Įmantri žemės užgrobimo schema?
Vilniaus širdyje, Žvėryne, kur žemė yra aukso vertės, gyventojai buvo įvelti į kuriozišką situaciją. Nedidelis sklypas Pušų gatvėje turi 5 bendrasavininkius. Vilniaus miesto savivaldybei jokio sklypo dalis nepriklauso.
Taip pat sklype yra senas, 1995 metais metais pastatytas mūrinis garažas, kuris nepriklausė niekam. Teismas konstatavo, kad garažas pastatytas savavališkai, taip pat galiausiai pripažino garažą bešeimininkiu, taip jis tapo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe. Garažas, bet ne žemė po juo.
Kadangi manoma, jog statinys savavališkas, gyventojai teigia, kad savivaldybė turėtų pašalinti savo „turtą“ nuo jų privačios žemės. Tačiau savivaldybė mano kitaip, ji ne tik neketina griauti seno garažo, o ėmė galvoti apie jo pardavimą aukcione.
Gyventojai sulaukė kreipimosi iš savivaldybės, ar jie neprieštarautų, jeigu šis „turtas“ ant jų sklypo būtų parduotas. Gyventojai atsakė, kad prieštarautų pardavimui. Tokį garažą nusipirkęs asmuo turėtų teisę reikalauti, kad po statiniu jam būtų suformuotas žemės sklypas, tačiau po statiniu esanti žemė yra ne valstybinė, o privačių asmenų nuosavybė.
Dabar šis gyventojų ir savivaldybės ginčas persikėlė į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau priėmė gyventojams palankų sprendimą ir tenkino jų ieškinį. Tačiau dabar sprendimas yra apskųstas.
Savivaldybė žadėjo nugriauti garažą, kai tik jis pereis jos nuosavybėn
Teismo nutartyje konstatuojama, kad 755 kv. m ploto žemės sklypas buvo suformuotas ir parduotas žmonėms 2006 metais, o garažas ten stovėjo nuo 1995 metų. Formuojant sklypą ten stovėjo garažas, tačiau jis nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto vienetas buvo registruotas tik 2011 metais.
Taip pat teismo nutartyje konstatuojama, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas dar 2005 metais surašė reikalavimą, kuriame konstatavo faktą, kad garažas pastatytas savavališkai (be statybą leidžiančių dokumentų) ir reikalavo jį nugriauti. Tik reikalauti nebuvo iš ko, nes nepavyko rasti seno garažo savininkų.
„Gyvenamojo namo Pušų g. gyventojai dar 2008 m. buvo patikinti, kad ginčo garažas bus griaunamas, kai jis bus pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Vilniaus m. savivaldybės nuosavybėn, o dėl jo likvidavimo procedūros gyventojai bus informuoti atskirai“, - rašoma teismo nutartyje.
Vėliau pažadai griauti statinį išgaravo, savivaldybė norėtų jį parduoti
2009 metais teismas pripažino garažą bešeimininkiu ir taip jis tapo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe. Dar tuomet teismas konstatavo, jog pati savivaldybė pripažino, kad garažo statyba yra savavališka. Tačiau tuomet, kai „turtas“ tapo savivaldybės nuosavybė, planai apie jo nugriovimą kažkur išgaravo.
„Savininkai buvo informuoti apie Vilniaus m. savivaldybės ketinimą nesiimti priemonių šį savavališkai pastatytą garažą nugriauti. Po šio rašto sekė ne vienas Vilniaus m. savivaldybės administracijos siūlymas ieškovams kaip žemės sklypo Pušų g. savininkams duoti sutikimą parduoti šį ginčo garažą“, - rašoma teismo nutartyje.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) vėliau dar kartą atliko sklypo patikrinimą ir nustatė, kad garažas pastatytas be jokio statybą leidžiančio dokumento.
Teismas įpareigojo savivaldybę nugriauti garažą, tačiau sprendimas apskųstas
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino gyventojų ieškinį. Taip pat teismas įpareigojo atsakovę Vilniaus m. savivaldybę per tris mėnesius savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Jeigu atsakovė Vilniaus m. savivaldybė per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, leido ieškovams įvykdyti šį teismo sprendimą patiems atsakovės Vilniaus m. savivaldybės lėšomis.
Vis dėlto tokį sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė apskundė. Gyventojų teigimu, dar prieš teisminius ginčus jie siekė bylą baigti taikos sutartimi, norėjo patys nusipirkti statinį arba siūlė jį nugriauti, tačiau savivaldybė nesutiko su tokiu pasiūlymu.
Savivaldybė kol kas nieko nekomentuoja
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė DELFI teigė, kad savivaldybė kol kas šio atvejo nekomentuos ir laukia galutinio teismo sprendimo.
Vis dėlto Vilniaus miesto apylinkės miesto nutartyje yra pateikti Vilniaus savivaldybės paaiškinimai, kurie atskleidžia savivaldybės nuomonę.
„Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį, netenkinus šio prašymo, ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą“, - rašoma savivaldybės atsiliepime teismui.
Taip pat savivaldybė teigia, kad savavališko seno garažo nugriovimas būtų neproporcinga priemonė: „Atsakovė papildomai atsiliepime nurodo, kad ieškovai nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad ginčo garažo statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas, apskritai būtų negalima. Todėl atsakovė mano, jog ginčo garažas negali būti pripažintas savavališka statyba, nes tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. Todėl, atsakovės manymu, ieškovų reikalavimas pašalinti statybos padarinius nugriaunant statinį yra visiškai neproporcingas ir neturėtų būti tenkinamas.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.
