Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra atliko tyrimą ir analizavo 2016 metų iki spalio mėnesio savižudybių atvejus Vilniuje. Tyrimas pristatytas Seimo nariams Savižudybių prevencijos komisijoje.
Tyrimo metu atlikti 33 interviu su nusižudžiusiųjų artimaisiais. Iš viso iki to laiko Vilniuje užfiksuoti 103 galimi savižudybių atvejai.
A. Veryga pripažino, kad net specialistai gali nepadėti
„Daugeliu atveju žmonės matė savižudybės rizikos ženklus. Beveik puse atvejų tai buvo kalbėjimas apie savižudybę, kartais net labai konkretus: aš eisiu ir pasikarsiu. Kaip viena iš tiriamųjų įvardijo, kad nežinojo, kaip į tai reaguoti, kad jai sakė, jog jeigu žmogus taip kalba, reikia atsakyti, kad eik ir pasikark. Taip neparodai, kad tu išsigandai. Dėl to mes ir formuluojame rekomendaciją, kad svarbus visuomenės švietimas: jeigu žmogus kalba, tai yra rimta ir ką reikia daryti“, - kalbėjo tyrimą pristatęs psichologas Paulius Skruibis.
Jis pažymėjo, kad didelis procentas nusižudžiusių kreipėsi į psichologus, bet tai nepadėjo: „40 proc. žmonių, kurie nusižudė Vilniaus mieste, lankėsi pas profesionalus. Mes galime daug žmonių nukreipti pas profesionalus, bet ar to užtenka. Mes suprantame, kad yra sudėtingų diagnozių, bet tas 40 proc. kelia klausimą, ar tikrai psichikos sveikatos specialistai turi pakankamą pasiruošimą, kaip dirbti su savižudybių rizika. Čia yra mokymų spraga.“
Naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seime pripažino, kad specialistų parengimo labai trūksta. Jis teigė, kad pats būdamas psichiatras negavo reikiamų žinių.
„Galiu reaguoti į specialistų rengimo klausimą. Ką mes irgi pastebėjome bedirbdami universitete, kad medikų paruošimo faktiškai nebuvo visai. Nežinau, ar kažką nustebinsiu, bet aš, būdamas psichiatras, per studijas negavau psichologinio ir net konsultacinio parengimo. Čia greičiausiai yra atsakymas, dėl ko net ir specialistai nebūtinai suteikia pagalbą. Išskyrus ligas, kai yra labai aišku, kaip elgtis ir kaip gydyti. Automatiškai nereiškia, kad pagalba bus tinkama“, - kalbėjo A. Veryga.
Penktadalis vyrų savižudybių buvo susijusios su prostatos problemomis
Tyrimo metu paaiškėjo netikėtas dalykas.
„Mes pamatėme, kad daugeliu atveju žmonės turėjo kažkokių fizinės sveikatos sutrikdymų. Mes pamatėme, kad net penktadalis vyrų savižudybių buvo susijusios su prostatos problemomis. Kai kuriais atvejais su vėžiu, kitais atvejais ne su vėžiu.
Ir kalbama ne apie medicininį sveikatos rimtumą, o emocinę reakciją į tai, kas yra diagnozuojama. Galbūt gydytojui atrodo, kad čia nieko baisaus, tai išgydoma, bet žmogus išeina su kitokia emocine reakcija“, - aiškino P. Skruibis.
Vilniaus universiteto profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė Danutė Gailienė teigė, kad emocinės pagalbos onkologiniams pacientams sritis yra labai apleista.
„Buvo atliktas onkologų tyrimas, parodęs, kad Lietuvoje onkologinių pacientų savižudybių rodikliai yra tris kartus didesni nei Europoje. Ši skirtis yra visiškai apleista, emocinė ir psichologinė pagalba“, - kalbėjo D. Gailienė.
Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius teigė, kad visiems onkologiniams pacientams reikia psichologo pagalbos, tačiau tai nėra labai realistiška.
„Kalbant apie psichologinę onkologinių pacientų riziką, žinoma, kad visi pacientai turi tam tikro laipsnio depresiją. Žinoma, savižudybė yra kraštutinė priemonė. Ar jiems reikalinga psichologo pagalba? Tikrai taip, visiems ir visose stadijose: tiek pirmos diagnozės metu, tie tada, kai konstatuojama, kad liga nepagydoma. Tačiau ar mes turime tiek psichologų? Manau, kad tai nerealistiška. Matyt, pagrindinė užduotis yra identifikuoti tuos pacientus, kurie yra ypatingai sunkios būklės“, - sakė F. Jankevičius.
Lietuvoje nusižudo 5-6 kartus daugiau vyrų nei Europoje
D. Gailienė palygino statistiką Lietuvoje ir užsienio valstybėse bei įvardino, kokie rodikliai skiriasi.
„Lietuvoje savižudybių rodikliai yra daug didesni nei Europos Sąjungoje. Pagal būdus, truputėlį įtartina situacija: 80-90 proc. yra pasikorimai, galimas daiktas, kad čia yra registravimo ypatumai. Kad vyrų 5-6 kartus daugiau nusižudo nei kitose šalyse, čia yra Lietuvos ypatumas ir didelis rūpestis, taip neturėtų būti, Europos standartai kitokie. Priežasčių struktūra irgi skiriasi, išsivysčiusios šalys fiksuoja, kad daug yra psichikos sveikatos sutrikimų, pagal kai kuriuos mūsų tyrimus galima pasakyti, kad psichosocialinė situacija ten yra lengvesnė. Kad tie, kurie prieina iki savižudybių ten, yra tikrai labai sunkiai sutrikę žmonės“, - kalbėjo D. Gailienė.
Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas komentavo, kad Lietuvoje labai trūksta emocinės pagalbos diagnozavus sunkias ligas.
„Vis dar nėra suteikiama pakankama informacija ir specializuota emocinė pagalba prieš priimant sprendimus atlikti kraujo testus, kurie diagnozuoja vėžines ligas. Lygiai kaip ir ankstyvos diagnozės atvejais. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur nemokamai ir pakankamai nesudėtingai galima išsitirti onkologines ligas. Tai nėra blogai, tačiau problema, jog teigiamos diagnozės atvejais vis dar nėra užtikrinama visapusiška tęstinė emocinė pagalba“, - aiškino M. Majauskas.