Akivaizdu, kad tokie platūs verslo užmojai gali sukelti daug interesų konfliktų. Naujai išrinkto JAV prezidento artimiausiu metu laukia sudėtinga užduotis: kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami tik atsižvelgiant į visų amerikiečių interesus, ir kaip pasiekti, kad bet kokios abejonės būtų eliminuotos?
Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas užsiminė, kad jam tapus prezidentu, turto valdyme pats nedalyvaus ir jį valdyti patikės savo vaikams bei vadovams. Jo kalbose paminėtas buvo ir anoniminis turto valdymas (angl. blind trust) – JAV federalinių įstatymų aprašytas būdas, kuris leidžia užtikrinti konflikto tarp asmeninio turtinio intereso ir federalinių pareigų atlikimo nebuvimą.
Galima teigti, kad analogiškas interesų konflikto problemas, kylančias JAV prezidentui, turės spręsti ir naujieji Seimo nariai. Tikėtina, kad žiniasklaida ir pilietinė visuomenė ypatingą dėmesį skirs Seimo valdančiosios daugumos galimų interesų konfliktų analizavimui. Jau rinkimų metu buvo analizuojami valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys ir pastebėta, kad, pavyzdžiui, didžiąją Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio turto dalį – 9,28 mln. eurų – sudaro vertybiniai popieriai (akcijos, pajai ir kt.).
Kaip turi būti įgyvendinami Konstitucijos 60 straipsnyje numatyti draudimai, ne kartą aiškino Lietuvos Konstitucinis teismas. Jei kalbėtumėme tik apie akcines bendroves (populiariausią verslo teisinę formą), Seimo nariui draudžiama tiek de jure, tiek de facto būti valdymo, priežiūros ar kitokio bendrovės organo nariu bei atlikti kokias nors kitas, su bendrovės veikla susijusias, funkcijas. Tačiau jis gali turėti akcijų, taip pat ir naudotis jų suteikiamomis teisėmis. Vis dėlto, tokios nuosavybės valdymas negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią privačią veiklą, kuria siekiama pelno.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įtvirtino monistinę civilinės teisės sistemą, t. y. civilinių santykių neskirsto į komercinius ir nekomercinius ar verslo ir ne verslo. Remiantis kodeksu, bendrovės akcijų turėjimas jau pats savaime reiškia, kad jos savininkas siekia sau materialinės naudos.
Pabaigai telieka priminti taip ir neįvykdytą Konstitucinio teismo nurodymą Seimui: „Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju būtų galima patikrinti, ar Seimo nario nuosavybės naudojimas, pajamų iš jos gavimas, jam nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas ir pan., taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas nėra verslas, komercija ar kita privati veikla, kuria siekiama pelno. Tokia kontrolė turi būti veiksminga, vieša, nevienkartinė, bet nuolatinė.“
Gintautas Bartkus – advokatas, buvęs teisingumo ministras, Europos Komisijos bendrovių teisės ir valdymo patarėjų grupės narys