Įmonė „Kristiana” turi dvi teritorijas Lietuvos parkuose: senus karinius sandėlius Juodkrantėje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, vietoje, kur jokios statybos nėra galimos ir taip pat sovietinę irklavimo bazę Trakų istoriniame nacionaliniame parke, ten statybos galimos patvirtinus detalųjį planą. Bylas reikalaudami leisti statybas abejais šiais atvejais įmonė pralaimėjo Lietuvos teismuose. Paties B. Gudelio namai Vilniuje stovi taip pat saugomoje teritorijoje – Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, anksčiau sklype buvo rasta nemažai pažeidimų, ten taip pat ribojamos statybos. Taigi, visais trim atvejais verslininko įsigyti sklypai kelia arba kėlė problemų.
B. Gudelis: mus nacionalizuoja
B. Gudelis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes mano, kad jo turtą valstybė nori nacionalizuoti, jis teigė nežinojęs, kad nusipirktoje teritorijoje nieko nebus galima statyti.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė mūsų bylą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko. 1999 metais mes nusipirkome kareivines. Mes norėjom atremontuoti ir padaryti ten reabilitacijos centrą. Sumokėjome trečdalį milijono litų tais laikais, ten yra hektaras žemės aptverta. Nuo to laiko mes išvežėme 48 sunkvežimius šiukšlių, mus bandė bausti apie 60 kartų. Mums neleidžia nieko ten daryti.
Kai mums pardavė, niekur nebuvo parašyta, kad ten negalima statyti. Tada 12 metų mes laukėme ir tada priėmė nutarimą (Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas buvo patvirtintas 1994 metais – DELFI). Mes paprašėme, kad mums sukeistų žemes, kur mes galime vykdyti statybą. Mums sako, kad tą, ką nusipirkome, reikia nugriauti, nacionalizuoja. Sako nugriaukit ir padovanokit valstybei, kaip jums pasakyti, nacionalizacija vyksta. Mes iki šiol mokam nekilnojamo turto mokestį ir už pastatus mokame mokestį“, - LNK laidoje „Valanda su Rūta“ kalbėjo B. Gudelis.
Taip pat B. Gudelis pripažino turintis sklypą Trakų nacionaliniame istoriniame parke bei Vilniuje, Karoliniškių draustinyje, ir laidoje teigė, kad draustiniuose nori „normaliai gyventi“.
Teismas neleido statybų Kuršių nerijoje
DELFI jau rašė apie tai, kad „Kristianos” įsigyti sandėliai Juodkrantėje yra miško žemėje, kur naujos statybos yra draudžiamos. Dar prieš įmonei įsigyjant sandėlius buvo patvirtinta, kad šie sandėliai turi būti nugriauti ir statybos teritorijoje nebus galimos. Miško žemėje statybos įstatymu yra draudžiamos iki dabar.
Tačiau senus karinius sandėlius nacionaliniame parke įmonei pardavė pati valstybė, t. y. Turto fondas. Dabar B. Gudelis dėl to, kad jam neleidžiamos statybos, kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Valdininkai atkerta, kad verslininkas prieš įsigydamas statinius turėjo žinoti, kad toje teritorijoje jokios statybos nebus galimos, B. Gudelis dievagojasi to nežinojęs.
Vis dėlto šių metų lapkričio 15-ą dieną įmonė sulaukė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo kirčio. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos valstybei, nusprendė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
UAB „Kristiana“ prašė teismo panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sprendimą atsisakyti išduoti bendrovei specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus pastatų Juodkrantėje kapitaliniam remontui ir įpareigoti išduoti tokį dokumentą. Taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės 48 489 eurų turtinę žalą bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, žalą kildindama iš neteisėtų direkcijos, Vyriausybės ir tarnybos veiksmų, pasireiškusių tuo, kad nuo 2000 m. jai trukdoma naudotis nuosavybės teise valdomais statiniais. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl Tvarkymo plano nuostatų atitikties Konstitucijai.
„Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo naikinti parko direkcijos sprendimą bei įpareigoti direkciją išduoti bendrovei specialiuosius reikalavimus statinių kapitaliniam remontui. Teismas konstatavo, kad direkcija pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis. Kadangi teritorija, esanti Juodkrantėje, patenka į nacionalinio parko rekreacinių parkų teritoriją, vykdant joje veiklą, privalu vadovautis Bendruoju planu ir Tvarkymo planu.
Pagal Bendrąjį planą pareiškėjos turimi pastatai (buvusios sovietų armijos kareivinės) pažymėtini kaip likviduotini objektai ir pareiškėja, juos pirkdama, apie tai buvo informuota, tad turėjo įvertinti įsigyjamo nuosavybės teisių objekto teisinį statusą, naudojimosi juo apribojimus“, - rašoma teismo pranešime.
„Mes kreipėmės į teismą dėl remonto, mes nenorime nieko statyti, norime tik remontuoti. Kadangi mes neduodam kyšio, mums neleidžia remontuoti savo turto. Tas teismas nieko nereiškia, mes skųsime tą teismo sprendimą. Valdininkai visiškai nedirba darbo ir apgaudinėja žmonės“, - DELFI kalbėjo B. Gudelis.
Institucijos nusileisti neketina
Būtent dėl šios teritorijos Juodkrantėje ir dėl to, kad institucijos neleidžia statybų ten, kur jas draudžia įstatymai, buvo kreiptasi į EŽTT, vis dėlto, institucijos nusileisti neketina.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis DELFI anksčiau teigė, kad problema yra labai seniai žinoma, bet ją spręsti turėtų aukščiausios valstybės institucijos. Vis dėlto tarnyba teigė negalinti pasiduoti ir leisti įtakingam verslininkui statyti.
„Objektas tvarkymo plane yra pažymėtas kaip likviduotinas. Visos situacijos unikalumas yra tas, kad ir 1994 metų planavimo schemoje, ir dabartinėje, tai yra kaip likviduojamas objektas, tačiau Turto fondas sugebėjo tą likviduojamą objektą parduoti be žemės sklypo. Tada investuotojas kreipėsi į parko direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo, nes planavo statybas. Parko direkcija, savaime suprantama, sako: ne. Tuo metu visas šitas sklypas skaitėsi miško žeme. Šiuo metu neaišku, kuo baigsis, buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, galbūt ten miško nebeliks. Rezultatų, kaip viskas baigsis laukia net ir miškininkai“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.
Pasak A. Stanislovaičio, pastatai tvarkymo plane kaip likviduotini pažymėti 1994 metais, o „Kristiana“ statinius įsigijo 1999 metais: „Kai Gudelis įsigijo objektą, tvarkymo plane jau buvo numatyta, kad pastatai turi būti nugriauti. Teoriškai jis perkant turėjo žinoti, bet galėjo ir nežinoti. Bet tai ir valstybės klaida, kad pardavė objektą, kuris turėjo būti likviduojamas.
Daug kas kaltina mus, bet čia reikia sprendimų daug aukštesniu lygiu ir tai ne mūsų kompetencijoje. Bet niekas nenori to sprendimo priimti. Dažniausiai mums sako, kad jūs pakeiskite tvarkymo planą ir tiek. Taip, galima pripažinti, kad toks sprendimas galėtų būti – atsitraukime, statykime tam miške, urbanizuokime. Bet tą išgirsti iš aplinkosauginės organizacijos – kažkas per daug vilčių deda. Mes visada sakysime, kad šioje vietoje turi būti rekreaciniai miškai, pritaikyti visuomenei.“
Trakuose statyti gali, tereikia parengti detalųjį planą
Kitas „Kristianai“ priklausantis probleminis sklypas yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, ten yra sena irklavimo bazė. Dėl šio objekto įmonė taip pat pralaimėjo teisminius ginčus, kai reikalavo parko išduoti planavimo sąlygas statyboms.
B. Gudelis LNK televizijos laidoje piktinosi Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus elgesiu ir teigė, kad jiems neleidžiamos statybos, nes parkas laukia kyšio. Vis dėlto, pats parkas teigia, kad statyti toje vietoje galima, tačiau patys verslininkai ilgą laiką neparengia reikiamo dokumento, o skundžiasi, kad yra skriaudžiami.
„Mes turime gauti parko leidimą, o mums sako, kad nieko negalime daryti, nugriaukite, nes tai yra vizualinė tarša. Detaliojo plano čia nereikia. Visi nori, kad mes sutvarkytume, bet parkas neleidžia. Čia tiesiog pavydas“, - DELFI sakė B. Gudelis.
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius DELFI teigė, kad verslininkams iki statybų trūksta tik paruošti reikiamus dokumentus, tačiau jie to dėl kažkokių priežasčių nedaro.
„Aš jo akyse nesu matęs, tik per televizorių mačiau. Jis kalba kažką apie mane, tik neįvardina, nes žino, kad tada jau ne jis kreipsis į žmogaus teises, o visi kiti piliečiai, ant kurių yra varoma neatsakingai ir be jokių pagrindų ir su visokiausiomis insinuacijomis.
Ten įmonė gali statyti. Mes buvome priversti eiti į teismus, įrodinėti, kad mes teisūs, visi teismai pasakė, kad mūsų planavimo schemos reikalavimas parengti žemės sklypui detalųjį planą ir pasakyti, kaip bus naudojamas sklypas rekreacinių paslaugų teikimui, yra teisingas.
„Kristiana“ nuomojasi iš valstybės didelį žemės sklypą ir jis yra numatytas naudoti rekreacinėm paslaugom, pagal planavimo schemą yra numatyta, kad tai teritorijai išvystyti reikia parengti detalųjį planą. Tai „Kristianos“ advokatai teismuose skundė, mes įrodėme, kad tai ne mūsų ir ne mano įsivaizdavimas, o Vyriausybės nutarimu patvirtintas reikalavimas. Bet jis to nenori daryti ir aiškina apie kažkokius mistinius žmones, kurie iš jo reikalauja kyšio ir aiškina, kad jis yra nuskriaustas Lietuvoje“, - kalbėjo G. Abaravičius.
Prabangūs namai – Vilniaus draustinyje
Yra ir trečiasis sklypas, susijęs su B. Gudeliu. Vilniuje, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, esantis sklypas taip pat buvo labai problematiškas. Jame stovi prabangus namas, tačiau jis pastatytas draustinyje, kur naujos statybos yra griežtai draudžiamos, galima tik atstatyti senas sodybas, tačiau tai irgi yra ribojama įstatymu.
Kai vyko statybos, žiniasklaida skelbė apie ne vieną pažeidimą, padarytą sklype, mat draustiniuose taip pat draudžiama žaloti ir keisti reljefą.
„Aplinkosaugininkų teigimu, vykdant savavališkas statybas buvo pakeistas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje esantis natūralus reljefas. Apskaičiavus draustiniui padarytus nuostolius nurodyta padengti padarytą žalą. Ši suma siekia bemaž 60 tūkst. litų“, - dar 2005-aisiais buvo skelbta žiniasklaidoje.
Taip pat žiniasklaidoje skelbta, kad prabangus namas iškilo vietoj mažo seno medinio pastato, stovėjusio nusipirktame sklype. Žinoma, ankstesnį statinį jis gerokai pranoko, archyvinės žemėlapio nuotraukos rodo, kad tai yra tiesa. Vis dėlto, nors sklypas ir buvo problematiškas, šiuo atveju išvystyti statybas pavyko.
Pats B. Gudelis teigė, kad statybų metu iš draustinio išvežė daug šiukšlių ir baudas sumokėjo tam, kad nereikėtų teistis su institucijomis, bet jokių pažeidimų nepadarė.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.
