybinį mišką apskritai nėra išduodami, todėl veikla yra savavališka. Tai nėra jų žemė, jie jos nevaldo ir priimti sprendimą be miško šeimininko kažką daryti niekas neturi teisės“, - kalbėjo E. Ryškus. Jis teigė, kad sunku nubausti savininkus, nes neaišku, kas tiksliai gyvena kvartale, be to, į kvartalą nieko neįleidžia apsaugos darbuotojai, jo žodžiais jam žinomas tik vienas savininkas, kuris „susijęs su operetėmis“.
Šiuo metu tyrimą dėl galimų pažeidimų valstybiniame miške atlieka Nemenčinės miškų urėdija.
Oazė ant ežero kranto su užtvertu mišku
Tačiau visiems gerai žinomas namas Laurų kvartale – anaiptol ne visas G. Kėvišo šeimos nekilnojamasis turtas. Registrų centro duomenimis, jo žmonai priklauso sklypo dalis Molėtų rajone, ant pačio Bebrusų ežero kranto. Sklypo dalį ji valdo nuo 2000 metų. G. Kėvišo privačių interesų deklaracijoje nėra užsiminta apie šio sklypo įsigijimą, taigi jo vertė nėra aiški. 2003 metų turto deklaracijoje R. Kėvišienės privalomas registruoti turtas be piniginių lėšų buvo 284 271 tūkstančiai litų (daugiau nei 82 tūkstančiai eurų).
Registrų centro duomenimis, vieną didelį sklypą dalinasi keturi bendrasavininkiai. Viena iš jų yra R. Kėvišienė. Sutapimas, kad vėl G. Kėvišo šeimos turtas yra apsuptas įtakingų žmonių. G. Kėvišo žmona sklypą dalinasi su verslininku, milijonieriumi Juozu Magelinsku, kuris valdo „Megrame“ koncerną, kuris jungia 12 bendrovių. Taip pat sklypą valdo ir finansininkas, buvęs Seimo narys Vytautas Dudėnas. Dar vieni sklypo savininkai – advokatas Sigitas Židonis bei Naujininkų poliklinikos direktorė Vilija Kristina Židonienė. Aplink kelis sklypus turi ir buvusi Gedvydo Vainausko sutuoktinė Bronislava Vainauskienė.
Visa teritorija Bebrusų ežero pakrantėje yra aptverta tvoromis. Bėda tik ta, kad ten oficialiai yra miško žemė, o šios, pagal įstatymus, aptverti nėra leidžiama. Pakrantėje yra aptverta keliasdešimt hektarų miško. Lankymosi miške taisyklės nurodo, kad draudžiama riboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose. Tačiau teritorijoje prie Bebrusų ežero ant tvorų kabo ženklai, pranešantys apie privačią valdą ir apie tai, kad pašaliniams ten užeiti draudžiama. Savininkų ramybę miške saugo apsauga bei pikti šunys.
Dar daugiau, statybos miško žemėje apskritai yra draudžiamos, o šiuo atveju miškų glūdumoje yra ne vienas pastatas. Pagal teisės aktus, statybos miško žemėje yra draudžiamos, taip pat draudžiama ir rekonstruoti statinius, išskyrus privačiuose miškuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius: pavėsines, laipynes ir pan.
Norint statyti statinius miško žemėje, miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Tam, be kitų procedūrų, reikia ir sumokėti paskaičiuotą paskirties keitimo kompensaciją valstybei arba įveisti naują mišką kitoje vietoje.
Vienas iš atvejų, numatytas įstatyme, kai galima pakeisti miško žemės paskirtį yra tada, kai to reikia buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, sklype išliko miško žemė, nebuvo pakeista žemės paskirtis, o tai reikštų, kad nebuvo sumokėta ir kompensacija valstybei už miško atkūrimą kitoje vietoje.
DELFI informaciją apie galimus pažeidimus miške perdavė Valstybinei miškų tarnybai. Tarnybos direktorius Paulius Zolubas DELFI patvirtino, kad bus atliekamas tyrimas.
Butas Vilniuje – sūnui, namas Kaune – sūnėnui
Tačiau ir namas Lauruose bei sodyba ant ežero kranto taip pat nėra vienintelis G. Kėvišo šeimos nekilnojamasis turtas. G. Kėvišas buvo dosnus ir nekilnojamuoju turtu aprūpino giminę.
G. Kėvišas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) yra deklaravęs, jog 2013 metų lapkritį yra padovanojęs butą savo sūnui Martynui Kėvišui. Buto vertė nemaža – 800 tūkstančių litų (beveik 232 tūkstančiai eurų). (Visų G. Kėvišo sandorių vertė VTEK yra nurodyta eurais, tačiau pats G. Kėvišas teigia, kad tai klaida, todėl tikėtina, kad iki 2015-ųjų metų vykusių sandorių vertė yra litų valiuta).
DELFI žiniomis, šis butas yra daugiabutyje Fabijoniškių mikrorajone. Privatus, aptvertas kiemas, bei nedidelė kaimynystė – pagrindiniai buto privalumai. 2008 metų turto deklaracijoje, kandidatuodamas į Seimą, G. Kėvišas nurodė, kad butas buvo pirktas.
Taip pat G. Kėvišas yra žiniasklaidai pasakojęs apie savo tėvų namus Kauno mieste, vaizdingoje vietoje, ne taip toli upės, Lankos gatvėje. G. Kėvišas yra užsiminęs, kad name dabar gyvena jo brolio sūnus ir jis jam jį paliko po tėvų mirties.
„Jeigu koks nors sentimentas nekilnojamam turtui yra, tai tik tai tam. Ten gyvena mano brolio sūnus, aš jam palikau tai“, - apie namą Kaune „Žinių radijo“ eteryje 2016 metų rugsėjį kalbėjo G. Kėvišas.
Dar vienas sklypas, įsigytas iš žiniasklaidos magnato
2008 metais, kandidatuodamas į Seimą su Liberalų ir centro sąjunga, kurios vedliu buvo Artūras Zuokas, turto deklaracijoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) G. Kėvišas nurodo, kad turi: butą, kuris buvo pirktas, pirktą sklypą Molėtų rajone ir ten pat statytą statinį, taip pat statomą statinį Vilniuje.
Nuo tų laikų G. Kėvišo šeimos nekilnojamasis turtas dar labiau padidėjo. VTEK deklaracijoje G. Kėvišas nurodo, jog 2012 metų gegužę jis nusipirko sklypą už 252 054 litų (beveik 73 tūkstančiai eurų). Sklypą, kaip deklaruojama, jam pardavė žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas G. Vainauskas.
DELFI tikslios šio sklypo vietos išsiaiškinti nepavyko.
VTEK mirga ir dar vienas sandoris, susijęs su nekilnojamuoju turtu. 2013 metų balandį G. Kėvišas deklaruoja padovanojęs 33 700 litų (beveik 10 tūkstančių eurų) vertės žemės sklypą Vitoldui Kievišui. Šį sklypą jis anksčiau deklaruoja paveldėjęs iš Genovaitės Kėvišienės.
G. Kėvišo šeimos istorija
Taigi G. Kėvišo šeima gali pasigirti gausiu nekilnojamuoju turtu įvairiose Lietuvos vietose. Tai yra šeimos turtas neskaitant piniginių lėšų, juvelyrinių dirbinių, vertybinių popierių ir t.t. Žiniasklaidoje jau seniai keliami klausimai, kaip valstybės įstaigose visuomet dirbęs kultūros veikėjas sugebėjo sukaupti tokius turtus.
2008 metais, kandidatuodamas į Seimą, savo deklaracijoje VRK G. Kėvišas nurodo kelis šeimos pajamų šaltinius: vertybinių popierių pardavimas, palūkanos už indėlius bankuose, darbo užmokesčiai iš teatro ir meno mokyklos, autorinis atlyginimas iš „Vilniaus festivalių“ (G. Kėvišo įkurta viešoji įstaiga) bei honorarai.
G. Kėvišas ne kartą pasakojo, kad jo tėtis buvo architektas. Jis pats visuomet dirbo valstybės tarnyboje. 1988–2000 m. buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius. 2000 m. lapkritį – 2001 m. liepą dirbo kultūros ministru. Jis priklausė Liberalų ir centro sąjungai, taip pat buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui G. Kėvišas vadovauja nuo 2002 m, tai reiškia 14 metų.
G. Kėvišo žmona R. Kėvišienė buvo Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytoja. Taip pat kurį laiką vadovavo nuo 2008 metų įkurtai įmonei „Riverside Music“, dabar įmonei vadovauja jų sūnus M. Kėvišas. Įmonė dabar turi 2 darbuotojus. 2011-2013 metais šios įmonės apyvarta buvo labai maža – vos iki 5 tūkstančių eurų per metus. Nuo to laiko įmonės finansinės ataskaitos Registrų centrui nebuvo teiktos.
2016 metų rugsėjį G. Kėvišas laimėjo naują konkursą Operos ir baleto teatro vadovo pareigoms eiti ir teatrui vadovaus dar penkerius metus.
Tyrimas dėl pinigų švaistymo vis dar tęsiasi
Garsiausiai G. Kėvišo karjeroje nuskambėjo sena, tačiau vis dar nepasibaigusi istorija dėl Operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos ir galimo pinigų švaistymo.
Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų. Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.
Prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos. Buvo pareikšti įtarimai 5 asmenims, žiniasklaidoje skelbta, kad tarp jų buvo ir G. Kėvišas. Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.
Scenos rekonstrukcijos darbus atliko Vokietijos kompanija ir Lietuvos teisėsauga daugybę metų negavo teisinės pagalbos iš Vokietijos ir taip negalėjo pasiekti jiems reikiamų dokumentų. Po penkerių metų tyrimo, 2013 metais, ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo nutrauktas.
Tačiau 2015 metų vasarą šioje istorijoje įvyko dar vienas posūkis – po daugybės metų buvo gauti reikalingi dokumentai iš Vokietijos ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. DELFI žiniomis, tyrimas vyksta iki šiol ir jame taškas dar nėra padėtas.
„Pranešame, kad tyrimas tebevyksta. Šiuo metu laukiama specialistų išvadų“, - DELFI patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Kaip per kelis metus atiduoti daugiau nei milijoną litų paskolos: „įdomioji matematika“
Senose G. Kėvišo ir jo žmonos turto deklaracijose galima rasti „įdomią“ paskolą. G. Kėvišo turto deklaracijos yra prieinamos nuo 2003-ųjų metų. Tuomet jis jau buvo Operos ir baleto teatro vadovas. Jis deklaravo turintis 297 tūkstančius litų turto ir beveik milijoną litų piniginių lėšų. Jo žmona turėjo 284 tūkstančius litų turto ir 12 tūkstančių litų piniginių lėšų.
Registrų centro duomenimis, sklypą Laurų kvartale G. Kėvišas įsigijo 2004 metais. Tačiau 2005 metais jo oficialus turtas (į kurį turėtų įeiti ir sklypų vertė) net gi sumažėjo. Jis deklaravo turintis 282 tūkstančius litų turto ir 894 tūkstančius litų piniginių lėšų. Tais pačiais metais smarkiai išaugo jo žmonos turimos lėšos – 322 tūkstančiai litų turto ir 114 tūkstančių litų piniginių lėšų.
2006 metais G. Kėvišo turtas išauga, tačiau jis yra deklaravęs 322 tūkstančių litų paskolą, ją atmetus šeimos turtas išlieka panašus. 2007 metais įvyksta įdomus dalykas. G. Kėvišas gauna paskolą, kuri, anot deklaracijos, buvo daugiau nei 1 milijonas 840 tūkstančių litų. (Bendras G. Kėvišo deklaruotas turtas – 1 milijonas 701 tūkstantis litų). Paskola yra beveik 140 tūkstančių litų didesnė nei visas jo turtas. Tais pačiais metais jo žmona tampa milijoniere, jos turtas išauga 900 tūkstančių litų. Taigi, bendras šeimos turtas, nepaisant didžiulės paskolos, išlieka beveik nepakitęs.
2008 metais G. Kėvišo paskola pagal deklaruotus duomenis dar labiau išauga ir siekia beveik 2 milijonus 841 tūkstantį litų, jo deklaruotas turtas buvo 2 milijonai 150 tūkstančių litų, taigi atotrūkis tarp paskolos ir turimo turto dar labiau išauga, paskola yra 690 tūkstančių litų didesnė. Tačiau jo žmonos turtas toliau auga, nors ir nelabai žymiai – 70-ia tūkstančių litų. Bendras šeimos turtas sumažėja ir siekia 712 tūkstančių litų.
Dar didesni viražai įvyksta vėliau. 2009 metais, kai Operos ir baleto teatrą purto skandalas dėl scenos rekonstrukcijos, G. Kėvišas deklaruoja grąžinęs 353 tūkstančius litų paskolos, taigi ji šiek tiek aptirpo. Nepaisant to, dar beveik puse milijono litų padidėjo ir jo turtas. Žmonos turtas toliau sėkmingai augo, per metus prisidėjo daugiau nei pusė milijono litų. Bendras šeimos turtas per metus padidėjo 1 milijonu 424 tūkstančiais litų.
2010 metai buvo metai, kai G. Kėvišo paskola sumažėjo kone dvigubai, daugiau nei 900 tūkstančių litų, jis liko skolingas pusantro milijono litų. Tačiau 671 tūkstančiu litų sumažėjo ir bendras Kėvišų šeimos turtas, vis dėlto, jis išliko milijoninis (beveik pusantro milijono litų). Panašus šeimos turtas buvo ir prieš pasiimant beveik 3 milijonų litų paskolą, o paskola per dvejus metus labai sėkmingai ištirpo beveik per pusę, t. y., buvo grąžinta beveik 1,3 milijono litų G. Kėvišo paskolos. Jo žmona R. Kėvišienė niekada jokių paskolų nebuvo deklaravusi.
Tolimesnių G. Kėvišo turto deklaracijų nėra pateikta. VTEK deklaracijoje nėra deklaruota jokių sandorių 2009 metais, todėl nėra aišku, kokie yra tokio staigaus šeimos praturtėjimo šaltiniai. 2010 metais yra deklaruotas vienas sandoris, kai G. Kėvišas gavo 600 tūkstančių litų papildomų individualios veiklos pajamų iš privačios įmonės, tačiau išmokėta paskolos suma buvo bent 300 tūkstančių litų didesnė. Jokio turto pardavimo šiais metais nėra deklaruota.
Žiniasklaidoje ne kartą skelbta, kad tais laikais, G. Kėvišo atlyginimas buvo apie 7 tūkstančius litų (ir dabar neatskaičius mokesčių atlyginimas yra šiek tiek didesnis nei 2 tūkstančiai eurų). Tai reikštų, kad metinės G. Kėvišo pajamos iš atlyginimo turėtų būti apie 84 tūkstančiai litų.
Operos ir baleto teatro pinigai – G. Kėvišo sūnaus įmonei
2010 metais G. Kėvišo deklaruotas sandoris, kai jis iš individualios veiklos gavo 600 tūkstančių litų papildomų pajamų, irgi yra ganėtinai įdomus. Šiuos pinigus Operos ir baleto teatro vadovas gavo iš įmonės „Riverside Music Limited“. Kaip jis deklaruoja VTEK, šiai įmonei jis nuo 2010 metų teikia renginių organizavimo paslaugas. Įmonė yra registruota Kipre, tačiau jos akcininkas – G. Kėvišo sūnus M. Kėvišas. Operos ir baleto teatro vadovas DELFI patikino paslaugas sūnaus įmonei teikęs laisvu nuo darbo metu.
Dar įdomiau yra tai, kad vėliau ta pati Kipre registruota įmonė „Riverside Music Limited“ pradeda laiminėti Operos ir baleto teatro skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus. Tarpininkaujant šiai įmonei buvo rengiami užsienio atlikėjų koncertai.
2016 metų gegužės mėnesį su M. Kėvišo įmone buvo sudarytos dvi sutartys. Vienos sutarties vertė buvo daugiau nei 85 tūkstančiai eurų, kitos – beveik 167 tūkstančiai eurų. Dar viena sutartis buvo pasirašyta rugsėjo mėnesį, jos vertė – 136 tūkstančiai eurų. Visuose pirkimuose M. Kėvišo įmonė buvo užsienio atlikėjų agentė.
Dėl pirkimų – kelių institucijų tyrimai
G. Kėvišą bei Operos ir baleto teatrą užgriuvo dar daugiau tyrimų. Viešuosius teatro pirkimus šiuo metu nagrinėja Viešųjų tyrimų tarnyba (VPT), tyrimas dar nėra baigtas.
„Esame užklausę Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro papildomos informacijos - atsakymų dar laukiame. Kiek tai truks, sunku pasakyti“, - laiške rašė VPT atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė.
Kitas tyrimas – dėl paties G. Kėvišo veiksmų. Jį lapkričio mėnesį pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tyrimas taip pat nėra baigtas.
„Tyrimas dėl p. G. Kėvišo elgesio šiuo metu vis dar atliekamas. Konkreti data, kada jis bus perduotas nagrinėti į komisijos posėdį, kol kas neaiški. Pagal įstatymą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai tyrimams atlikti yra skiriamas iki trijų mėnesių laikotarpis, tad, šiuo atveju, tai galėtų būti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje“, - komentavo VTEK atstovė žiniasklaidai Eglė Ivanauskaitė.
Tyrimo metu aiškinamasi, ar G. Kėvišas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus nusišalinti. VTEK turimi duomenys rodo, kad minėtas viešųjų pirkimų sutartis pasirašė LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas, tačiau VTEK aiškinasi, ar sprendimo rengimo ar svarstymo procedūros nebuvo veikiamos teatro vadovo privataus intereso.
G. Kėvišas: man niekas jokių pretenzijų nepareiškė
Operos ir baleto teatro vadovas G. Kėvišas DELFI teigė, kad dėl galimų pažeidimų prie jo ar jo žmonos sklypų niekas iki šiol jam pretenzijų nereiškė. Jis aiškino, kad klausimą dėl viešųjų pirkimų, kuriuos laimėjo jo sūnaus įmonė, jis paviešino pats pirmasis.
- Kas tvarko valstybinį mišką prie jūsų namo Laurų kvartale? Institucijos nustatė ten aplinkosauginių pažeidimų.
- Visų pirma tie pažeidimai nebuvo nustatyti, bent man apie juos niekas nieko nesakė. Su urėdija aš puikiausiai bendrauju, ji visai netoli yra. Jokių pažeidimų man nebuvo nustatyta ir į mane niekas dėl to nesikreipė. Be to, mano sklypas yra labai aiškiai apibrėžtas ir aš tik kieme darau kažką, už sklypo ribos absoliučiai jokių veiklų nevykdau. Urėdija pati mišką valo, mes esam dėl to labai patenkinti. Aš augalų jokių nesu sodinęs niekur.
- Dėl Molėtų rajono, prie Bebrusų ežero. Kodėl ten yra užtverta tvora miške?
- Mano sklypas yra mūsų keturių bendrasavininkių, sklypas yra užtvertas, užtvertas pagal galiojančią tvarką. Niekas mums taip pat jokių pretenzijų neturėjo.
- Pagal galiojančią tvarką? Pagal galiojančią tvarką, miške jokių tvorų negali būti...
- Mes turime savo sklypą, tai yra mūsų nuosavybė, mes tą sklypą ir užtvėrėme. Aš čia nesu labai didelis specialistas, kadangi mes esame keturiese ir mūsų valdos ūkinius klausimus tvarkau ne aš. Jeigu man lieps tą tvorą nugriauti, aš būsiu pirmas, kuris tai padarys, pasitaręs su savo partneriais.
- Sklypas ir namas Laurų kvartale, sodyba ant Bebrusų ežero kranto, sklypas nusipirktas pagal jūsų deklaraciją iš G. Vainausko, brangus butas, padovanotas sūnui. Tai jau visas jūsų turtas?
- Aš visą turtą esu deklaravęs taip, kaip nustatyta.
- Kaip jūsų šeima sukaupė tą turtą?
- Mano pajamos taip pat deklaruotos visos. Viskas yra deklaruota, kokiais būdais.
- Iš atlyginimo?
- Aš nesakau, kad iš atlyginimo. Žinot, kokį aš atlyginimą gaunu. Mane daug kas tikrino: ir Mokesčių inspekcija, ir visos tarnybos.
- Kaip jūs vertinate tą paskutinę informaciją, kad jūsų teatro pinigai per viešuosius pirkimus keliauja jūsų šeimai?
- Tai visiškai neteisingas vertinimas. Jis buvo paimtas neįsigilinus į klausimą. Šioje vietoje aš kreipiausi į VTEK gerokai anksčiau, tai buvo, jeigu gerai pamenu, ar 2015 metų pabaiga, ar 2016 metų pradžia. Tą klausimą aš viešai iškėliau, apie tai buvo svarstoma prieš dvejus metus, tai buvo absoliučiai viešas dalykas, nebuvo jokios paslapties, jis buvo nagrinėtas teatro meno taryboje. Aš iškėliau tai, kad gali kilti problema. Teatro meno taryboje pusė narių yra iš pašalies. Meno tarybai priklauso kultūros viceministras. Buvo vienintelis klausimas: ar tų koncertų nedaryti iš viso, nes niekas kitas jų negalėjo suorganizuoti.
Mano sūnaus kompanija yra gana rimtas žaidėjas kultūros srityje vakaruose. Kompanija turi pakankamai dideles teises ir reprezentuoja daug žymių kolektyvų. Šioje vietoje aš suprantu pats, kad situacija išeina tokia, kad mano viešieji ir privatūs interesai gali būti pažeisti. Dėl to mano galimas interesų konfliktas yra deklaruotas deklaracijoje. Aš kreipiausi į VTEK ir padariau viską pagal procedūras.
- Tai kodėl VTEK dabar tiria jūsų interesų konfliktą, jeigu jūs elgėtės pagal jų rekomendacijas?
- Tyrimas yra pradėtas dėl gauto pranešimo, tokia ir istorija.
- Bet jūs esate deklaravęs, kad 2010 metais iš tos pačios kompanijos gavote ir individualios veiklos pajamų už 600 tūkstančių litų. O ta veikla jūs po darbo spėjote užsiimti?
- Taip, o kaip kitaip galėčiau užsiimti. Ta veikla yra tokia, kad man nereikia nei būti darbe, nei nieko. Aš vakarais, pavyzdžiui, galiu dirbti dar 2-3 valandas, galiu šeštadieniais dirbti, sekmadieniais. Pagaliau mano įdirbis yra toks, kad man jau nereikia labai daug darbo įdėti.
Naujoji Kultūros ministerijos valdžia laikosi neutralios pozicijos
Naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson pati nekomentavo su G. Kėvišo turtais ir pirkimais susijusių dalykų. Ministrės patarėjas atsiuntė DELFI gana neutralią Kultūros ministerijos poziciją ir neatsakė į konkrečius žurnalistų kausimus.
„Kultūros ministerijos žiniomis, Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu atlieka šių Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro viešųjų pirkimų vertinimus. Kompetentingoms institucijoms pateikus vertinimo išvadą, spręsime, kokių priemonių reikia imtis. Kultūros ministerija visuomet pasisakė ir pasisakys už skaidrumą ir valdymo efektyvumą kultūros srityje, ypatingai kai kalbama apie mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas kultūros įstaigas“, - laiške rašė ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
R. Karbauskis: susitikimas su G. Kėvišu mestų šešėlį ir man
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paprašytas įvertinti, ar racionalu, kad kultūros įstaigą valdantis asmuo ir jo šeima turi tokį solidų nekilnojamojo turto kiekį ir ar jam tai nekelia abejonių, DELFI teigė, kad dar nesigilino į situaciją.
„Aš apie tai nieko nežinau, tikriausiai žmogus deklaruoja. Jeigu žmogus deklaruoja ir Mokesčių inspekcija neturi tam pastabų, ir mums neturėtų kilti abejonių. Aišku, kad iš tų pajamų, kurios uždirbamos kaip Operos ir baleto teatro vadovo, jis tiek nusipirkti turto negalėtų. Tai akivaizdu. Bet mes nežinome, ar yra kitokios pajamos, ar yra kreditai“, - kalbėjo R. Karbauskis.
Paklaustas, kaip vertina faktą, kad teatro pirkimus laimėdavo G. Kėvišo sūnaus įmonės, R. Karbauskis teigė, kad galbūt reikėtų keisti įstatymą: „Dar nesigilinau į tą klausimą. Neturėjau tam laiko. Esu girdėjęs apie tai ir tikiuosi, kad į tuos klausimus atsakys Kultūros ministerija. Galbūt pas mus yra problema, kad įstatymai leidžia konkursus, kuriuose gali dalyvauti giminės. Tada mes turime peržiūrėti įstatymus. Mano sveika logika sako, kad tai nėra gera praktika ir tų abejonių yra daug. Bet jeigu įstatymai to nedraudžia, tai yra teisėta.“
Paklaustas, galbūt planuoja siekti skaidrinti teatro, kuris daugybę metų yra neigiamoje šviesoje, veiklą, Kultūros komiteto pirmininkas teigė kol kas net nesusitinkantis su G. Kėvišu, nes tai mestų šešėlį ir jam: „Aš asmeniškai nenorėčiau susitikinėti su tų įstaigų vadovais, kurie skamba viešumoje. Ta praktika yra sena ir labai negera. Kada viešojoje erdvėje yra klausimai dėl reputacijos tam tikrų pareigūnų, aš asmeniškai manau, kad nebegalėčiau susitikinėti su tuo asmeniu. Jeigu šnekame apie Operos ir baleto teatrą, mano įsitikinimas yra, kad reikia tyrimo, galbūt mes galime dar inicijuoti Valstybės kontrolės tyrimą. Mano susitikimas su G. Kėvišu mestų ir man šešėlį, kol nebus aišku. Kol kas, kol nėra tyrimo, mes neturime apie ką kalbėti.
Žinau, kad ankstesnė praktika buvo tokia, kad stengiamasi užmegzti kontaktus, draugystę su tam tikrais politikais, kad tai būtų kaip apsaugos mechanizmas. Šito nebėra. Jeigu mus kviečiasi į teatrą, į renginius, aš pasakiau labai aiškiai: jeigu aš norėsiu, aš nusipirksiu bilietą. Mano žinutė yra labai paprasta ir tą pasakiau visiems, kad tai nėra normali praktika, kad Seimo nariai pakankamai nemažai uždirba, kad nusipirktų bilietą.“