Kaip parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio mėnesį atlikta apklausa, daugiau nei paklaidos riba kito dviejų politinių partijų populiarumas.

LVŽS reitingas per mėnesį ūgtelėjo 3,9 proc. ir šiuo metu siekia 30,7 proc. Beje, tą patį parodė „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ gruodžio 2–10 d. atlikta apklausa, pagal kurią balsą už valstiečius žaliuosius atiduotų 31,5 proc. piliečių

Antroje vietoje esančios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumas praktiškai nesikeitė: reitingas siekia 12 proc.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) žengia trečia. Už skandaluose klimpstančius socialdemokratus balsuotų 8,9 proc. respondentų.

Liūdna žinia Liberalų sąjūdžiui – per mėnesį populiarumas nuo 9,2 proc. smuktelėjo iki 5,7 proc. Tai greičiausiai susiję su tuo, kad viešumoje vėl kalbama apie Eligijaus Masiulio korupcijos skandalą. Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis gruodį pranešė stabdantys narystę Liberalų sąjūdyje, paaiškėjus, kad teisėsaugos tyrime dėl politinės korupcijos jie buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Likusios partijos daugiamandatėje apygardoje taikomos 5 proc. ribos neperžengtų ir į Seimą nepatektų. Tarp tokių – partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija. Kitos partijos ir politiniai judėjimai surinko mažiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.

Respondentų taip pat klausta, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. 28,6 proc. apklaustųjų ministru pirmininku norėtų matyti dabartinį premjerą Saulių Skvernelį.

Antroje vietoje – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio populiarumas per mėnesį smuktelėjo 2,1 procentinio punkto, tačiau neviršija paklaidos ribos. Trečioje vietoje – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, įvardintas 5,2 proc. apklaustųjų.

Kaip galimi kandidatai į ministrus pirmininkus taip pat minėti ekspremjeras Algirdas Butkevičius (5 proc.), Vilniaus meras Remigijus Šimašius (4 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (3,9 proc.), Europos Parlamento nariai Antanas Guoga (2,9 proc.) ir Rolandas Paksas (2,6 proc.), ekspremjeras Andrius Kubilius (1,7 proc.) ir europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (1,3 proc.).

V. Valentinavičius: realios veiklos nėra, o populiarumas auga

„Valstiečių medaus mėnuo tęsiasi. Darosi truputį neramu – jei ir toliau bus tokia aukšto ir netgi augančio populiarumo tendencija, tai gali reikšti, kad įsitvirtina populistinė politika“, – apklausos rezultatus komentavo Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas V. Valentinavičius.

V. Valentinavičius sako, kad valstiečiai susirinko labiausiai už populizmą balsuojančių rinkėjų balsus. Šiai partijai atiteko Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos balsai, taip pat nusivylusių socdemų rinkėjų balsai.

„Turint galvoje, kad realios Vyriausybės veiklos dar nėra, o valstiečiai užsiiminėjo visokiais populistiniais dzinguliukais kaip tautiniai kostiumai arba visiškai tuščias ir pavojingas klausimas dėl Seimo narių skaičiaus – jis iš principo taiko į Lukašenkos Baltarusijos nuotaikas, kad parlamentas apskritai nereikalingas, geriau sumažinti. Kitas žingsnis būtų panaikinti parlamentą apskritai arba palikti tik vieną narį“, – ironizuoja politologas.

Virgis Valentinavičius

Jo aiškinimu, kai tokiomis priemonėmis palaikomas populiarumas, neramu, kad tai gali pradėti griauti šalies politinę sistemą.

V. Valentinavičius atkreipia dėmesį į kritusį Liberalų sąjūdžio populiarumą. Jo aiškinimu, prieš mėnesį iššokęs populiarumas (lapkritį reitingas siekė 9,2 proc. – DELFI) atitiko Liberalų sąjūdžio rezultatą, parodytą antrojo Seimo rinkimų turo metu. Pašnekovo nuomone, liberalams rezultatą antrajame ture pavyko pasiekti, kada pirmame ture apygardose sėkmingai pasirodė kai kurie stiprūs kandidatai. „Dabar jie sugrįžta į pirmo rinkimų rato populiarumo lygį“, – sako V. Valentinavičius (daugiamandatėje apygardoje Liberalų sąjūdis surinko 9,06 proc. balsų ir iškovojo 8 mandatus, dar 12 atstovų varžėsi antrajame ture – DELFI).

Taip pat, primena jis, gruodį į apklausas Generalinėje prokuratūroje kviesti liberalai G. Steponavičius ir Š. Gustainis. Pasak V. Valentinavičiaus, minėtų asmenų apklausos, rodo, kad tai ne tik buvusio lyderio E. Masiulio problema – potencialiai tai gali būti visos partijos problema.

G. Landsbergį lygina su A. Butkevičiumi

„Tėvynės Sąjungai ir G. Landsbergiui vis dėlto reikėtų sunerimti. Galima sakyti, kad populiarumo kritimas paklaidos ribose, bet kada populiarumo kritimas lygus A. Butkevičiaus populiarumo kritimui, tai gali reikšti, kad pirmajame rinkimų ratui socialinių tinklų pagalba sukurtas flashmobas, kuris dingo antrajame rinkimų ture, tiesiog pradeda išsivaikščioti“, – asmeninį G. Landsbergio reitingą komentuoja V. Valentinavičius. Jo tvirtinimu, jaunojo lyderio populiarumas krenta taip pat kaip A. Butkevičiaus ir klausimas, ar tai bus ilgalaikė tendencija, ar ne.

Pagal „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ gruodžio 2–10 d. atliktą apklausą, susumavus palankias ir nepalankias nuomones, G. Landsbergis ir A. Butkevičius atsidūrė nemėgstamiausių politikų trejete.

Agnė Bilotaitė, Gabrielius Landsbergis
V. Valentinavičius spėja, kad asmeninio G. Landsbergio populiarumo mažėjimą lėmė iškart po rinkimų prasidėjęs neigimas – neigta, kad rezultatas ne kažin koks, pasitelkta aukštoji matematika įrodinėjant, kad partijos istorijoje rezultatas neregėtai geras, nors iškovota 2 mandatais mažiau nei per praėjusius rinkimus.

„Pastarąjį mėnesį G. Landsbergis apskritai yra dingęs iš viešosios erdvės, kai paskelbė pirmininko rinkimus, jis dar buvo matyti, bet šiuo metu, vykstant rinkimams, G. Landsbergio kaip ir nesimato, bus įdomu, kaip tai atsilieps“, – kalbėjo TS-LKD priklausantis, bet jokių pareigų joje neužimantis V. Valentinavičius.

Jo nuomone, pagrindinė G. Landsbergio problema tarp dviejų rinkimų turų buvo ta, kad žmonės jo nematė kaip premjero. „Mano galva, partija turi žymiai geresnį kandidatą – Ingridą Šimonytę. Didelis klausimas, ar pasiteisino partijos strategija būtent G. Landsbergį įvardyti oficialiu kandidatu į premjerus, o I. Šimonytę iš principo slėpti, tai tas pats, kas slėpti aukso gabalą nuo rinkėjų“, – mano MRU fakulteto dekanas.

LSDP smuks, kol sulauks naujo lyderio

„Nors pastaruoju metu Algirdas Sysas ir kiti socialdemokratai bando prieštarauti valstiečių linijai vienu ar kitu klausimu, kol socdemai neišsirinks naujo lyderio, manau, reitingai eis tik žemyn ir bus dar blogiau. Partijai reikia naujos pradžios, tuo labiau, kad socdemų skandalai praktiškai tęsiasi“, – LSDP situaciją apibūdino V. Valentinavičius.

Jis primena žiniasklaidos straipsnius apie abejotinos kokybės socialdemokratų viceministrus, besiplėtojančią „Lietuvos geležinkelių“ istoriją, kurią išmanantys analitikai iškart sieja su socialdemokratais. Socialdemokratų skandalų šleifas negęsta – neseniai vėl prisiminta Vijūnėlės dvaro, kurį teismas nurodė nugriauti, istorija.

„Partijai verkiant reikia naujo lyderio, kuris gebėtų padėti brūkšnį šiuose reikaluose ir įtikinti rinkėjus, kad partija iš esmės keičiasi ir rimtai spręs savo polinkio į versliąją politiką problemas“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko 2016 m. gruodžio 12-20 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!