Dar praėjusių metų pabaigoje Širvintų rajono savivaldybės darbuotojai su ašaromis akyse pasakojo apie atleidimus, kurie įvykdyti rajono mere išrinkus Ž. Pinskuvienę ir šiai sumanius reorganizaciją. Atleistieji teisybės ieškojo teisme.
Advokatė Gitana Gudaitė teismuose atstovavo 21 atleistam darbuotojui. Net 20 darbuotojų atleidimus pirmosios instancijos teismai pripažino neteisėtais.
18 iš savivaldybės administracijos ir Širvintų socialinių paslaugų centro atleistų darbuotojų sprendimai buvo apskųsti aukštesnės instancijos teismams. 4 apeliacine tvarka išnagrinėti skundai buvo atmesti. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimai palikti nepakeisti, tik patikslinta sprendimų rezoliucinė dalis nurodant, kad darbuotojai privalo būti grąžinami ne į lygiavertes pareigas, o į pirmesnį darbą“.
Pasak G. Gudaitės, šiuo atveju teismo sprendimų nei savivaldybės administracija, nei Širvintų socialinių paslaugų centras nelinkę vykdyti geranoriškai ir visomis išgalėmis juos ignoruoja.
„Visiems į darbą gražintiems darbuotojams scenarijus analogiškas. Pirmiausia išmokamas teismo priteistos piniginės sumos, tai yra, vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo atleidimo dienos (2015-12-10) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat teismo priteistos darbuotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir įteikiamas įsakymas dėl prastovos paskelbimo, mokant darbuotojui iki atleidimo jo buvusį vidutinį darbo užmokestį, nes neva dėl objektyvių priežasčių darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.
Vėliau įteikiamas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą tuo pačiu pagrindu, kuris teismo pripažintas neteisėtu (Darbo kodekso, DK, 129 str. Darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės) nurodant, kad atleidimo dieną darbuotojui bus išmokėta išeitinės išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojo darbo stažą įstaigoje ir siekia iki 6 vidutinių darbo užmokesčių.
Kitaip sakant, moka darbuotojui antrą kartą tą, kas jau buvo išmokėta atleidžiant pirmą kartą ir siūlo dar daugiau, jeigu darbuotojas sutiktų išeiti iš darbo šalių sutarimu (DK 125 str.). Tuo tarpu grąžintų į darbą darbuotojų atleidimo laikotarpiu savivaldybė toliau priima naujus darbuotojus ir net nesvarsto, kad atleidimas iš įstaigos darbuotojų, kurie buvo priimti vietoj atleistų ir į darbą grąžintų darbuotojų, savivaldybei kainuotų kelis kartus pigiau, nes naujai priimtų darbuotojų darbo stažas įstaigoje nesiekia vienerių metų.
Apeliacinės instancijos teismas net savo sprendimuose akcentavo faktą: atsakovas į darbą priėmė naujus darbuotojus jau po to, kai atleisti darbuotojai pradėjo teisminį ginčą, reiškia, tokie savivaldos institucijos veiksmai įrodo neatsakingą požiūrį į darbuotojų teises, todėl nėra pagrindo perkelti darbdavio pareigų vykdymo riziką darbuotojui“, – susiklosčiusią situaciją komentuoja G. Gudaitė.
Už neteisėtą atleidimą – įspūdingos sumos
Advokatė aiškina, kad Ž. Pinskuvienė atšaukė iš pareigų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovę Nijolę Dimšienę, nes ji nesutiko už šešis vidutinius darbo užmokesčius „parduoti“ savo darbo vietos į kurią, tą pačią dieną po ilgametės vadovės atšaukimo, buvo paskirta Ž. Pinskuvienės bendrapartietė Liudmila Braškienė.
Pirmosios instancijos teismas N. Dimšienės atšaukimą iš pareigų pripažino neteisėtu ir buvusiai vadovei priteisė 37 743,82 eurų vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos 2018 m., 1200 eurų neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes grįžti į vadovės pareigas N. Dimšienė nepageidavo. Šis sprendimas apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėtas.
Analogiška situacija susiklostė su Širvintų ligoninės vadovės Laimos Meškauskienės atleidimu. Pasak advokatės, L. Meškauskienei nesutikus su reikalavimais palikti įstaigos vadovės postą, jai viena paskui kitą buvo paskirtos penkios drausminės nuobaudos, tuo pačiu reikalaujant pasiaiškinti dar už daugiau nei dešimt neva darbo drausmės pažeidimų.
„Tai, kas vyksta Širvintų rajono savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose, yra ne tik įžūlus teismo sprendimų nevykdymas, bet ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, kokio joks turtingos ir stiprios privataus kapitalo įmonės savininkas sau neleistų“, – įsitikinusi G. Gudaitė.
Advokatės teigimu, be išmokų neteisėtai atleidžiant darbuotojus, be priteistų sumų atleistiems darbuotojams išmokėjimo, bet darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams prastovos laikotarpiu, be pakartotino išmokų mokėjimo antrą kartą atleidžiant į darbą grąžintus darbuotojus, savivaldybė moka darbo užmokestį naujai prigimties į įstaigą darbuotojams, apmoka jų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat apmoka teismuose savivaldybės interesams atstovaujantiems advokatams.
Maža to, pastebi ji, įstaiga turi savo Teisės skyrių ir moka darbo užmokestį įstaigoje dirbantiems teisininkams, taip pat apmoka teismo patirtas išlaidas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumoka mokesčius nuo pralaimėtose bylose darbuotojams priteistų sumų.
Saugo skandalingą garso įrašą
„Tęsiasi tyčiojimasis iš mūsų“, – DELFI sakė teismų į Socialinių paslaugų centro padalinių vadovės pareigas grąžinta Elvyra Karickienė.
Apygardos teismas jos byloje nutartį paskelbė spalio 28 d., penktadienį. Pirmadienį nuvykusį į centrą, ji buvo grąžinta į darbą. Tiesa, neaišku, į kokį – tai dokumentuose nebuvo parašyta. Tą pačią dieną moteris sulaukė įsakymo dėl prastovos paskelbimo iki lapkričio 30 d. ne dėl darbuotojo kaltės. Sutarta, kad už prastovą bus mokamas pilnas darbo užmokestis.
„Pasitarusi su advokate, sutariau dėl prastovos – maniau, per tą laiką paruoš mano darbo vietą ir grįšiu į darbą. Tačiau nieko panašaus – jau lapkričio 9 dieną gavau įspėjimą apie atleidimą iš darbo, nors į savas pareigas, kaip tą numatė teismas, taip ir nebuvau grąžinta “, – pasakojo E. Karickienė.
Netrukus jai pasiūlytos dvi pareigybės. Vienoje reikalauta inžinerinio išsilavinimo, o E. Karickienė tokio neturi. Taip pat siūlyta slaugytojo padėjėjo vieta, tačiau čia reikalingas medicininis išsilavinimas. „Pasityčiojimas. Įstaigoje visos mano funkcijos išliko, į mano vietą priimtas kitas žmogus“, – piktinasi pašnekovė.
„Dabar kiekvieną rytą, 8 val., vaikštau į savivaldybę ir registruojuosi, pasirašau kaip koks kalinys ir grįžtu namo“, – stebisi širvintiškė. Dėl teismo sprendimo nevykdymo ji kreipėsi į antstolį ir ketina kreiptis į teismą.
E. Karickienė sako mananti, kad taip ją bandoma paveikti psichologiškai. Jai įstaigos vadovė netgi pasiūlė ne penkias, kaip priklauso, o septynias išeitines, kad ši tik sutiktų trauktis iš darbo šalių susitarimu. „Tuos 10 mėnesių, kai nedirbu, mano pareigybėje dirba du darbuotojai. Kažkas baisaus. Kokia čia optimizacija ir lėšų taupymas? O labiausiai gaila buvusių darbuotojų – jie nukentėjo labiausiai, nes jiems sumažintas darbo krūvis – todėl, kad man išmokėtų pinigus“, – pasakojo E. Karickienė.
E. Karickienės žiniomis, kol teismo procesai vyko pirmos pirmos instancijos teisme, pati merė Ž. Pinskuvienė buvo sukvietusi centro darbuotojus.
„Aš turiu visą garso įrašą. Aš verkiau – iš merės burnos šitokie žodžiai – tai baisu: kuris darbuotojas bendraus su manimi, bus statomas ant pjedestalo ir bus su juo susidorota. Šitaip ji darbuotojams pasakė tiesiai į akis“, – kalbėjo E. Karickienė.
8 val. ryto – parašo į savivaldybę
Algirdas Sargelis beveik prieš dvi savaites laimėjo ir antros instancijos teisme, kuris vyrą įpareigojo sugrąžinti į darbą Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje. Lapkričio 16 d. jis atėjo į darbą. Keletą valandų pralaukęs, A. Sargelis gavo įsakymą, kad priimamas į darbą. Kartu paskelbtas įsakymas dėl prastovos paskelbimo. „Paskelbė, kad kiekvieną rytą, 8 val., aš turiu lankytis, užsiregistruoti savivaldybės priimamajame, kad man gali būti pasiūlytas darbas“, – pasakoja A. Sargelis. Tačiau darbo užmokestį jam žadama mokėti ne ilgiau kaip iki gruodžio 29 d.
Taigi kiekvieną rytą A. Sargelis traukia į savivaldybę „atsižymėti“. Jam taip pat nurodyta būti pasiekiama telefonu ir atvykti į darbą darbdaviui iškvietus. „Juokiausi, kad kaliniams, kuriuos anksčiau laiko paleidžia, bent jau apyrankę uždeda“, – teigė pašnekovas.
Po poros dienų A. Sargelis pakviestas pas administracijos direktorę, kur jam įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo. Įspėjime buvo parašyta apie tai, kad po 4 mėn. A. Sargelį vėl atleis išmokėdami keturių mėnesių išeitines. Primenama, kad darbo sutartį galima nutraukti nesulaukus termino pabaigos sudarius atskirą susitarimą.
Pašnekovas sako šiandien nežinantis, nei kur dirba, nei kokios jo pareigos. „Iš vienos pusės, jaučiuosi nekaip. Gal jos mano, kad mane žemina, tačiau man atrodo, kad jos, taip darydamos, žemina pačios save. Koks jausmas, kai kiekvieną rytą stoviu apačioje ir visi buvę kolegos eina, mato, klausinėja“, – kalbėjo A. Sargelis. Jis kreipėsi į antstolius dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tiesa, teismo priteistus pinigus – advokato išlaidas ir penkių mėnesių darbo užmokestį – A. Sargelis gavo.
Ž. Pinskuvienė: lygiuojuosi į Kauno ir Vilniaus merus
DELFI paprašė rajono merės Ž. Pinskuvienės komentaro. Pateikiamas pokalbio su mere išrašas:
– Domiuosi darbuotojų teismais dėl administracijos reformos. Dalis žmonių grąžinti į darbą, tačiau skundžiasi, kad teismo sprendimai nevykdomi, realiai jie į darbą negrąžinami, rytais turi „atsižymėti“ savivaldybėje. Kas vyksta?
– Pirmiausia, jeigu jie turi kažkokių pretenzijų, turi ateiti pas mus. Mes teismo sprendimus absoliučiai vykdome, bet Ž. Pinskuvienė, Širvintų rajono merė, iš savivaldybės administracijos nėra atleidusi nė vieno žmogaus. Jei jūs norite komentaro apie atleistuosius darbuotojus, prašau skambinti administracijos direktorei ir jos klausti.
– Bandžiau tą daryti, su administracijos direktore susisiekti nepavyko, bet jūsų klausiu politinio įvertinimo – tai buvo Jūsų inicijuota reforma.
– Absoliučiai visi teismai, netgi apeliacinis teismas, yra pasisakę, kad reorganizacija įvykdyta teisėtai.
– Tačiau žmonės grąžinami atgal į darbus.
– Matyt, jis mokėjo atleisti nepažeidžiant įstatymų
– Palaukit, aš jums pasakysiu – mūsų savivaldybė labai nedidelė ir joje tiek biurokratų, kiek buvo, yra per daug. Valstybės tarnautojai, kuriuos išlaiko mūsų mokesčių mokėtojai, turi už atlyginimą atidirbti. Bet jeigu dirba žemės ūkio specialistas, vykdantis pasėlių deklaravimą – tai trunka du mėnesius. Atsakykit man į klausimą, ką jis 10 mėnesių daro, už ką jam Lietuvos mokesčių mokėtojai moka atlyginimą? Už tai, kad jis sėdėtų, ar už tai, kad jis partinis? Partinė struktūra, partinis klanas po buvusio mero čia veikė pilnu tempu. Dabar jūs aiškiai galite pamatyti naują struktūrą, yra visų partijų žmonės ir žmonės pagal partiją Širvintų rajono savivaldybėje nebuvo ir nebus skirstomi. Pirmiausia yra kompetencija.
– Tačiau atleistus žmones teismas įsakė grąžinti į darbą.
– Jeigu teismas nusprendė juos sugrąžinti į darbą, jūs atsakykit, kaip mes tą turime įvykdyti? Jeigu mes susimažinome etatų skaičių, išsidalijome funkcijas ir elementariai nėra darbo vietų – nėra daugiau ką daryti.
– Tačiau į jų vietas priėmėte naujus žmones – darbo vietos niekur nedingo.
– Palaukit – priimti žmonės su aukštaisiais išsilavinimais.
– Aš suprantu jūsų mintį, tačiau teisme to nepavyko įrodyti, tad mokėsite kompensacijas.
– Klausykit, aš visiškai nematau tragedijos, kad mes sumokėsime kompensaciją. Bet kokiu atveju, tai mokesčių mokėtojams tikrai atsieis pigiau. Mes sumokėsime tai, kas priklauso, o čia dirbantys žmonės visiškai su savo darbu susitvarko. Mes teismo sprendimus vykdome. Mus dabar įpareigojo pūsti biurokratų aparatą. Išvada kokia – mums nereikia, bet mes didinsime etatų skaičių, valstybė turės duoti daugiau pinigų ir mes mokėsime atlyginimus. Aš nežinau, ką jie veiks.
– Matyt, iki galo nesutvarkėte teisinių dalykų.
– Jūs pasakykit – jei kiekvienoj seniūnijoj, kur yra 150-190 gyventojų, sėdi žemės ūkio specialistai, kiek ten deklaruojančių? Išlaikyti etatą visus metus – mes dabar turime tris žmones, kurie atlieka darbą per 8 seniūnijas. Pas mus pirmą kartų Širvintų istorijoje realiai visa pasėlių deklaracija įvykdyta be klaidų – anksčiau pas mus buvo aibė klaidų, nes net ne visi žmonės dirbo kompiuteriu. Kalbėkime apie tai.
Jeigu tam žmogui siūlai aukštesnes pareigas, jis nesutinka. Mes vienam teismo sprendimu grąžintam žmogui pasiūlėme ateiti dirbti į aukštesnes pareigas. Jis atsisako – ko jis bijo? Jie kalba apie tai, kad trūksta kompetencijos. Tai apie ką mes kalbame?
– Tačiau yra ir kompetentingų asmenų, pavyzdžiui, ligoninės direktorė, kuri irgi buvo atleista neteisėtai.
– Bet teismas į darbą jos nesugrąžino. Vadinasi, galbūt buvo teisinių niuansų, neapsižiūrėta, padaryta klaidų. Bet teismas neįpareigojo jos grąžinti į darbą. Tai jau daug ką pasako.
– Tačiau ir jai išmokėsite nemažai pinigų.
– Dar pasižiūrėsime. Yra ir aukštesnė instancija, ir žmonių pinigų nečiulps.
Kitas dalykas, kas man labai skaudu visų rajono žmonių atžvilgiu – šie teismus laimintys žmonės, mano nuomone, nori vieno vienintelio dalyko – pinigų. Jūs pasižiūrėkit – atėjo vienas teismo grąžintas, išsireikalavo 6 išeitinių ir išėjo. Jam ne darbo reikia.
– Jie skundžiasi, kad į darbą sunku grįžti ir psichologiškai, be to, jų niekas nenori grąžinti.
– Palaukit – mes sugrąžinom, pasiūlėm darbo vietą, bet pareigų atsisakė, nes geriau 6 išeitinės. Tai ir sakykit, kad ateina pinigauti, o ne dirbti.
– Jei teismai pripažįsta, viskas daroma teisėtai.
– Dar kartą kartoju – reorganizacija, teismo sprendimu, teisėta. Jei reikės, dar net ne viena reorganizacija Širvintų savivaldybės administracijoje bus, nes aš imu labai gerus pavyzdžius ir mokausi iš gerų ir stiprių merų – Kauno ir Vilniaus.
Mes pasistiprinome komandą stipresniais teisininkais, kurie labai nuosekliai, konkrečiai turi sužiūrėti šiuos dalykus.
– Ar reorganizacija jau baigta?
– Bus dar viena. Jūs supraskite – jei teismas vieną po kito mums grąžins tuos žmones, mes turėsime daryti reorganizaciją ir didinti valdininkų skaičių. Nors mums jų nereikia, bet mes tą turėsime daryti ir pūsimės kokiu 20 etatų. Valstybė įpareigoja taupyti, spaustis, reorganizuoti, tvarkytis, teismas sako, kad reorganizacija atlikta teisėtai ir teisingai, bet žmones sugrąžina. Tai ką – teiksime tarybai didinti etatų skaičių.
– Ir grįšite prie to, kur buvote, tik teismams ir kompensacijoms būsite išleidę daugybę pinigų.
– Po šios reorganziacijos padarysime dar vieną reorganizaciją. Pasakysiu jums – aš mokesčių mokėtojų pinigų sėdintiems valdininkams, kurie tik sėdi, o nedirba, tikrai nesiruošiu mokėti ir nemokėsiu.
– Bet jau mokate grąžintiems į darbą – jie gauna kompensacijas.
– Tai normalu. Jeigu jums reikia padaryti šou, jūs darykite.
– Aš tik domiuosi, kodėl nesiseka teisiškai atleisti darbuotojų ir kodėl jie negrąžinami atgal.
– Daug savivaldybių daro reorganizacijas, atleidinėja žmones, kitus priiminėja, paprasčiausiai jums tai neįdomu, nieko apie tai nerašote.
– Tai kad niekur dar nėra taip kaip Širvintose
– Paprasčiausiai yra vienas kitas labiau išsišokęs žmogus, kurie skambinėja po televizijas, kurios čia nuolat važiuoja, po portalus ir kamantinėja šių klausimą. Aš vykdau ir įvykdėme teisėtą reorganizaciją ir apie tai aiškiai pasisakė teismas. Viskas. Tai labai svarbus momentas.
Komentuodama Ž. Pinskuvienės pareiškimą, esą teismas pasisakė apie teisėtai įvykdytą reorganizaciją, advokatė G. Gudaitė patikslina: dėl struktūrinių pertvarkymų teisėtumo Vilniaus apygardos teismas iš viso nepasisakė, o Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas dar tik pasisakys ir pasisakys formuodamas precedentą, praktiką nagrinėjant ir vertinat analogiškas situacijas ateities bylose.
Jos aiškinimu, savivaldybės administracijoje struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi tokiu principu: išsirinkus atleidimui auką, jeigu tai valstybės tarnautojas, jo pareigybei padidinama kategorija arba pakeičiami specialūs reikalavimai ir jis toliau jau neva negali vykdyti tų pačių funkcijų. Jeigu atleidžiamas pagal darbo sutartį dirbęs darbuotojas, jo funkcijos perkeliamos į valstybės tarnautojo pareigybę ir jis neatitinka reikalavimų.