DELFI žiniomis, ketvirtadienį šis pasiūlymas išbrauktas iš Lenkijos parlamento darbotvarkės.

G. Kirkilas: Lietuva reaguoja labai rimtai

G. Kirkilo aiškinimu, Lietuva į tokią iniciatyvą dar trečiadienį reagavo diplomatiniais kanalais – išreiškė susirūpinimą.

Ketvirtadienį gali būti imtasi griežtesnių veiksmų – Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius gali būti „atšauktas konsultacijoms“. „Sprendimas dar nėra priimtas“, – kalbėjo G. Kirkilas.

„Aš vertinu neigiamai, tai nėra draugiškas žingsnis Lietuvos atžvilgiu, ir Ukrainos, ir iš dalies Vokietijos. Vertinu blogai. Mes išreiškėme susirūpinimą diplomatiniais kanalais“, – DELFI sakė G. Kirkilas.

Pasak G. Kirkilo, tokios iniciatyvos reiškia, kad Lenkijoje radikalusis flangas ir radikalus požiūris į tautinių mažumų problemų sprendimą ima viršų. Seimo vicepirmininko tvirtinimu, politikų atliekami istorijos vertinimai niekada nebūna vaisingi.

Lenkijos Seimas savo įstatymuose rengiasi įtvirtinti nuostatą, kad lietuviškas nacionalizmas – tokia pat totalitarinė ideologija ir santvarka kaip ir fašizmas, kurį propaguoti griežtai draudžiama, ketvirtadienį pranešė „Lietuvos rytas“.

Lietuvos ambasada Varšuvoje skalambija pavojaus varpais ir beldžiasi į visų svarbiausių institucijų Vilniuje duris dėl Lenkijos Seime svarstomų įstatymų pataisų.

DELFI gautame Lietuvos ambasados Lenkijoje kreipimesi reiškiamas susirūpinimas tokiomis kaimyninės šalies įstatymdavystės naujovėmis.

Kaip teigiama ambasados rašte, 2016 m. gruodžio 15 d. Lenkijos Seime numatoma svarstyti Lenkijos Senato pateikto įstatymo „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką pastatų, objektų ir viešojo naudojimo įrenginių pavadinimuose“ pataisas, kurios gali būti priimtos.

Pažymėtina, jog įstatymo projekto 1 str. 3 dalyje teigiama: „Kita totalitarine santvarka laikomi, ypatingai fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Toks sugretinimas, ambasados teigimu, yra nepriimtinas.

Nerimą mūsų šalies diplomatams kelia ir šis sulyginimas, ir tai, jog Lenkijoje iškils pavojus kone visiems lietuviškiems paminklams ar istorinių įvykių įamžinimo vietoms.

L. Linkevičius susilaiko nuo komentarų

„Kol kas to nekomentuosiu, kol nepaaiškės, kaip toliau vystysis reikalai Lenkijoje“, – DELFI klausiamas apie galimą ambasadoriaus atšaukimą, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak L. Linkevičiaus, Lietuva diplomatiniais kanalais į susidariusią situaciją jau reagavo, o tolesni žingsniai priklausys nuo tolesnių veiksmų su įstatymo projektu.

L. Kasčiūnas: Lenkijos valdžia gyvena „apsuptos tvirtovės“ būsenoje

Paprašytas pakomentuoti tokias Lenkijos politikų iniciatyvas, politologas, ilgametis Rytų Europos stidijų centro analitikas, o šiuo metu - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas DELFI teigė, kad lietuvybės ar ukrainietiško patriotizmo sugretinimai su totalitariniais nusikaltimais yra neadekvatūs ir smerktini.

„Viena vertus, dabartinės Lenkijos valdžios noras vykdyti antikomunistinę politiką yra sveikintinas. Visoms Vidurio ir Rytų Europos šalims būtina siekti, kad koministinės ir nacistinės ideologijų propagavimas būtų kriminalizuotas, o koministinių ir nacistinių režimai nusikaltimai būtų įvertinti vienodai visoje ES“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tačiau tokias iniciatyvas jis vertina kaip grėsmę Lecho Kaczynskio idėjai kurti vieningą erdvę, galinčią pasipriešinti Rusijos įtakai Europoje.

„Kita vertus, ši Lenkijos valdžia gyvena „apsuptos tvirtovės“ būsenoje. Lietuvybės ar ukrainietiško patriotizmo sugretinimai su totalitariniais nusikaltimais yra ne tik kad neadekvatūs ir smerktini, bet ir prieštarauja paties L. Kaczynskio Lenkijos geopolitinei idėjai – sukurti tvirtą bendradarbiavimo erdvę nuo Juodosios iki Baltijos jūros, kuri neleistų Rusijai plėsti savo įtakos Europos saugumo sistemoje“ – teigė L. Kasčiūnas.

„Tikėkimės, kad egzistencinių saugumo iššūkių suvokimas nusvers šias provokatyvias imiciatyvas,“ – reiškė viltį Seimo narys.

Kažkada strateginę partnerystę skelbusių Lietuvos ir Lenkijos santykiai jau senokai tokių neprimena.

Žinoma, ekonominiai, kultūriniai ryšiai, bendradarbiavimas karinėje srityje toliau vyksta, kartais surengiami ir aukštų pareigūnų susitikimai.

Tačiau ryšiai politiniame lygyje jau seniai primena gilų įšalą be jokių abipusių mėginimų jį atitirpdyti.