Statybos pakrantės apsaugos juostoje priminė Vijūnėlės dvarą
DELFI jau rašė apie tai, kad pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą statybos sklype patenka į paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostą.
Čia leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas.
Rekreacinėse zonose dar galima statyti paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius.
Statyti kitus statinius, tverti tvoras pakrantės apsaugos juostose draudžiama, tačiau visos institucijos palaimino grandiozines statybas pakrantės apsaugos juostoje.
VTPSI kreipsis į teismą dėl neteisėto statybos leidimo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) iš pradžių tikrindama statybas pažeidimų nenustatė. Tačiau vėliau inspekcija savo sprendimą pakeitė, dabar institucijos teigimu, statybos leidimas yra neteisėtas ir dėl to bus kreipiamasi į teismą.
„VTPSI Klaipėdos skyrius vykdė kompleksinį statybos nurodytu adresu patikrinimą. Pirmiausiai tikrinta, ar statyba atitinka statinio projekto, pagal kurį išduotas leidimas, sprendinius ir šiuo aspektu pažeidimų nenustatyta.
Kilus abejonių dėl leidimo išdavimo teisėtumo, vėliau atliktas ir leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimas. Aktas su išvada, kad leidimas išduotas neteisėtai, surašytas 2016-10-27, įvertinus visus dokumentus ir kitų institucijų pagal jų kompetenciją pateiktas išvadas“, - komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo VTPSI Klaipėdos skyrius raštu kreipėsi į Klaipėdos RAAD. Klaipėdos RAAD pateikė išvadą, kad „...statiniai dalinai patenka į pakrančių apsaugos juostą ir statyba neatitinka vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose vykdomos veiklos nustatytų reikalavimų. Pagal atliktus matavimus statiniai į pakrantės apsaugos juostą patektų iki 5 m atstumu.“
NŽT Kretingos skyrius, atsakydamas į VTPSI prašymą įvertinti situaciją pagal kompetenciją, nurodė, kad „tikrinant faktinį Tvenkinio pakrantės apsaugos juostos plotį nuo vietovėje pažymėtos apsaugos juostos ribos iki kranto linijos (detaliajame plane nurodyta 10 m. plotis) ne visur yra 10 m. plotis.“
„Dėl leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimo metu nustatytų pažeidimų - projekto nepatikrino privalėjęs patikrinti projektą subjektas Klaipėdos RAAD; statiniai sklype suprojektuoti, neįvertinus aplinkybių, jie dalinai patenka į Kretingos parko I tvenkinio pakrančių apsaugos juostą ir statyba neatitinka vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose vykdomos veiklos nustatytų reikalavimų - padaryta išvada, kad leidimas išduotas neteisėtai.
Teisės aktų nustatytas terminas, per kurį VTPSI turi kreiptis į teismą yra 2 mėn., t.y. Iki 2016-12-27“, - komentavo V. Aliukonienė.
Anksčiau institucijos teigė, kad pakrantės apsaugos juosta nėra pažeista
Keista, tačiau liepos viduryje institucijos DELFI pateikė visiškai kitokią informaciją. Kretingos rajono savivaldybė anksčiau teigė, kad aplinkosaugininkai patikrino projektą, nors, pasak VTPSI, to net nebuvo padaryta.
„Vėjo aklg. Nr.7 yra statomi 6 blokuoti vieno buto gyvenamieji namai, – leidimas juos statyti išduotas 2016 m. vasario 25 d. Statyba vykdoma nepažeidžiant patvirtinto detaliojo plano sprendinių“, - laiške rašė Kretingos rajono savivaldybės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene Gintarė Benaitytė.
Pasak savivaldybės atstovės, aplinkosaugininkai patikino, kad teritorija nepatenka į pakrantės apsaugos juostą: „Savivaldybės administracija projektą tikrinti paskyrė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris šių metų vasario 23-ąją patvirtino, kad projektuojami pastatai nepatenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostas.“
Vėliau paaiškėjo, kad aplinkosaugininkai projekto iš viso nepatikrino, nors ir privalėjo. Be to, jie pateikė kardinaliai priešingą nuomonę – kad statybos patenka į pakrantės apsaugos juostą.
Statytojas: vanduo pats priartėjo prie mano sklypo
Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso verslininkui Mantui Jablonskiui, kuris ir vykdo statybas.
Su juo DELFI susisiekti nepavyko, tačiau anksčiau jis DELFI teigė, kad nepatenkinti yra vos keli kaimynai, be to, kažkada vandens telkinys buvo toliau nuo jo sklypo, o dabar tvenkinys priartėjo.
„Mes nusipirkome sklypą, ir kaimynai nenori, kad kažkas ten statytų. Aš 2015 metais nusipirkau sklypą statyboms, pradėjom statyti, ir kaimynai pradėjo kelti problemas. Mes nepažeidžiame nė vieno įstatymo, nė vienu centimetru neįlendame nė į vieną teritoriją. Mes pastatę parduosime tuos namus“, - kalbėjo M. Jablonskis.
Pasak statytojo, ši žemė buvo privatizuota jau seniau, o po to buvo tvarkomas tvenkinys, tada vanduo dar pasislinko į jo sklypą: „Kažkada čia buvo viešos valstybinės žemės, kaip suprantu, kažkas jas išpirko, suformavo sklypus ir pardavė. Bet mes nežadame užtverti prie vandens priėjimo. Be to, 2013 metais buvo tvarkomas prūdas Kretingos savivaldybės, pasikeitė prūdo ribos ir į mūsų teritoriją jau įeina tvenkinys, o jis turėtų būti kelis metrus nuo mano sklypo ribos, tvenkinys priartėjo prie mano sklypo.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.