Tokias abejones teisėjai iškėlė nagrinėdami J. Pagojaus pateiktą apeliacinį skundą, kuriame tuometis teisingumo viceministras nurodė, kad 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams esą buvo nubaustas nepagrįstai.
Teisėjams užkliuvo ne tik ligoninėje padaryti medikų procedūriniai pažeidimai, bet ir galimas J. Pagojaus melas – jį per policijos reidą sustabdžiusiems policijos pareigūnams nurodė, jog iš vakaro buvo išgėręs vos dvi taures vyno, o medikams, atlikusiems jo blaivumo tyrimą, aiškino, kad visiškai nevartojo alkoholinių gėrimų.
Viceministro vairuojamą automobilį „Lexus IS 220d“ policijos pareigūnai sustabdė dar praėjusių metų gegužės 31 d. 11.06 val. Neringoje, kelio Smiltynė-Nida 38 km. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu buvo nustatytas 0,67 prom. girtumas.
Policijos pareigūnai teigė, kad nuo J. Pagojaus sklido alkoholio kvapas, tuo metu vairuotojas aiškino, jog automobilyje buvo dar trys keleiviai – dvi merginos ir vienas vyras, o jis, anot J. Pagojaus, buvo neblaivus, todėl esą dėl to alkotesteris ir galėjo parodyti klaidingus duomenis.
„Į alkotesterį pūčiau iš karto po automobilio susutabdymo, neišsigaravus automobilio salone buvusiam alkoholio kvapui“, – teismui aiškino vairuotojas.
Viceministras taip pat suabejojo, ar policijos pareigūnai jam nedavė pūsti į jau panaudotą alkotesterio antgalį.
Po patikrinimo prie automobilio vairo sėdo viena keleivių, tačiau jie visi išvažiavo ne į Vilnių, o į Klaipėdos universitetinę ligoninę – ji yra labiausiai nutolusi nuo Smiltynės perkėlos. Čia J. Pagojus nebuvo patikrintas medikų – vyras nurodė, kad ligoninėje buvo daug pacientų, todėl suprato, jog per valandą tyrimas nebus atliktas. Ir tada išvažiavo į Kretingą, nors Klaipėdoje, kurioje J.Pagojus gyveno iki 2007 m., yra dar keturios gydymo įstaigos, kuriose buvo galima patikrinti, ar tikrai vairuotojas yra blaivus.
Kretingoje J. Pagojus pasirodė praėjus dviem valandoms po susidūrimo su policijos pareigūnais – čia vairuotojas nebuvo patikrintas alkotesteriu, nes gydymo įstaiga jo neturi. Tačiau jį apžiūrėjęs gydytojas nurodė, kad vairuotojas yra blaivus ir paėmė kraujo mėginį. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ne 5 ml, kaip numatyta taisyklėse, o vos 3 ml.
Po trijų dienų ištyrę kraują Kretingos medikai nurodė, kad jame etilo alkoholio nerasta.
Būtent remdamasis šiomis gydytojų išvadomis J. Pagojus teisėjus bandė įtikinti, kad įvyko klaida – esą jis vairavo blaivus. Skųsdamas nutarimą skirti administracinę nuobaudą J. Pagojus surašė didelį skundą, savo poziciją žodžiu išsakė ir teisme. O jam teisme atstovavo net keliasdešimt kartų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų baustas garsus Klaipėdos advokatas Osvaldas Martinkus, kuris kartą policijos pareigūnams buvo įkliuvęs važiuodamas automobiliu net 170 km/val. greičiu.
Teisme J. Pagojus aiškino, kad jo byloje yra labai daug abejonių, o jos turėtų būti aiškinamos pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Jis taip pat pabrėžė, kad įstatyme nėra numatyta būtinybė į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo nuvažiuoti praėjus valandai po to, kai automobilį sustabdo policijos pareigūnai.
Teisingumo viceministras taip pat tikino, kad laiku nesuspėjo nuvykti į gydymo įstaigą, nes laukė, kol policija surašys pažeidimo protokolą, po to turėjo nuvykti iki perkėlos, iš ten – persikelti į Klaipėdą, o galop automobilį vairavusi mergina esą nepažinojo Klaipėdos, todėl kelionė užtruko.
„Atvykęs į Kretingos ligoninę tuo metu buvau vienintelis pacientas, todėl galima pagrįstai teigti, kad sprendimas nelaukti eilėje Klaipėdoje, o atvykti į Kretingą buvo teisingas“, – nurodė J. Pagojus.
Jis taip pat aiškino, kad nėra kaltas, jog Kretingos ligoninėje nėra alkotesterio, tačiau jo blaivumą įrodo ne tik kraujo tyrimas, bet ir klinikiniai išorės tyrimai.
Teismo tokie J. Pagojaus argumentai neįtikino – buvo paskirta ekspertizė, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar tikrai vairuotojas galėjo būti blaivus. O šios ekspertizės išvados nebuvo palankios šiuo metu teisingumo ministro posto siekiančiam J. Pagojui – ekspertas nurodė, kad suaugusio vyro kraujyje per valandą minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio, o maksimaliai – 0,25 prom., todėl automobilio sustabdymo metu J. Pagojaus kraujyje galėjo būti ne mažiau kaip 0,23, o maksimaliai – ne daugiau kaip 0,58 prom. alkoholio. O tai reiškia, kad vairuotojas vis tiek buvo neblaivus.
Be to, ekspertas pabrėžė, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėpiamame ore gali skirtis, nes yra tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas.
Ekspertas taip pat teisme stebėjosi, kodėl J. Pagojus iš Klaipėdos važiavo tikrintis į Kretingos ligoninę – esą uostamiesčio ligoninėje vairuotojai yra tikrinami ir alkotesteriu, o rajonuose to nedaroma.
Bet J. Pagojus nesutiko su eksperto išvada ir ją kritikuodamas nurodė, kad nepagrįstai teigiama, jog per ilgą laiką, kol buvo atliktas tyrimas, alkoholis kraujyje oksidavosi.
„Iš tiesų, J. Pagojus dėl jo paties nepateisinamo (arba atvirkščiai, kaip tik pateisinamo siekiu sąmoningai vilkinti pakartotinio tyrimo laiką) delsimo į sveikatos priežiūros įstaigą atvykus po pakankamai ilgo laiko tarpo ir kraujyje neradus alkoholio, nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai metu J. Pagojaus kraujyje išnyko alkoholis, vienok ši aplinkybė pati savaime jokiu būdu nepaneigia ekspertizės išvados, jog pirminio tyrimo alkotesteriu metu J. Pagojaus iškvepiamame ore galėjo būti atitinkama alkoholio koncentracija“, – politikui nepritarė ir teismas.
Pasak teisėjų, ekspertas, pasiremdamas objektyviais duomenimis padarė išvadą, kad medicininiu požiūriu alkotesterio patikros rezultatai neprieštarauja kraujo mėginio tyrimo metu gautiems rezultatams.
„Tuo metu vadovaujantis J. Pagojaus loginėmis išvadomis būtų galima daryti klaidingą premisą, kad po girtumo nustatymo alkotesteriu asmeniui galima laukti tol, kol alkoholis pasišalins iš organizmo, tuomet nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, duoti kraujo mėginį (net pradėjus kelioms valandoms), o šiam rodant, kad asmuo jau blaivus, kelti klausimą dėl išblaivėjimo momento ir taip kvestionuoti alkotesterio parodymus, nors toks išblaivėjimas per išlauktą laiką yra pagrįstas oksidacijos procesais organizme ir nekelia medicininių prieštaravimų“, – nurodė teisėjai.
Ir čia pat pridūrė, kad Kretingos medikų išvadomis negali remtis dar ir dėl to, jog jose yra procedūrinių pažeidimų.
Visų pirma, anot teismo, „specialisto išvadoje nėra nurodyta, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis, ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos“, išvadoje taip pat nurodyta, kad „tyrimo objektas yra J. Pagojaus kraujas, paimtas 2015 m. gegužės 31 d., tačiau siuntime kraujo paėmimo laikas nenurodytas, todėl nėra aišku, ar ant vakuuminio mėgintuvėlio su krauju gamintojo etiketės buvo nurodytas tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“.
„Įvardintos aplinkybės neleidžia paneigti abejonių, ar tyrimui pateiktas kraujas buvo išties paimtas 2015 m. gegužės 31 d. 13.25 val. (pažymėtina, kad VšĮ Kretingos ligoninės 2015 m. gegužės 31 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte tiek tiriamojo atvykimo data, tiek ir apžiūros pradžia nurodyti klaidingai 2015 m. kovo 31 d.), ar jis nebuvo sukeistas, be to, ženklus procedūrinis pažeidimas, didinantis abejonę specialisto išvados patikimumu, yra ir per mažas paimto kraujo kiekis, negu to reikalaujama anksčiau minėtoje metodikoje“, – nurodė teismas.
Teismas taip pat pabrėžė, kad vertinant Medicininės apžiūros aktą taip pat svarbi aplinkybė, jog apžiūra pradėta tik 13.20 val., t. y. praėjus 2.14 val. nuo J. Pagojaus tikrinimo alkotesteriu.
„Visų pirma, asmuo per tokį laiką galėjo imtis priemonių išsiblaivymui ar girtumo požymių maskavimui – pvz., privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus organizmo išvalymo nuo toksinių medžiagų (etilo alkoholio), maskuoti iš burnos sklindantį alkoholio kvapą gaivikliais, kramtoma guma ir t. t., – rašoma teismo nutartyje. – Be to, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad po tokio ilgo laiko tarpo atvykus į apžiūrą, J. Pagojaus organizmas ir natūralių procesų metu galėjo būti oksidavęs pirminio tikrinimo metu nustatytą alkoholio kiekį. Natūralu, kad asmeniui išblaivėjus iki leistino neblaivumo lygio, išorinės apžiūros metodais pastebėti tokio lengvo apgirtimo požymius yra itin sudėtinga, ypač turint omenyje tiriamojo nurodomą neteisingą ir jį apžiūrintį mediką klaidinančią informaciją, kad jis alkoholio paskutiniu metu apskritai nėra vartojęs. “
Anot teisėjų, net nekvestionuojant aplinkybės, jog specialisto išvada buvo ištirtas būtent J. Pagojaus ir būtent medicininės apžiūros metu paimtas kraujas, kuriame alkoholio apskritai nerasta, akivaizdu, jog išorinės apžiūros metu Kretingos ligoninėje nebuvo netgi teorinės galimybės įžvelgti kokius nors neblaivumo požymius asmens, kuris tuo metu jau buvo blaivus.
„Tai, kad per kelias valandas pasikeitė J. Pagojaus būklė, matyti ir iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad tikrinant dokumentus nuo J. Pagojaus sklido alkoholio kvapas, tuo tarpu po kelių valandų atliekant pažeidėjo asmens medicininę apžiūrą jau nurodyta, kad alkoholis iškvėptame ore iš uoslės neužuodžiamas“, – teisėjai įsitikinę, kad teisingumo ministras buvo nubaustas pagrįstai.
J. Pagojus trauktis neketina
Paviešinus informaciją dėl 2015 m. padaryto nusižengimo – vairavimo neblaiviam, Julius Pagojus neketina atsisakyti teisingumo ministro posto, į kurį jis buvo prieš dieną paskirtas.
„Kol kas tikrai jaučiu pasitikėjimą (už ką ir dėkoju) iš paskirtojo Ministro Pirmininko, o dėl to, kad nekomentuosiu iki priesaikos – tai ten šiek tiek ne taip buvo perduota. Aš sakiau, kad į laidas stengsiuosi nevaikščioti iki priesaikos, nes manau, kad reikia kalbėti apie būsimus darbus, o ar tie būsimi darbai bus, bus aišku tik tada, kai prisieksiu“, – interviu LRT radijui trečiadienį sakė J. Pagojus.
Jis patvirtino trauktis neketinąs ir teigia, kad jo pavyzdys turėtų vairuotojus drausminti.
„Aš manau, kad pagrindinė žinia turėtų būti tokia, kad netgi ir labai lengvas šiuo atveju nusižengimas, lengvas laipsnis, gali turėti labai ilgalaikių pasekmių, tai yra daug ilgesnių negu nuobaudos terminas, ką ir rodo mano padėtis nuo įvykio, įvykusio prieš pusantrų metų“, – sakė J. Pagojus.
Trauktis iš pareigų, į kurias buvo paskirtas ir turėtų pradėti eiti po priesaikos Seime, jis neketina.
„Tik vakar buvo pasirašytas dekretas, kuriuo buvau paskirtas, jokių naujų įvykių neįvyko ir jų įvykti negali, nematau, kad būtų pasikeitusios kokios nors aplinkybės tarp to, kas buvo vakar, ir yra dabar“, – sakė J. Pagojus.
Paskirtasis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad jei ateityje bus sulaikytas nors vienas ministras neblaivus prie vairo, jis bus teikiamas atleidimui.
„Tai – aplinkybė, charakterizuojanti jo istoriją, ir toks yra partnerių pasiūlymas pateikti šią kandidatūrą. Ta informacija netapo kliūtimi jį paskirti. Mano pozicija nesikeičia, tikiuosi, kad nebus, bet jeigu būtų ateityje, tai aš laikausi tos pačios pozicijos: jeigu kas nors iš ministrų pasielgs panašiai ir bus sulaikytas vairuojantis neblaivus, tai bus teikimas Prezidentei, (..) ir bus atleistas iš darbo“, – sakė S. Skvernelis LRT radijui.