Pasak Europos Komisijos nario, pasaulietinėje valstybėje „mokslinis atvirumas ir pažanga pagrįstos technologijos negali būti pakeičiamos pasaulėžiūriniais principais ir vertinimais, nes nediskriminavimo principas turi plačiai atverti galimybes visai prieinamai pažangai“.
57 parlamentarai įregistravo pataisas nuo sausio įsigalioti turinčiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, siūlydami grįžti prie konservatyvios įstatymo versijos – riboti sukuriamų embrionų skaičių. Tarp teikėjų yra ir „valstiečių“ deleguoti paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei A. Širinskienė.
Akušeriai ir ginekologai ragina atsisakyti konservatyvių pataisų ir leisti įsigalioti jau priimtą liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą. Jie teigia, kad tai sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.
Eurokomisaras sutinka, kad esamas įstatymas „iš tiesų garantuoja žymiai didesnes galimybes žymiai didesniam šeimų skaičiui turėti prieigą prie modernių (pagalbinio apvaisinimo) technologijų ir pasiekti, kad valstybė prisidėtų kompensavimu“.
Sveikatos reikalų komiteto vadovė A. Širinskienė pabrėžia, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – su naujomis pataisomis ar be jų – įsigalios sausį, kaip numatyta, iš pagalbinio apvaisinimo procedūros bus finansuojamos valstybės, kartu ji sako, kad pataisomis siūlomas kiaušialąsčių šaldymas yra pakankamai efektyvi alternatyva embrionų šaldymui.
„Labai svarbus dalykas nevaisingoms šeimoms, procedūrų kompensavimas, visi žinome, kad procedūros daug kainuoja, ir vien dėl kainos pagalbinis apvaisinimas nėra prieinamas. Kiek man žinoma, tiek ministerija, tiek Valstybinė ligonių kasa šiuo metu skaičiuoja įkainius ir kuria kompensavimo modelį, kuris, tikiuosi, tikrai įsigalios nuo sausio“, – po susitikimo kalbėjo komiteto vadovė.
Ji taip pat sakė, kad grupės parlamentarų pataisos turėtų būti pateiktos dar šioje sesijoje, nors „teisėkūros procesas gali ir užtrukti“. „Įstatymas įsigalios sausio mėnesį, ar su pataisomis, ar be jų“, – pabrėžė komiteto pirmininkė.
Kartu ji gynė siūlomą technologiją, kuomet užuot šaldžius embrionus būtų šaldomos kiaušialąstės. „Kiaušialąsčių šaldymas gali būti pakankamai efektyvi ir moderni alternatyva embrionų šaldymui, kur nėra einama į kompromisą su moters sveikata, t.y. šaldant kiaušialąstes nereikės kartoti procedūros, hormoninės stimuliacijos ar chirurginės intervencijos“, – sakė A. Širinskienė.
Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, taip pat neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus lytinių ląstelių donorystės atveju.
Projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes.
Taip pat numatoma, kad sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai būtų šaldomi ir laikomi lytinių ląstelių banke. Siūlomais pakeitimais taip pat būtų atsisakoma lytinių ląstelių donorų slaptumo, argumentuojant vaiko teise žinoti savo biologinius tėvus.
Reaguodama į pataisas, daugiau kaip 500 specialistų vienijanti Lietuvos akušerių ginekologų draugija išplatino pareiškimą, kad tokia nuostata būtų smarkiai sumažinama nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo, todėl moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais bei chirurgines intervencijas. Kartu medikai teigė, kad taip pat būtų iš esmės užkertama genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.
Anot akušerius ir ginekologus vienijančios draugijos, Seime siūloma nuostata yra „mokslo įrodymais nepagrįsta“ ir galioja tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje – Maltoje. „Pažangiose ES valstybėse sukuriamų embrionų skaičius nėra ribojamas, o sprendimą dėl skaičiaus priima pora, pasitarusi su gydytoju“, – teigia draugija.
Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Rugsėjį parlamentarai pritarė D. Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.