„Visose ligoninės palatose turėtų būti pakabinti skelbimai, kad „Gerbiami pacientai, jei nenorite sukelti papildomo skausmo savo artimiesiems, tuomet mirkite tik darbo dienomis“, – ironizavo moteris.
Šokas – neatiduoda velionio
Klaipėdietės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - DELFI) tėvas gruodžio 30-osios vakarą, penktadienį, mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. „17 val. atvažiavau jo aplankyti, nes tada yra lankymo valandos, bet į palatą manęs nebeįleido. Po kurio laiko išėjo gydytoja, pareiškė užuojautą, pasakė, kad tėtį dar bandė reanimuoti, bet nesėkmingai. Man dar buvo leista įeiti į palatą ir kelias minutes atsisveikinti su tėčiu. Kai iš jos išėjau, Reanimacijos skyriuje budinti gydytoja, paklausė, ar pageidausiu skrodimo. Buvau šoke, be to, tėtis prieš mirtį ir taip labai kankinosi, diagnozė buvo kaip ir aiški, todėl nusprendžiau atsisakyti skrodimo. Pasirašyti dokumentus, kad atsisakau skrodimo, man padavė akimirksniu. Paklausiau, ar reikia pasirašyti dar kokius nors dokumentus, bet gydytoja patikino, kad ramiai važiuočiau namo, o rytoj, šeštadienį, iš Patologijos skyriaus bus galima pasiimti kūną, nes viskas bus sutvarkyta“, – pasakojo moteris.
Dar penktadienio vakarą ji susiskambino su laidojimo paslaugas teikiančia įmone, o šeštadienio rytą jau buvo joje, kad išsirinktų karstą, aptartų kitas detales, pasirašytų įgaliojimus, jog įmonė galėtų pasiimti velionio kūną, tvarkyti kitus formalumus. Sutarta, kad šermenys įvyks sausio 1-ąją, o laidotuvės – sausio 2-ąją.
„Iš laidojimo įmonės namo grįžau apie 11 val. Buvau namuose, stengiausi susitaikyti su mintimis, jog nebeturiu tėčio, kai staiga suskambo telefonas. Maždaug 12.45 val. man skambino žmonės iš laidojimo įmonės ir pranešė, kad jiems neatiduoda tėčio kūno, nes nėra sutvarkyti dokumentai. Jie man sako: jei galite, važiuokite į ligoninę, nes vadinamasis morgas dirba tik iki 14 valandos. Buvo ne tik šeštadienis, bet ir gruodžio 31-oji“, – prisiminė pašnekovė.
Lakstė iš skyriaus į skyrių
Ji staigiai šoko į automobilį, sykiu su suaugusiu sūnumi nulėkė į ligoninę. Pirmiausia moteris įpuolė į Reanimacijos skyrių, nes čia tėtis mirė, čia ji girdėjo patikinimą, kad visi dokumentai bus sutvarkyti, nebus jokių problemų.
„Iš pradžių dar buvau rami, nes veikė ir raminamieji vaistai. Reanimacijos skyriuje slaugytojų paklausiau, gal tiesiog buvo daug darbo ir pasimiršo tai, jog reikia išrašyti pažymą apie mano tėčio mirtį Patologijos skyriui. Išgirdau atsakymą, jog Reanimacijos skyriuje tokios pažymos nerašomos. Ją turi išrašyti gydantis gydytojas, o savaitgalį, kaip buvo mano atveju, budintis gydytojas. Išgirdau, kad turiu eiti į Kardiologijos skyrių, kur yra budinti gydytoja ir ten turėčiau gauti pažymą“, – aiškino klaipėdietė.
Ji neslėpė, kad budinčia gydytoja išties pasibaisėjo. „Įėjau į jos kabinetą, aiškinau, ko man reikia. Paklausiau, ar ji išrašys pažymą, nes dabar 13 val., o morgas dirba iki 14 val., šermenys, laidotuvės jau suplanuotos, giminėms pranešta. Ji mano sako: „Ponia, man norvegą atvežė su ritmo sutrikimais, reikia jį apžiūrėti“. Pakraupau, kad pasakė, jog norvegą atvežė, o ne pacientą. Vadinasi, yra lygesnių už lygius. Nepaisant to, suprantu, kad pirmiausia reikia rūpintis gyvaisiais, pasakiau, kad palauksiu, kol ji apžiūrės pacientą, bet dar kartą pasitikslinau, ar ji išrašys tą pažymą. Ji atsakė neigiamai. Esą pažymos turiu reikalauti tame skyriuje, kur žmogus mirė“, – prisiminusi nesenus įvykius kraupo pašnekovė.
Iš nevilties ji pradėjo skambinti visiems pažįstamiems, kurie kokiu nors būdu yra susiję su Klaipėdos universitetine ligonine, joje yra turėję reikalų. Tuo pačiu metu moteris ėmė belstis į visas duris ligoninės administracijoje, bet niekas nedirbo, nes šeštadienis.
„Tada nulėkiau į ligoninės informaciją. Jau verkiau, buvau šoke. Ten dirbančių moterų klausiu, kur man gauti tą pažymą. Man pasakė, kad vėl reikia eiti į Reanimacijos skyrių. Aš vėl ten, jau verkiu balsu, sakau, kad vakar žadėjote, jog viskas bus gerai, o šiandien tokios nesąmonės. Slaugytoja ėmė aiškinti, kad jie tokių pažymų niekada nerašo. Tada vėl lekiu į Kardiologijos skyrių, kur dirbo ta budinti gydytoja, ją susitikau. Nežinau, gal jai jau buvo paskambinęs kas nors iš mano pažįstamų, nes ji pareiškė, kad pažymą parašys. Ir dar pradėjo moralizuoti, kodėl vakar nesusitvarkiau dokumentų. O iš kur man žinoti, kokia yra tvarka? Man pasakė, kad važiuočiau namo, o kitą dieną kūną bus galima atsiimti. Galiausiai ji man tą pažymą išrašė. Ją iškart perdaviau laidojimo įmonės darbuotojams o tada jie atsiėmė kūną. Tačiau ta beveik valanda, kai isteriškai laksčiau po ligoninę dėl kažkokios pažymos, liks baisiausiu prisiminimu. Nesuprantu, kaip galima taip nežmoniškai elgtis. Beje, išrašyta tą pažymą užtruko lygiai dvi minutes“, – kalbėjo moteris.
Rekomendavo iškabinti kainoraštį
Ji pasipasakojo kelioms draugėms, kokių nemalonumų patyrė. Jos patvirtino, kad teko išgyventi tą patį.
„Iš personalo girdėjau, kad jie patys labai bijo savaitgalių, nes tada po ligoninę isteriškai laksto žmonės, kurie negali atsiimti savo mirusių artimųjų kūnų. O tvarka juk paprasta – pažymą išrašyti turi budintis gydytojas, reikia tik supratingumo ir žmogiškumo. Po tokios patirties ir iš pykčio mano galvoje gimė toks ciniškas juokelis. Kiekvienoje palatoje reikia iškabinti skelbimus, kur būtų parašyta: „Mielieji pacientai, jei mylite savo artimuosius, tai mirti galima nuo pirmadienio iki penktadienio pietų, nes kitaip jiems sukelsite papildomų rūpesčių ir skausmo“. Greta tokio skelbimo dar turėtų būti pakabintas kainoraštis artimiesiems: „Mielieji, jei jūsų artimas žmogus mirė savaitgalį, tai tarifai tokie: pažymos išdavimas per valandą kainuoja tiek ir tiek eurų, per dvi valandas – tokia ir tokia kaina, o po dviejų parų – nemokamai“. Tada ir žinočiau, kad reikia susimokėti ir viskas bus gerai. Vienas patarimas, kurį gavau iš pažįstamų ir buvo toks, kad budinčiai gydytojai duočiau 50 eurų ir ta pažyma staigiai bus parašyta, tačiau šiuo klausimu buvau kategoriška. Nemoku, jei nėra oficialių įkainių“, – tvirtino pašnekovė.
Ji tikino, jog yra labai supratingas žmogus. „Jei man būtų pasakę, kad savaitgalis šventinis, kad daug darbo, todėl sunku išrašyti tą pažymą, kad kūną atgausiu sausio 2 dieną, būčiau susitaikiusi, kitomis datomis organizavusi laidotuves. Bet kai išgirsti patikinimą, kad viskas bus gerai, o paskui sužinai, kad neatgausi tėčio kūno, iki šiol nesuprantu, kaip taip gali būti. Juk ligoninės personalas kiekvieną dieną mano žmones šoko būsenoje, kai jie netenka artimųjų. Tai kodėl juos dar labiau skaudina, o ne padeda?“ – retoriškai klausė moteris.
Ji teigė, kad savo istoriją viešai pasakoja tik todėl, kad kiti žmonės būtų budresni ir nusiteiktų, jog gali patekti į tokią situaciją. „Gal mano istorija jiems padės išvengti tokių kančių, kokias aš patyriau“, – teigė klaipėdietė.
Tvarka galioja 25 metus
Klaipėdos universitetinės ligoninės Diagnostikos departamento, kuriam priklauso ir Patologijos skyrius arba vadinamasis morgas, vadovas Eugenijus Zalagėnas tvirtino, jog tvarka, kaip nedarbo ir švenčių dienomis atiduodami velionių kūnai galioja jau 25 metus, todėl ją žino visas ligoninės personalas.
„Šeštadienis yra nedarbo diena ir pažymą turėjo išrašyti budintis gydytojas, kuris atlieka vyriausiojo gydytojo pareigas. Manau, kad įvyko nesusikalbėjimas tarp budinčios gydytojos ir velionio dukters“, – teigė E. Zalagėnas.
Jis tvirtino, jog visą reikiamą informaciją galima gauti ligoninės Informacijos skyriuje. „Švenčių ir nedarbo dienomis pažymas Patologijos skyriui gali išrašyti ir Reanimacijos skyriuje, bet tik išimtinais atvejais. Panašu, kad šis atvejis nebuvo išimtinis, todėl pažymą turėjo išrašyti budinti gydytoja. Kodėl moteris buvo vaikoma po ligoninę? Sunku pasakyti. Manau, kad 25 metus galiojanti tvarka nesuveikė dėl asmeninių gydytojos savybių“, – samprotavo E. Zalagėnas.