Spalio 25-lapkričio 4 dienomis, tai yra jau po antrojo Seimo rinkimų turo, naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad per mėnesį net 18 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, kurie per rinkimus ketina balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o labiausiai sumažėjo dviejų partijų palaikymas - Darbo partijos - 4 procentiniais punktais bei Lietuvos socialdemokratų partijos - 3 procentiniais punktais.

„Baltijos tyrimų" sociologo tokie rezultatai nenustebino, ir jis nemano, kad tai parodė realų skaičių už tą partiją ketinusių balsuoti žmonių, kurie prieš rinkimus tiesiog bijojo prisipažinti apie savo favoritus.

„Tai nereiškia, kad jie planavo balsuoti už valstiečius-žaliuosius, bet nenorėjo sakyti. Mes matome, kad prieš pat kampaniją vienas iš efektų buvo, kad padaugėjo neapsisprendusių gyventojų. Rugsėjo pradžioje beveik 3 iš 10 apklaustųjų sakė, kad jie dar neapsisprendė, ar eis į rinkimus, ir už ką balsuos. Dabar neapsisprendusių yra tik penktadalis - 20 proc. Tai yra ta rinkimų kampanijos įtaka, žmonės iš esmės apsisprendė, kad didžiausia dalis Lietuvos gyventojų linkusi palaikyti rinkimus nugalėjusią partiją", - sakė R. Mačiūnas.

Pasak sociologo, sunku nuspėti, kiek ši porinkiminė euforija išliks.

„Tai priklauso nuo to, ką valdžia daro. Kai Tėvynės sąjunga ir liberalai nugalėjo 2008 metais (euforija - ELTA) baigėsi 2009 metų sausį, kai labai smarkiai krito (reitingai - ELTA) po naktinės mokesčių reformos. To nebuvo 2012 metais, kai atėjo nauja valdžia, nes iš dalies ilgą laiką nebuvo drastiškų pokyčių ir gyventojai iš esmės buvo linkę palaikyti valdančiąją daugumą, ypač Lietuvos socialdemokratų partiją. Problemos valdančiajai daugumai prasidėjo maždaug prieš metus, metų pradžioje - skandalai, artėjantys rinkimai, tai, atrodo, ir paveikė", - sakė R. Mačiūnas.

Apibendrindamas išrinktos partijos komunikaciją Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas daktaras Andrius Šuminas konstatavo, kad ji nepasikeitė palyginti su ta, kuri buvo rinkimų metu ir atitinka rinkėjų lūkesčius.

„Iš esmės komunikacija vyksta ta pačia linija, kuri vyko rinkimų metu. Žmonės girdi tuos pačius dalykus ir toks paprastas kalbėjimas, kaip naujo Seimo pirmininko, iš kurio gal šiek tiek žurnalistai ir politologai juokiasi, bet paprastiems žmonėms tai yra patrauklu ir nauja, ir kol kas visiškai priimtina ir atitinka lūkesčius, kurie buvo kelti", - sakė A. Šuminas.

Išaugusį valstiečių-žaliųjų populiarumą politinės komunikacijos ekspertas paaiškino tuo, kad neapsisprendę rinkėjai pasirinko palaikyti šią partiją.

„Išaugusį populiarumą galima paaiškinti neapsisprendusių žmonių dalimi, kurie paprastai per nuomonių apklausas buvo priskiriami neapsisprendusių grupei, bet jie balsavo už valstiečius, ką parodė rinkimų rezultatai, ir dabar iš esmės palaiko toliau tuos pačius valstiečius", - sakė A. Šuminas.

Politinės komunikacijos ekspertas pastebi naujokų politikoje nepatyrimą, tačiau to nesureikšmina.

„Jaučiasi ir komunikacinių kliurkų, ir koordinacijos darbo prasme, bet, kita vertus, tai būdinga visiems naujiems žmonėms , mes po kiekvienų rinkimų panašių dalykų matome", - sakė A. Šuminas.

Po antrojo rinkimų turo vykusi apklausa parodė, kad, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - už ją balsuotų beveik trys iš dešimties - 28 proc. turinčių rinkimų teisę šalies gyventojų.

Antroje ir trečioje vietoje būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 14 proc. ir Lietuvos socialdemokratų partija su 13 proc. palaikymu, ketvirti - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 8 proc., penkti - partija Tvarka ir teisingumas - 5 proc. rinkėjų.

Toliau pagal gyventojų palaikymą rikiuojasi šios partijos: Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 4 proc. rinkėjų, Darbo partija, kurią palaiko 3 proc., Lietuvos centro partija - 3 proc. bei Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai - 2 proc. rinkėjų.

„Baltijos tyrimų" sociologas atkreipė dėmesį, kad rinkimus laimėjusių valstiečių žaliųjų populiarumas per pastaruosius metus pradėjo augti kovą, kai Saulius Skvernelis nusprendė su šalia partija dalyvauti rinkimuose.

„Prieš tai buvo 5-6 procentų palaikymas, kovą jau buvo 7 proc., balandžio mėnesį - 10 proc. ir gegužę jis buvo užaugęs beveik iki 15 proc., ši partija jau buvo tarp lyderių ir tokia išliko iki birželio-liepos. Po to prieš pat rinkimus šiek tiek buvo sustojęs tas augimas", - sakė R. Mačiūnas.

Sociologas pažymėjo, kad pirmajame rinkimų ture rezultatai pernelyg nesiskyrė, o antrajame ture buvo galima pastebėti rinkėjus balsuojant prieš visas kitas partijas nei valstiečiai-žalieji.

„Iš esmės buvo balsavimas už vieną partiją ir prieš kitas, visų pirma prieš Tėvynės sąjungą, bet iš dalies ir prieš valdančiosios koalicijos partijas. Matome pirmą efektą, kaip žmonės vertina situaciją iš karto po rinkimų. 28 proc. iš tikrųjų yra labai daug, tai rodo, kad partija turi labai didelį Lietuvos gyventojų palaikymą", - sakė R. Mačiūnas.

„Baltijos tyrimai" rodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kiek daugiau už kitus linkę palaikyti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose. Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus santykinai daugiau palaiko moterys, didmiesčių gyventojai, pensininkai bei studentai ir moksleiviai. Už LSDP daugiau šiuo metu balsuotų vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose bei rinkėjai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), o LR liberalų sąjūdį daugiau linkę paremti jaunesni nei 50 metų rinkėjai, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 1000 eurų).

Apklausa vyko 2016 m. spalio 25-lapkričio 4 dienomis. Apklausti 1122 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 125 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.