Kad bus nelengva surasti bendrą kalbą, sutinka ir patys opozicijos atstovai, vieni kitiems mesdami įvairių priekaištų.
Konservatoriai, liberalai ir „tvarkiečiai“ – trys opozicinės jėgos, kol kas nerandančios bendros kalbos dėl pozicijos valdančiųjų atžvilgiu. Be to, liberalams ir konservatoriams iki šiol nepavyko susitarti dėl opozicijos lyderio.
Kaip teigia politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, šiuo metu Seime yra dvi solidžios opozicinės jėgos – TS-LKD ir LS. Tačiau, pasak politologo, klausimas, kam oponuoti.
„Vyriausybė jau ne pirmą savaitę dirba ir, išskyrus kelias viešųjų ryšių tikslu daromas iniciatyvas, nelabai aišku, ką valdančioji dauguma gali daryti. Tad pagrindinė opozicijos problema yra ta, kad jai tenka boksuotis su želatinos kalnu, kuriame nieko apibrėžto nėra. Oponavimui būtina sąlyga, kad būtų kam oponuoti, bet kol kas to nematyti“, – LRT.lt komentavo V. Valentinavičius.
Tačiau politologas, MRU docentas Vytautas Dumbliauskas pastebi, kad dėl PVM lengvatos šildymui opozicijos balsas galėjo būti labiau girdimas.
„Valstiečiai“ padarys tokių dalykų, dėl kurių bus galima šaukti aikštėje. Vienas jų – PVM šilumai panaikinimas. Tai – puiki proga pasisakyti. Daugybei žmonių, kurie gauna tik šiek tiek daugiau nei minimumą, tai yra smūgis. Jie negaus kompensacijų ir už šilumą mokės brangiau. Šnekėjimas, kad ta lengvata buvo neteisinga, mano galva, yra demagogija. Šiek tiek dėl to pasisakė Ingrida Šimonytė“, – teigė V. Dumbliauskas. Tačiau jis sutinka, kad dar praėjo labai mažai laiko ir ryškesnių „valstiečių“ darbų dar reikia palaukti.
Siūlo panaikinti krikdemų tapatybę
Kiek opozicijų šiame Seime turėsime? Politologas V. Dumbliauskas teigia, kad tokio susikalbėjimo, koks buvo tarp liberalų ir konservatorių jiems būnant valdančiojoje koalicijoje 2008–2012 m., tikėtis nereikia.
Jo žodžiais, opozicija labai nevienalytė – yra trys ryškiai išsiskiriančios partijos. Be to, iki šiol nesutarta dėl opozicijos lyderio. „Tokia situacija palanki valdantiesiems. Jie turi išskaidytą opoziciją, fragmentišką. Mums, kaip demokratijos šalininkams, viltis yra ta, kad opozicijos vaidmenį atliks TS-LKD. Ji dabar yra ryškiausia opozicinė jėga ir, jei opozicija nekritikuos valdančiosios koalicijos, bus liūdna“, – pridūrė V. Dumbliauskas.
Tačiau problemų turi ne tik liberalai su „tvarkiečiais“, bet ir konservatoriai. TS-LKD nutarė paankstinti pirmininko rinkimus ir juos surengti 2017 m. vasarį. V. Valentinavičiaus teigimu, krikdemai Tėvynės sąjungos viduje rūpinasi savo politine gerove ir, buvę visiškai pasyvūs rinkimų kampanijos metu ir rūpinęsi tik savo apygardomis, suaktyvėjo po rinkimų, „įšokdami į trasą su pasiūlymais pulti į vyriausybę ir imtis iniciatyvos“.
„Nieko naujo Tėvynės sąjungos istorijoje nėra – krikdemai vis dėlto po susijungimo išliko tam tikra uždara sekta. Manau, kad Tėvynės sąjungai pribrendo metas šitą klausimą spręsti radikaliai – paprasčiausiai pašalinti iš pavadinimo raides LKD ir organizacinėmis priemonėmis panaikinti krikdemų tapatybę partijos viduje, nes tai kelia daugiau problemų, negu duoda sprendimų ir padeda kažkokios politikos ir krypties formavimui“, – pabrėžė V. Valentinavičius.
Jo teigimu, per jėgą siekti vieningos opozicijos nėra prasmės, o konservatoriai turi apibrėžti savo ideologinę tapatybę. „Manau, kad savarankiškas oponavimas, atradimas konservatyvaus balso, kažkokio jautraus konservatizmo varianto, ir tuo požiūriu atsiskyrimas nuo liberalių ideologijų vertybių pagrindu partijai būtų labai svarbus“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.
V. Valentinavičius: klausimas, kiek reikšis prezidentė
MRU docentas V. Valentinavičius taip pat kelia klausimą, kiek įtakos šios vyriausybės darbui bandys daryti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jo teigimu, aiškiai matyti, kad valdančiosios daugumos parlamente sudėtis ir kokybė labai skiriasi nuo vyriausybės sudėties ir kokybės.
„Pakankamai akivaizdu, kad vyriausybėje ne vieną ir ne du kandidatus į ministrus pasiūlė prezidentė ir galimai ji darys tiems žmonėms įtaką. Mano skaičiavimais, prezidentės ministrų galėtų būti iki 8. Tokie žmonės kaip susisiekimo ministras Rokas Masiulis, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis, nekalbant apie užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių... Dauguma šitų ministrų dėl savo technokratiško pobūdžio ir išsakomų minčių artimesni prezidentei negu Sauliui Skverneliui, juo labiau – Ramūnui Karbauskiui ir jo žmonėms Seime.
Jei didžioji dalis vyriausybės vienaip ar kitaip derins savo veiksmus ar vykdys prezidentės valią, kaip bus su opozicijos oponavimu, jei opozicijos nuomonės sutaps su prezidentės? Gali įvykti taip, kad opozicijai su vyriausybe sutarti bus lengviau nei valdančiajai daugumai Seime“, – LRT.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
G. Landsbergis įžvelgia kelias opozicijas
Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis teigia Seime įžvelgiantis kelias opozicijas.
„Viena opozicija yra vadovauja Petro Gražulio, kuri yra daugiau valdančiųjų satelitas, nes pasisakymai jų atžvilgiu yra liaupsinantys, girdime susižavėjimo šūksnius. Akivaizdu, kad valdantieji dirba, turėdami paramą. Galbūt „tvarkiečiai“ tikisi kažkokių trupinių nuo stalo ir toks yra jų tikslas? Taip pat negirdėjau kažkokios kritikos iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos. Jie dažnai kalbėdavo apie tai, kad socialinės temos yra jų temos, bet jie neišsako kritikos. Jie toks daugiau tarpinis variantas tarp opozicijos ir valdančiųjų.
Tuomet yra liberalai ir mes. Manau, kad mūsų pozicijos daugiau ar mažiau sutampa, to vieningumo tikrai daug. Aišku, įsivaizduoju, kad liberalams yra sunkus metas dėl byrančios partijos, nesibaigusių tyrimų. Manau, tai trukdo konstruktyviai pažvelgti į bendrą opozicijos darbą. Bet reikia žiūrėti į balsavimus, kurie yra daugiau ar mažiau panašūs“, – LRT.lt teigia G. Landsbergis.
TS-LKD vadovas taip pat sako, kad klausimas dėl opozicijos lyderio dabar nebėra svarbiausias: „Aš pusiau juokais pasakiau, kad yra padėtas taškas. Vėliau sakiau, kad tas taškas nesunkiai gali būti pakeistas į kabliataškį, bet tai nėra svarbiausias klausimas. Liberalai dabar spręs savo problemas, mes irgi visokių darbų turime, laukia pirmininko rinkimai. Klausimas dėl opozicijos lyderio nėra pirmos svarbos dalykas.“
Politiko teigimu, laikas parodys, ar TS-LKD su LS, dirbdami opozicijoje, turi daugiau skirtumų ar panašumų. „Aš tikrai noriu rasti bendrų taškų. Man atrodo, Lietuvai reikalinga stipri dešinė. Reikia atskirti du dalykus – formalią opoziciją, kuri vienijama opozicijos lyderio, ir pažiūrėti į balsavimus. Jei mes balsuojame vieningai dėl svarbiausių dalykų – vyriausybės programos, biudžeto, tai parodo, kad mes esame vieninga opozicija. O visa kita daugeliu atvejų – informacinis triukšmas, kuris nukreipia dėmesį nuo svarbiausių dalykų. Manau, liberalams tokio šurmulio reikia, jis maskuoja jų dideles problemas“, – LRT.lt komentavo G. Landsbergis.
Jis taip pat patikino, kad konservatoriai bus kritiški visų ministrų atžvilgiu.
„Suprantu, ką sako V. Valentinavičius ir dalis tiesos jo žodžiuose yra. Bet, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius dabar prognozuoja, kad santykiai su Lenkija gali pakilti į kitą lygį, jam vėl vadovaujant ketverius metus. Tiesą sakant, aš nematau jokių prielaidų, kodėl vadovaujant tam pačiam ministrui turėtų kas nors strategiškai keistis. Ką jis padarys tokio, ko nepadarė per paskutinius ketverius metus? Tai yra puikiausias pavyzdys, kuriuo galėčiau apibūdinti visas kitas ministerijas.
Aš galiu tikėti tuo 100-o dienų ar kitu dienų skaičiumi, kad tie ministrai iš tiesų pasiūlys strateginį proveržį savo srityse, tačiau kol kas visi darbai ir kalbos, reportažai ir interviu rodo, kad ministrai neturi jėgų ir politinės paspirties, politinės energijos įgyvendinti tuos strateginius proveržius. Jau šiandien L. Linekvičius galėtų pasakyti, ką jis padarys su Lenkija; šiandien švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė galėtų pasakyti, ką ji padarys dėl universitetų jungimo, tačiau niekur to nematyti. Taigi kritika bus apie tai, kad niekas nevyksta, bet reikia duoti laiko“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis taip pat pakomentavo ir V. Valentinavičiaus pasiūlymą dėl krikdemų: „Virgis visada buvo radikalių pasiūlymų siūlytojas. Kviesčiau jį ateiti į mūsų tarybos posėdį ir pasiūlyti pačiam. Jis yra mūsų partijos narys. Žiūrėtume, kaip jo nuomonė būtų sutikta.“
E. Gentvilas: žiūrėsime, kokios konfigūracijos bus pavasario sesijoje
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad šioje kadencijoje opozicija bus skirtinga.
„Praėjusioje kadencijoje buvo konservatorių opozicija, jiems užteko savo balsų, turėjo opozicijos lyderį Andrių Kubilių. Mes, liberalai, su jais jau praėjusioje kadencijoje nėjome į koaliciją ir buvome kitokia liberali opozicija. Šiuo požiūriu viskas išlieka taip pat. Tik tiek, kad dar prisideda „tvarkiečiai“, kurie pasiskelbė opozicija, nors P. Gražulis nuolatos vis pabando padėti valdantiesiems, nors kita frakcijos dalis tokia nėra.
Ta opozicija tampa margesnė, įvairesnė, bet tai nereiškia, kad mažiau efektyviai dirbsianti, nes šįkart opozicinės frakcijos turi santykinai daugiau narių nei praėjusioje kadencijoje“, – skaičiavo E. Gentvilas.
Liberalo teigimu, reikės žiūrėti, kokios konfigūracijos bus Seimo pavasario sesijoje. „Neatmetu galimybės, kad opozicinių frakcijų narių skaičius gali keistis. Konservatoriai suinteresuoti ką nors pritraukti į savo pusę. Tuomet jie savaime gali turėti opozicijos lyderį. Iš kitos pusės, nėra aišku, ar valdančioji dauguma bus stabili. Pastebime tam tikrų nesutarimų jų viduje. Tikrai neeskaluojame, bet per ketverius metus visko atsitinka. Tikėtina, kad valdančioji dauguma gali sumažėti. Socialdemokratai dabar yra kaip devintas vanduo nuo kisieliaus – pasyvūs, pasimetę dėl tarpusavio problemų“, – LRT.lt kalbėjo liberalas.
R. Žemaitaitis: daug kas priklausys nuo konservatorių
Pasak R. Žemaitaičio, iki šiol nėra nuspręsta dėl opozicijos lyderio, „nes konservatoriai laiko save aukščiau už visus kitus ir galvoja, kad opozicijos lyderį gali išsirinkti konservatoriai ir LS.“
„Manau, tai labiausiai ir kiša koją, kad nepavyksta susitarti, bet per sausio ir vasario mėnesius jie supras, ką reiškia turėti vieningą opoziciją ir vieningą lyderį“, – LRT.lt dėstė R. Žemaitaitis.
Anot „tvarkiečio“, yra tam tikrų klausimų, kuriais opozicija niekuomet nebus vieninga, pavyzdžiui, dėl pagalbinio apvaisinimo ar šeimos sampratos. „Mes žinome, kad liberalų nuostatos ir mūsų nuostatos kai kuriais atvejais kardinaliai išsiskiria, todėl nepavyks sutarti. [...] Ne tiek svarbi pati opozicija, bet kiek svarbūs vieni ar kiti geri projektai, įstatymai, kurie gali pasitarnauti valstybei. Ir, jei sutariame, galime važiuoti“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Politiko teigimu, „tvarkiečiai“ valdančiajai daugumai stengėsi padėti ir patarti dėl PVM lengvatos šilumai, tačiau jų esą nebuvo klausoma.
„Jie [valdantieji] galvoja, kad opozicija gali blogai patarti. Tai – juoką keliantis argumentas. Kai kuriais klausimais mūsų frakcija negali balsuoti prieš. Pavyzdžiui, dėl biudžeto negalime balsuoti prieš, nes jis suformuotas iš dalies mūsų valdančiosios daugumos. Bet, pavyzdžiui, prieš sveikatos draudimą tikrai yra dėl ko balsuoti, nes naujasis sveikatos ministras vieną žadėjo, o iš tiesų nieko atėjęs nepadarė ir net nemėgino peržiūrėti prioritetų. Tai čia opozicija gali būti labai vieninga.
Dėl alkoholio akcizo – puikiai suprantame, kad vienai ar kitai gėrimų rūšiai didinti akcizus yra neprotinga ir neproporcinga, todėl, net esant tokiai opozicijai, aš, Antanas Matulas, I. Šimonytė, Mykolas Majauskas pasiūlėme savo akcizų politiką. Reiškia, kad opozicija gali sutarti“, – apibendrino R. Žemaitaitis.