Namas siejamas su skandalingu verslininku
DELFI jau rašė, kad Šlaito gatvėje esantis sklypas valstybinių institucijų patikrinimo sulaukia jau seniai. Tai – kultūros paveldo apsaugos teritorija, tačiau namas rekonstruotas nesilaikant paveldosauginių reikalavimų. Dėl to teismas jau priėmė šeimininkams nepalankų sprendimą.
Lyg to būtų maža, aplink sklypą aptverta didžiulė teritorija valstybinės žemės, valstybinio miško. Tvora varžo visuomenės patekimą į valstybinį mišką. Teismas įpareigojo nurgiauti ir nelegalią tvorą.
Registrų centro duomenimis, namo savininkė yra Ieva Paulionytė, verslininkė, internete pristatoma, kaip įvairių įmonių, susijusių su vyninių ir restoranų verslu, direktorė. Sklypas priklauso valstybei, jo nuomininkė taip pat yra I. Paulionytė. Tačiau moters valdomos įmonės siejasi su skandalingu verslininku Stepu Visockiu, kuris, DELFI šaltinių teigimu, ir yra faktinis namo savininkas.
DELFI šaltinių duomenimis, tikrasis namo savininkas yra ne vienam sostinės naktiniam klubui vadovavęs S. Visockis. Jis buvo siejamas su žinomais barais „Cash“, „Kotrynos vyninė“, tiesa, dabar dalis įmonių, kurias valdė S. Visockis, yra bankrutavusios.
Jau anksčiau S. Visockis kaltintas kultūros paveldo niokojimu Vilniuje. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla ir jam pateikti kaltinimai dėl turto sugadinimo Vilniaus benediktinių vienuolyno pastate. Kaip įtariama, dar 2009 m. iš Vilniaus arkivyskupijos išsinuomojus šv. Kotrynos bažnyčioje esančias patalpas ir įsirengus kavinę „Kotrynos vyninė“, neteisėtai atlikti remonto darbai ir taip sunaikintas XVIII-XIX a. kultūros paveldas.
Ir tai dar ne viskas. Nemalonumų verslininkas turėjo ir dėl „Cash“ baro, Vilniaus gatvėje, kur buvo savavališkai įdėti didžiuliai langai. Dar 2014 metais Statybų inspekcija informavo, kad buvo surašytas privalomasis nurodymas: „Ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos (...) padarinius: demontuoti savavališkai pastatytus 5 vnt. plastikinius langus (iš jų 3 vnt. padidintus) ir 2 grupes po 2 kondicionierių blokus ant išorinės statinio sienos“.
Vis dėlto langai iki pat dabar nėra išardyti - Statybų inspekcijos nurodymas nėra įvykdytas. Taip pat verslininkas turėjo problemų dėl jau kitoje vietoje be leidimo rengiamos lauko kavinės. Taigi, Vilniaus paveldosaugininkai nuolatos turėjo reikalų su verslininku.
Tvorą ir didžiąją dalį namo reikia nugriauti
Namas su sklypu Vilkpedėje yra tikras problemų lizdas: reikia nugriauti valstybinėje žemėje esančią tvorą arba ją savininkų lėšomis nugriaus Statybų inspekcija, taip pat beveik visą namą irgi reikia nugriauti arba mokėti baudą kiekvieną dieną.
„Byla dėl tvoros jau išnagrinėta, teismas tenkino VTPSI ieškinį ir įpareigojo atsakovę I. P. per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, suteikta teisė VTPSI atsakovės lėšomis pašalinti šiuos padarinius. Šis sprendimas jau įsiteisėjęs, vykdymo terminas dar nesuėjęs.“, - laiške rašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Tačiau tvora yra mažiausia bėda, namas turi būti iš esmės pertvarkytas, jau kurį laiką to nepadarius savininkei tenka kiekvieną dieną mokėti nustatyto dydžio įmoką: „Dėl statinio rekonstrukcijos Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas: statytojas įpareigotas per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: atstatyti pakeistą stogo konstrukciją – įrengti mažo nuolydžio šlaitinį stogą, nugriauti pastatytą antrą aukštą, atstatyti buvusias geltonų plytų, dekoruotų raudonomis, fasadines pastato sienas, nugriauti betoninių trinkelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius įpareigojimo nustatytu terminu, statytojas įpareigotas mokėti po 28,96 eurus už kiekvieną uždelstą vykdymo dieną. Įvykdymo terminas – 2016 gegužė.“
Ėmėsi griovimo darbų
Taigi už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną reikia mokėti po 28,96 eurus. Iš pradžių savininkas suskubo namą parduoti.
Internete buvo patalpintas skelbimas, kuriame parduodamas išdarkytas kultūros paveldo namas ir sklypas. Nors skelbime to ir nebuvo rašoma, sklypą Šlaito gatvėje nusipirkusiam asmeniui turėtų atitekti ir visa šalia jo esanti nelegali tvora, mat ji sujungta su tvora, esančia privačioje žemėje.
Už šį probleminį objektą norėta gauti 1 milijoną ir šimtą tūkstančių eurų, t. y. 1 375 eurai už kvadratinį metrą.
Tačiau turto parduoti nepavyko ir nepavyks, nes dabar, Registrų centro duomenimis, pastatas yra areštuotas anstolių teismo sprendimu.
Sklype buvo pradėti namo griovimo darbai. Šiuo metu griaunamas antras aukštas, namo fasadas taip pat keičiasi neatpažįstamai, nes turi būti atstatytos geltonų plytų sienos. Savininkai po truputėlį ėmėsi vykdyti teismo sprendimą.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.