Partijoje šiuo metu esančios nuotaikos atrodytų palankios G. Landsbergiui, tačiau kai kurie politologai neatmeta galimybės, kad, jam vėl tapus pirmininku, partija gali ir skilti.
„Tai, kad partijos pirmininko rinkimuose pareiškė norą dalyvauti net penki kandidatai, rodo, jog partija labai nevieninga. Akivaizdžiai matosi senųjų konservatorių ir krikščionių demokratų sparnai, o dar reikėtų nepamiršti, kad yra ir politiniai kaliniai bei tremtiniai. Kita vertus, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių partijos nevieningumą, yra tas, kad G. Landsbergis partijos lyderiu tapo tokiomis aplinkybėmis, kurios rodo, jog šios pareigos tarsi paveldimos ir jis partijos pirmininku tapo tik todėl, kad yra Vytauto Landsbergio anūkas“, – prieš konservatorių prezidiumo posėdį pirmadienį kalbėjo politologė Jūratė Novagrockienė.
Ar galėtų partija suskilti?
Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad priešpriešą tarp senųjų konservatorių ir krikščionių demokratų sustiprino nesėkmingai partijai pasibaigęs Seimo rinkimų antrasis turas, kuriame jie akivaizdžiai pralaimėjo „valstiečiams“.
Pasak J. Novagrockienės, jaunojo konservatorių lyderio pareiškimas, kad jis palaikąs gėjų sąjungą, akivaizdžiai iškrito iš daug metų formuotos partijos nuostatos prieš tokią partnerystę.
„Liberalių G. Landsbergio nuostatų deklaravimas jau kurį laiką kėlė krikščionių demokratų nepasitenkinimą ir tai rodo, kad kova dėl valdžios partijoje bus nuožmi. Neatmestinas ir pats radikaliausias scenarijus – partijos skilimas, vėl atsirandant Krikščionių demokratų partijai. Dabartiniame politiniame kontekste tai būtų visai sėkmingas žingsnis“, – svarstė politologė.
Kiekvienas kandidatas turi savų interesų
Apie partijos skilimą patys konservatoriai kol kas nekalba, tačiau kai kurie senbuviai pastebėjo, kad nepasitenkinimo G. Landsbergiu židinių partijos viduje yra pakankamai, tik neaišku, ar jie apsijungs į daugumą, kuri jau galėtų turėti tam tikrų padarinių.
Jau kurį laiką konservatoriai tarpusavyje kalba, kad ne visi penki kandidatai į partijos lyderio postą tikisi pergalės. Kiekvienas jų labiau siekia savų pragmatinių tikslų.
A. Bilotaitė gali laimėti nemažai partijos kolegų balsų Vakarų Lietuvoje, o tai jai galėtų padėti susigrąžinti partijoje turėtas pozicijas, kai lyderiu buvo ekspremjeras, Seimo narys Andrius Kubilius. Tada ji buvo jo pavaduotoja.
Krikščionių demokratų sparno atstovas P. Saudargas siekia aplink save sutelkti krikščioniškąsias vertybes išpažįstančius partijos kolegas ir G. Landsbergio politika nepatenkintus senuosius konservatorius.
Ką parems įtakos dar nepraradę konservatoriai?
Prieš partijos prezidiumo posėdį pirmadienį buvęs konservatorių lyderis A. Kubilius atvirai pareiškė manąs, kad daugiausia galimybių būti išrinktas partijos pirmininku turi G. Landsbergis: „Esu beveik tikras, kad jis laimės, bet rungtynės gali būti pakankamai įtemptos“.
Paklaustas, kaip vertina politiniuose kuluaruose girdimas kalbas, esą remia savo buvusį patarėją M. Majauską, ekspremjeras juokavo: „Kalbų gali būti visokių. Aš remiu visus dorus žmones. Turiu matymą, kas šiuose rinkimuose tikrai laimės, ir tą jums jau pasakiau.“
A. Kubiliaus komandos nariu laikomas parlamentaras Jurgis Razma vengė aiškesnių apibendrinimų, tačiau negailėjo pagyrų M. Majauskui už tai, kad jis puikiai pasirodė per Seimo rinkimus ir juos laimėjo Vilniuje vienmandatėje apygardoje bei už tai, kad pasiryžo išbandyti jėgas partijos pirmininko rinkimuose.
J. Razma taip pat aiškiai nepasakė, kuriam partijos sparnui – konservatoriškam ar krikdemiškam – save šiuo metu priskiria: „Stengiuosi partijos narius, besidalijančius į vieną ar kitą sparną, suvienyti, suartinti. Būtent taip matau savo misiją partijoje.“