1611 metų ruduo. Varšuvoje vyksta Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Į jį susirinkę svarbūs Lenkijos ir Lietuvos didikai, pasiuntiniai, senatoriai bei pats valdovas – Žygimantas Vaza. Tačiau Seimo darbo rutiną nutraukia didelis įvykis – Spalio 29 d. į Varšuvos Seimą atvyksta Rusijos caras Vasilijus Šuiskis.
Caras nuolankiai puola ant kelių ir nusilenkia soste sėdinčiam Žygimantui Vazai bei visam susirinkusiam Respublikos seimui. Negana to, jis prisiekia ir ištikimybę. o vėliau Vasilijus Šuiskis dar ir įkalinamas. Keista įvykių seka buvo Rusijoje vykstančios suirutės rezultatas. Po paskutiniojo Riurikaičio Fiodoro mirties, Rusijos bojarinai pradėjo tarpusavio kovą dėl pretenzijų į sostą.
Soste atsidūrė Vasilijus Šuiskis, tačiau šį nuvertė patys rusai ir perdavė lietuvių – lenkų pajėgoms. V. Šuiskis per Lietuvos miestus buvo vedamas į Varšuvą. Žinoma ir istorija, kuomet belaisviu caru galėjo „pasigrožėti“ ir Vilniaus gyventojai. Tokiomis aplinkybėmis V. Šuiskis tapo pirmuoju caro apsilankiusiu Lietuvoje.
Kita istorija nukels į šimtmečiu vėlesnius laikus. XVIII a. prasidėjo dar neregėta rusakalbių migracija. Itin gausiai buvo apgyvendintos Lietuvos ir Lenkijos žemės. Etniniai rusai bėgo iš Rusijos į kaimynines šalis. Kokios buvo to priežastys?
„Despotiškas Maskvos valdymas buvo visiems aiškus. Į Abiejų Tautų Respubliką ateidavo ekonomiškai aktyvesni ir daugiau laisvės norintys žmonės, o per daug nesirūpinantiems, ką darys sekančią dieną, koks jiems skirtumas, kurioje sienos pusėje gyventi“, - laidoje pasakos profesorius Valdas Rakutis.
Respublika galėjo tapti galimybių šalimi. Bent jau taip į ją žiūrėjo čia atvykstantys rusai. Tačiau migraciją nutraukė XVIIIa. pabaigos įvykiai. Respublikos pagrindinis ginklas – laisvės idėja – šįsyk neveikė. Per tris kartus valstybė buvo padalinta. Nuo Rusijos į Lietuvą bėgę valstiečiai negrįžo į Rusiją, tai Rusija grįžo pas juos.
„Istorijos detektyvai“ jau šį antradienį 22:30val. per LRT TELEVIZIJĄ.