Mažiau, bendrai žvelgiant, kitąmet bus ir laisvadienių. Jei 2016-aisias dėl švenčių nedirbome 9 dienas, 2017-aisiais darbo dienomis šventes minėsime 8 kartus.

Kaip išsidėstys šventės?

Pavyzdžiui, naujuosius metus pasitiksime savaitgalį. Pirmoji oficiali nedarbo diena 2017-aisiais – sausio 1 d. – bus sekmadienį.

Tad pirmąjį laisvadienį kitąmet padovanos tik Vasario 16-oji. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną minėsime ketvirtadienį. Su Kovo 11-ąja pasisekė prasčiau. Diena, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, šiemet bus šeštadienį.

Pirmasis ilgasis savaitgalis kitąmet bus per Velykas. Jas švęsime balandžio 16-ąją, tad antroji Velykų diena bus švenčiama pirmadienį, balandžio 17-ąją.

Antrojo ilgojo savaitgalio ilgai laukti nereikės. Tarptautinė darbo žmonių diena minima gegužės 1-ąją, o tai kitąmet – pirmadienis.

Tiesa, su Joninėmis kiek nepasisekė. Birželio 24-oji bus šeštadienis, tad jas švęsime savaitgalį.

Vos per dieną nuo ilgųjų savaitgalių liksime ir minėdami karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6-ąją – ją švęsime ketvirtadienį, ir Žolines. Rugpjūčio 15-oji kitąmet bus antradienis.

Lapkričio 1-oji kitąmet bus savaitės viduryje – trečiadienį.

Tiesa, galėsime pasidžiaugti laisvesnėmis dienomis gruodžio pabaigoje. Prie Kūčių stalo sėsime sekmadienį, tad Kalėdas švęsime pirmadienį ir antradienį (gruodžio 25-26 dienomis).

Turi pasiūlymų dėl laisvadienių

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu šventinės dienos sutampa su savaitgaliais, papildomų poilsio dienų nėra – šventinės dienos nėra perkeliamos. Nesuteikiamos laisvos dienos ir tuomet, kai šventinę dieną nuo savaitgalio skiria para.

Tiesa, premjeras Saulius Skvernelis DELFI dar lapkričio pabaigoje sakė, kad, jo asmenine nuomone, turi būti sudaryta galimybė darbo dienomis išpuolančius laisvadienius kilnoti.

Tokia tvarka Lietuvoje jau yra galiojusi anksčiau. Kai poilsio dienos buvo perkeliamos, turėjome daugiau ilgųjų savaitgalių, o tarp nedarbo dienų įsiterpiančias darbo dienas atidirbdavome artimiausiais šeštadieniais.

Saulius Skvernelis

Įžvelgia kenčiantį darbo efektyvumą

„Tai priklauso nuo kiekvienos įstaigos ar organizacijos apsisprendimo ir tvarkos. Biudžetiniame sektoriuje, matyt, reikėtų padaryti labai aiškius sprendimus, kokiu principu atostogos turi būti skiriamos. Versle galbūt aš būčiau šalininkas principus įtvirtinti įstatymais, bet detales – tai irgi skatintų socialinį dialogą – aprašyti kolektyvinėse sutartyse“, – siūlo S. Skvernelis.

Premjero teigimu, paprastai tarpinių dienų (tarp šventinės dienos ir savaitgalio) metu nukenčia darbo efektyvumas.

„Aš matau efektyvumą. Kai atsiranda tarpinė diena, sakykime, penktadienis, kalbant apie viešąjį sektorių, yra imituojamas darbas. Iš esmės, produktas nėra kuriamas. Reikia pasakyti atvirai, kad ta diena tampa kaip ir poilsio diena darbe. Daugelis darbuotojų tą dieną pasiima ir atostogas, pasidaro išeiginę, jų nebūna“, – pastebėjo paskirtasis premjeras. Todėl jis siūlo įstatymiškai palikti galimybę laisvadienius perkelti, tą esą būtų galima nuspręsti ir kolektyvinėse sutartyse. „Manau, bus ir taupymas, ir neapgaudinėsime savęs, kad einame į darbą, bet darbe nelabai ką nuveikiame. Būčiau linkęs, kad būtų galima kilnoti ilguosius savaitgalius“, – asmenine nuomone pasidalijo S. Skvernelis.

Ilsimės bene daugiausiai Europoje

Laisvadieniai 2016-aisiais buvo sausio 1-ąją (penktadienis), vasario 16-ąją (antradienis), kovo 11-ąją (penktadienis), kovo 28-ąją (Velykų antroji diena, pirmadienis), birželio 24-ąją (penktadienis), liepos 6-ąją (trečiadienis), rugpjūčio 15-ąją (pirmadienis), lapkričio 1-ąją (antradienis) ir gruodžio 26-ąją (pirmadienis).

Laisvos dienos netekome per Darbo žmonių dieną gegužės 1-ąją, kuri buvo minima sekmadienį. Sekmadienį nuolat minimos ir Velykos, kurios šiemet buvo kovo 26-ąją.

Lietuviai iš viso turi 15 švenčių dienų. Pagal šį rodiklį esame antri Europoje – ilsimės bene daugiausiai. Kitos ES šalys vidutiniškai švenčia 8-9 dienas. Vidutiniškai per vieną nedarbo dieną į valstybės biudžetą neįplaukia iki 29 mln. eurų.