Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigia, kad dabartinis funikulierius turėtų būti išmontuotas.
„Manau, šitas ne. Visi matome, kad tai didžiulė vizualinė tarša. Tas namas pastatytas keltuvui ant Gedimino piliakalnio, manyčiau, kad jam per daug garbės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė B.Kulnytė, paklausta, ar funikulierius turėtų toliau veikti.
Pasak B.Kulnytės, sprendimą dėl keltuvo Gedimino kalne turėtų priimti aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Gedimino kalno keltuvas yra sugedęs ir neveikia nuo spalio mėnesio. Pasak B.Kulnytės, funikulierių bet kuriuo atveju reikėtų uždaryti, nes jo naudojimo laikas baigiasi po pusmečio.
„Baigiasi jo naudojimo laikas, ir jeigu net nebūtų įvykusi šita nelaimė, vis tiek keltuvą po pusmečio būtų tekę arba keisti, arba uždaryti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Nacionalinio muziejaus vadovė.
Anot jos, kitų metų biudžete lėšų tvarkyti keltuvui ar pirkti naujam nenumatyta. B.Kulnytės teigimu, jokio keltuvo ant Gedimino kalno ir neturėtų būti.
„Visi senieji inžinieriai buvo prieš to keltuvo įrengimą, bet jis vis tiek buvo įrengtas, galbūt tai ir patogu iš dalies, bet piliakalnį jis bjauroja“, – teigė muziejaus direktorė.
Keltuvas su lynine traukle stačiame Gedimino kalno šlaite įrengtas 2003 metais keleiviams į Gedimino bokštą Vilniuje kelti.
Funikulieriaus įrengimą inicijavęs tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas 2003 metais tokį Vyriausybės sprendimą motyvavo apklausų duomenimis, rodančiomis, kad tik vienas iš dešimties vilniečių yra įkopęs į Gedimino kalną.
Iš Austrijos firmos „ABS Transportbahnen“ pirktas 1 tūkst. 200 kilogramų galios 16 keleivių keltuvas kainavo 600 tūkst. eurų.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson ketvirtadienį apžiūrėjo nuošliaužų ardomą Gedimino kalną, aptarė jo gelbėjimo planą.
Gedimino kalnas uždarytas praėjusios savaitės pabaigoje dėl nuošliaužų, jame bus vykdomi tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.
Kultūros ministerijoje praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė inicijuoti perdavimo procesą.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų atlikti be projektų arba šių dokumentų nerandama, o šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra nepalankiausias laikas.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.