„Turėtų būti bendradarbiavimas, ir paprasti kultūros, sporto žmonės neturi jokių tiesioginių pavojų. [...] Su kaimynais reikia draugauti. Kad ir turi ketinimų kitų, geriau draugauti ir žinoti, ką jie galvoja, o ne kovoti“, – LRT.lt teigia parlamentaras „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.

Dar atviresnis – jo bendražygis Dainius Kepenis: „Girdime, kad Lietuva – antras Rusijos priešas po Amerikos. Ar tai mums patinka? O jei draugaujame, pasišnekame, sako, kokie mes čia priešai... Nuo seno buvome kaimynai, bendri bėgimai, festivaliai, sveikatos mokyklos... Po to kažkaip nebegalima, nebereikia, atšalo santykiai. Manau, taip negerai.“

Idėja patiko ir A. Vinkui, ir V. Pranckiečiui

Idėją glaudžiau bendradarbiauti su kaimynine Rusija pasiūlė Seimo narys, buvęs ambasadorius Maskvoje Antanas Vinkus. Jis BNS teigė matantis galimybes bendradarbiauti kultūros, medicinos ir turizmo srityse.

„Kiekvienas kontaktas su kaimynais yra būtinas. Kontaktus lemia keli dalykai. Pirma, kad judėjimas būtų iš abiejų pusių, vienas į kitą. Antra, kad būtų pagarba vienas kitam, nepaisant to, kokio dydžio valstybė, ir kad būtų tam tikras pasitikėjimas srityse, kuriose galvojama bendradarbiauti“, – sakė A. Vinkus.

Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Lietuvos parlamento kontaktų su Rusijos Dūma nebuvo, nors tarpparlamentinių ryšių grupė veikė.

Galimus kontaktus su Rusija A. Vinkus taip pat aptarė su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. „Kalbėjome apie tai, kokiose srityse mes galėtume daug nuveikti. Profesorius pristatė savo viziją, kad tai yra kultūra, kad tai yra medicina, kad tai yra asmeninės pažintys senos išsaugotos. Tokiose veiklose mes ir matome bendradarbiavimą su šia didžia šalimi“, – žurnalistams sakė parlamento vadovas.

Siūlo draugauti, o ne kovoti

Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas „valstietis“ K. Smirnovas įsitikinęs, kad reikalingas bendradarbiavimas kultūros ir sporto srityse. Jo žodžiais, paprasti kultūros ir sporto žmonės dėl to neturi jokių tiesioginių pavojų.

„Manau, reikėtų bendradarbiauti, ir dar, svarbiausia, tai yra mūsų kaimynė. Su kaimynais reikia draugauti. Kad ir turi ketinimų kitų, geriau draugauti ir žinoti, ką jie galvoja, o ne kovoti“, – apie Rusiją atsiliepė buvęs bušido kovotojas K. Smirnovas.

Kęstutis Smirnovas
Portalui LRT.lt politiko pasiteiravus, kaip galėtų atrodyti tas bendradarbiavimas, atsakė: „Čia jau labai plati sritis, reikia tik fantazijos. Įvairiai gali būti. Ir savivaldybės lygmenyse vyksta bendradarbiavimai su vienais ar kitais miestais, draugauja savivaldybės su Rusijos savivaldybėmis ar Kaliningrado srityje. Natūraliai vyksta bendradarbiavimas, nieko dirbtinai nedaro. Yra įvairiausios programos.“

K. Smirnovo teigimu, kokią įtaką visa tai gali turėti Lietuvai, priklausytų nuo to, kokio lygio būtų bendradarbiavimas. „Kodėl paprasti Lietuvos ar kitos šalies piliečiai yra kalti, jei yra vienos ar kitos valstybės koks nors politinis požiūris?“ – klausė K. Smirnovas.

Savo ruožtu LVŽS frakcijos Seime narė Vida Ačienė teigė neapsisprendusi, ar dėl glaudesnio bendradarbiavimo idėja yra gera, ar bloga. „Iš vienos pusės, kultūra turėtų būti nesusijusi su politika, bet pats gerai suprantat, kad tai turbūt neįmanoma“, – LRT.lt atsakė V. Ačienė.

Parlamentarės teigimu, pradėti bendradarbiauti su Rusija esą reikėtų labai atsargiai, pradedant nuo kultūros. „Jei tas bendradarbiavimas pereina į kokį stiprų politinį dalyką, tada galbūt reikėtų šiek tiek pristabdyti, bet, mano nuomone, tik geri santykiai veda prie tam tikrų gerų derybų ir prie saugumo – taip pat. Jei pradėsime nuo kultūros ir matysime, kad nėra kažkokio neigiamo politinio atspalvio, kodėl gi nepradėjus bendradarbiauti?“ – svarstė politikė.

D. Kepenis: šitaip elgdamiesi daugiau prarandame nei laimime

LVŽS vicepirmininkas Dainius Kepenis sako, kad „Rusijoje yra labai gražių dalykų ir yra ko iš jų pasimokyti“.

„Imkim praktiškai – Palanga. Visą laiką vienas iš pajamų šaltinių buvo turistai, o jų pastaruoju metu daug iš Rusijos. Per tą prizmę, be abejo, tai Lietuvai naudinga. Imkime sveikatos sistemą. Rusijoje yra labai gražių dalykų. Jie nuolat skelbiasi, kaip įveikia rūkymo problemą, girtavimą. Mes netgi aplenkėme Rusiją girtavime. Anksčiau jie buvo lyderiai, dabar mes juos aplenkėme, jie mažiau geria. Jie skatina žmones sveikiau gyventi, yra rimtai padirbėjusių mokslininkų“, – LRT.lt kalbėjo D. Kepenis.

Dainius Kepenis
Pasak politiko, „pereiti į karo būseną su kaimynais būtų neteisinga“: „Turime bendradarbiauti. Tuo labiau, kad vertingi dalykai yra čia pat pašonėje. Jie visuomet buvo naudingi. Tai, ką mes gaudavome iš Amerikos – literatūrą ar mokslininkus, iš Rusijos ateidavo dešimt kartų pigiau“.

D.Kepenis prisiminė ir anksčiau vykusius sporto renginius. „Visą laiką kartu bėgiodavom, per sieną maratonai būdavo. Užgeso, o kodėl užgeso? Kažkas liepė užgesinti, bet nemanau, kad čia teisinga. Žmonių bendravimas turi likti. Kai žmonės kalbasi, patrankos nutyla. O jei nesikalba žmonės, tada, be abejo, kalbasi patrankos“, – aiškino D. Kepenis.

„Valstiečio“ teigimu, taip elgdamiesi mes kur kas daugiau prarandame nei laimime.

„Stabdyti žmonių bendravimą – visiškai kvaila. Tas bendravimas vis tiek vyksta. Girdime, kad Lietuva – antras Rusijos priešas po Amerikos. Ar tai mums patinka? O jei draugaujame, pasišnekame, sako, kokie mes čia priešai... Nuo seno buvome kaimynai, bendri bėgimai, festivaliai, sveikatos mokyklos... Kiek pas mane į Palangą atvažiuodavo žmonių ir iš Maskvos, ir tuometinio Leningrado.

Po to kažkaip nebegalima, nebereikia, atšalo santykiai. Manau, taip negerai. Žmogiškas bendravimas turi būti, o politiniai klausimai turi būti atskirti. Bendravimas, ypač per sieną, tikrai neturi būti stabdomas, o skatinamas ir palaikomas. Tiek sportinis, tiek kultūrinis, tiek sveikatos“, – įsitikinęs D. Kepenis.

E. Jovaiša: reikia būti atsargiems

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, savo ruožtu, teigia, kad čia reikia didelio atsargumo.

„Kokioje kultūros srityje? Visi tą Rusijos kultūrą žinom, ir daugelis savo kailiu ją patyrėme. Ir klausimas, ar čia mūsų kultūrą Rusija turtins, ar mes Rusijos kultūrą turtinsime. Man būtų labai įdomu sužinoti, kokia kryptimi reikėtų važiuoti. Mes esame vakarietiška šalis, turime savo vakarietiškus partnerius, ir aš giliai įsitikinęs, kad mūsų priedermė – bent jau švietimo srityje – tikrai kreiptis į tą gerąją patirtį, kurią turime patys kaip europiečiai ir ES dalyviai“, – LRT.lt kalbėjo E. Jovaiša.

Parlamentaro teigimu, Lietuvoje reikėtų daugiau europietiškos kultūros, o svarbiausia – savos.

Eugenijus Jovaiša
„Taip, teatras gali nuvažiuoti, opera gali nuvažiuoti, bet kai matau, kaip sistemingai ir kryptingai čia veža mums visus rusų spektaklius, atlikėjus, visus kaimus ir miestelius, miestus užkiša rusiškais atlikėjais, atleiskit, aš matau jau kitokį vaizdą, ir jūs turbūt suprantat, apie ką aš šneku. Nemanau, kad tai yra gera“, – komentavo E. Jovaiša.

Pasak jo, daugelis dalykų ir politizuojami. „Aš esu archeologas, istorikas, tai ką, nematau, kaip politizuojami daugelis dalykų? Aš visą gyvenimą piktinuosi ir piktinsiuosi. Jei kas skaito mano knygas, gali suprasti aiškų dalyką – kad turi būti objektyvūs dalykai, o ne tautų iškraipymai. Ir man visai nepriimtina tokia koncepcija apie pranašumus, pirmumus ar buvimus ten, kur niekada nebuvo tos tautos“, – LRT.lt kalbėjo LVŽS frakcijos Seime narys.

E. Jovaišos teigimu, K. Smirnovas yra teisus – kovoti iš tiesų nereikia, tačiau jis teigė nematantis didelio entuziazmo bendrauti. „Labai norėčiau, kad būtų tokia pati pagarba ir Lietuvos istorijai, ir Lietuvos žmonėms. Visų pirma“, – apibendrino politikas.