Anot jų, Rusijos ambasadoriaus žūtis Ankaroje paskatins dar didesnį Maskvos įsitraukimą į konfliktą Sirijoje ir paradoksaliai gali nulemti Turkijos ir Rusijos suartėjimą. Šalys vasarą sutarė švelninti santykius po to, kai Turkija virš Sirijos nušovė Rusijos karinį lėktuvą.
Tuo metu išpuolis Vokietijoje, kai sunkvežimiui įsirėžus į kalėdinę mugę žuvo keliolika žmonių, rodo tendenciją, jog spontaniškas terorizmas yra dar sunkiau užkardomas, nei organizuoti išpuoliai.
„Šie įvykiai dar labiau didina įtampą ir užtvirtina tą mūsų geopolitinį paveikslą, (...) su kuriuo jau kurį laiką gyvename“, - BNS sakė Vytauto didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
Po ambasadoriaus nužudymo - draugystė?
Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas pirmadienį buvo nušautas vykstant fotografijos parodos atidarymui Turkijos sostinėje Ankaroje. Diplomatą nušovė turkų riaušių policininkas, šaukdamas „Alepas“ ir „Allahu Akbar“, taip tarsi keršydamas Rusijai už Sirijos miesto Alepo bombardavimą.
Lietuvos analitikai ambasadoriaus nužudymą vertina kaip vidinių Turkijos jėgų kovą po nepavykusio perversmo Turkijoje. Pučo organizavimu Ankara apkaltino Jungtinėse Valstijose gyvenantį turkų dvasininką Fethullah Guleną.
„Nenoriu iš karto sakyti, kad tas policininkas buvo Guleno šalininkas, bet po nepavykusio perversmo prasidėjus teisių ir laisvių suvaržymams Turkijoje tam tikra reakcija iš kai kurių visuomenės sluoksnių turėjo kilti“, - BNS sakė E.Račius.
„Tas judesys didesne dalimi tikriausiai buvo nukreiptas prieš pačią Turkiją, o ne Rusiją. Aš nematau tame jokio kurdų intereso, o galimybė Turkijos piliečiui, policininkui būti indoktrinuotam į „Islamo valstybę“ kelią didelių klausimų“, - pridūrė jis.
Po ambasadoriaus nužudymo Rusija ir Turkija pareiškė, jog šiuo užpuolimu siekiama sugadinti šiltėjančius valstybių santykius.
Nors Maskva ir Ankara konflikte Sirijoje palaiko skirtingas puses, Turkija pastaruoju metu švelnino retoriką Rusijos veiksmų atžvilgiu. Evakuacija iš humanitarinės krizės ištikto Alepo taip pat vykdoma tarpininkaujant Rusijai ir Turkijai.
Pasak politologo Konstantino Andrijausko, diplomato nužudymas Ankaroje gali lemti dar didesnį Rusijos ir Turkijos suartėjimą, nes jo abejoms šalims reikia susidūrus su tarptautinės bendruomenės izoliacija.
„Kadangi Rusija ir Turkija šiuo metu yra gana žymiai izoliuotos tarptautinėje erdvėje, išpuolis prieš ambasadorių kiek paradoksaliai gali lemti didesnį Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimą ir Turkijos pozicijos švelnėjimą Sirijos klausimu“, - BNS sakė K.Andrijauskas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Eksperto teigimu, Ankaros ir Maskvos suartėjimas yra pavojingas tarptautinei bendruomenei, nes Turkija yra NATO narė ir jos užsienio politika pastaruosius dešimtmečius yra orientuota į Vakarus: „Turkijos valdantieji yra pakankamai prisidirbę, kad tarptautinė bendruomenė į tai paprasčiausiai užmerktų akis“.
„Čia yra eilinė kryžkelė, kur Vakarų pasauliui reikės derinti savo geostrateginius ir vertybinius interesus“, - sakė K.Andrijauskas.
Tuo metu Maskva po ambasadoriaus nužudymo galės pateisinti didesnį karinį įsitraukimą Sirijoje. Tiek Rusijai, tiek Turkijai bus patogu parodyti, kad ambasadoriaus žudikas atstovavo tariamai bendrą radikalųjį islamistinį sparną, prieš kurį kovą deklaruoja abi šalys, teigė ekspertas.
„Tik pavadinimas bus skirtingas - Turkijos valdantieji tai vadins „gulenizmu“, Rusijos režimas tai vadins džihadistų terorizmu“, - sakė politologas.
Spontaniškas terorizmas
Tarptautinės bendruomenės reakciją pirmadienio vakarą iššaukė ir išpuolis Berlyne, kai į Kalėdų mugę įsirėžus sunkvežimiui žuvo mažiausiai dvylika žmonių, apie pusšimtis buvo sužeisti. Lenkijoje registruotą sunkvežimį vairavo prieglobsčio prašytojas iš Afganistano arba Pakistano, į Vokietiją atvykęs maždaug prieš metus.
Šis išpuolis smarkiai primena šių metų vasarą įvykusią nelaimę Nicoje, kai sunkvežimio vairuotojas mirtinai sutraiškė beveik šimtą šventinių fejerverkų susirinkusių stebėti žmonių.
Anot ekspertų, šie išpuoliai ir dar ankstesnės atakos Prancūzijoje ir Belgijoje rodo, jog Europoje veikia tiek organizuoti teroristai, tiek radikalizavęsi pavieniai asmenys.
„Saugumo ir Europoje užtikrinti praktiškai neįmanoma. Ypač tokiais atvejais, kai tai yra pavieniai žmonės, kurie imasi štai tokių desperatiškų veiksmų, kurie nereikalauja organizacijos, treniruočių, ginklų, sprogmenų gamybos, finansų“, - sakė E.Račius.
„Pats liūdniausias dalykas, kad tai jau atrodo kaip tendencija“, - teigė K.Andrijauskas.