Beje, priduria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina, norint laidojimo pašalpą gauti kuo greičiau, reikia kreiptis per pirmąsias 10 darbo dienų, kitaip jis bus išmokėta per mėnesį.
Faktą tvirtina medikai
Mirus žmogui, elgesio principai visada tie patys, LRT RADIJUI sako V. Labanauskas. Pasak jo, jei žmogus mirė namuose, reikia kviesti medicinos pagalbą, kuri tai patvirtintų, jei ligoninėje, medikai tai atlieka iš karto. Žmogui mirus viešoje vietoje, anot pašnekovo, kviečiama policija: „Ji mirties netvirtina, bet tam kviečia medicinos ekspertus. Vėliau velionis vežamas į ligoninės morgą ar specialią, saugojimui skirtą vietą.“
V. Labanauskas teigia nemanantis, kad greitosios pagalbos atvykimo terminas yra tiksliai reglamentuotas. „Specialistai atvyksta kuo įmanoma greičiau. Kūnas į ligoninės lavoninę turi patekti per 2 valandas nuo mirties fakto nustatymo. Už jo buvimą morge moka ligonių kasos, kūnas ten gali būti ne ilgiau nei 4 paras“, – aiškina pašnekovas.
Mirties faktą, kaip tikina V. Labanauskas, tvirtina gydytojas, išrašantis mirties faktą liudijančią medicininę pažymą: „Su šia pažyma artimieji arba įmonė gali kreiptis dėl pašalpos ir mirties liudijimo. Didžiuosiuose miestuose tai galima padaryti metrikacijos skyriuose, kurie išduoda tiek mirties, tiek gimimo liudijimus, o mažesniuose – seniūnijose.“
Palaidoti žmogų turi būti patogu
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina, paklausta, ką daryti norint gauti pašalpą, sako, kad pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę arba ten, kur savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs mirusysis asmuo. „Jei asmuo vietos nebuvo deklaravęs, tai kreiptis galima ir pagal paskutinę gyvenamąją vietą. Dar vienas variantas – laidojančiam asmeniui patogi, jo paties gyvenamoji vieta. Nėra jokio skirtumo, kur bus kreipiamasi. Įstatymas numato, kad palaidoti žmogų turi būti patogu“, – tikina pašnekovė.
Kaip tikina S. Kulpina, teisė į laidojimo pašalpą nuo šeimos pajamų nepriklauso. Pašalpa skiriama mirus Lietuvos respublikos piliečiui arba Lietuvoje gyvenusiam užsieniečiui, turėjusiam ilgalaikio gyventojo leidimą: „Laidojimo pašalpos dydis priklauso nuo bazinės socialinės išmokos dydžio, šiandien tai sudaro 8 BSI (bazinės socialinės išmokos), t. y. 304 eurai.“
Pašalpa išmokama laidojančiam asmeniui, kuris gali būti tiek fizinis, tiek juridinis, teigia pašnekovė. „Gali būti, kad šeima nusprendžia laidojimo funkciją perduoti įmonei, tuomet ji, kaip juridinis asmuo, turi teisę kreiptis ir gauti pašalpą“, – tikina specialistė.
S. Kulpina sako, kad kreipimosi dėl pašalpos laikas buvo pratęstas nuo 6 iki 12 mėnesių: „Jei kreipiamasi per pirmąsias 10 darbo dienų nuo asmens mirties, pašalpa išmokama per 24 valandas. Jei vėliau, tai reiškia, kad žmonės velionį jau palaidojo ir kreipėsi vėliau. Jiems gauti pinigus nėra taip skubu, tad jie išmokami per mėnesį.“
Liudijimai nebus išduodami
Dar viena paramos mirties atveju rūšis, kaip aiškina S. Kulpina, – parama palaikams pervežti. „Jei reikia pervežti Lietuvos piliečio, mirusio užsienyje, palaikus, vertinamos laidojančio asmens ir jo šeimos pajamos. Jei jos mažesnės nei trys valstybės remiamų pajamų dydžiai (šiandien tai 306 eurai asmeniui), išmokama pašalpa. Jos dydį sudaro faktinės išlaidos, bet ne didesnės nei 2052 eurai“, – teigia pašnekovė.
S. Kulpina tvirtina, kad, kreipiantis dėl paramos ar kai kurių laidojimo paslaugų, nereikia daug dokumentų: „Reikia dokumento (paso ar kortelės), patvirtinančio laidojančio asmens tapatybę arba leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Jei kreipiamasi dėl paramos mirties atveju, reikalinga prašymo forma, kuri būna paramos skyriuose arba internete.“
Šiuo metu, primena specialistė, dar reikia pateikti ir mirties liudijimą. „Tačiau nuo ateinančių metų sausio 1 dienos numatyta, kad nei gimimo, nei mirties liudijimai nebus išduodami. Medicininius mirties liudijimus bus galima rasti internete. Visi kiti duomenys bus gyventojų registre“, – tikina pašnekovė. S. Kulpinos teigimu, jei asmuo neturi prieigos prie interneto, paramos skyriuje bus pasižiūrėta, ar gyventojų registre yra mirties faktas.
Kremavimo kaina įtakos nedaro
V. Labanauskas pasakoja, kad krematoriumas Kėdainiuose veikia jau penkerius metus ir, vos pradėjus teikti paslaugas, kremavimų būdavo nedaug. Praėjusiais metais jų atlikta apie 3500: „Europos vidurkis yra 55–60 proc., o mes kremuojame tik apie 10 proc. nuo visų mirusiųjų. Galima pagalvoti, ar tai populiaru, ar nelabai.“
Pasirinkimas kremuoti, anot pašnekovo, yra etinis ir moralinis. „Ne visi žmonės priima patį palaidojimo faktą, kai laidojama į žemę. Tai ir ne itin estetiškai atrodo, be to, didesniuose miestuose yra vietos problema. Kremavimas tampa pirmuoju pasirinkimu, jei žmonės mobilūs, gyvenantys kitose šalyse, judantys po pasaulį. Arba – jei tokia buvo velionio valia“, – teigia specialistas.
Pasak V. Labanausko, įstatymas numato, kad velionio valia turi būti įvykdyta, bet tam reikia įrodymo: „Tai gali būti testamentas, notaro patvirtintas dokumentas arba paslaugos sutartis, kurią pasirašome mes, būsimas velionis, kuris norėtų, kad ta paslauga būtų suteikta, ir ją vykdysiąs asmuo.“
Paklaustas, ar daug žmonių dėl laidojimo kreipiasi dar būdami gyvi, V. Labanauskas teigia, kad apie tai galvoja ne itin daug žmonių. „Aš net sakau, kad Lietuvoje mirties nėra, apie tai nekalbama. Tačiau žmonės pas mus atvyksta, organizuojame atvirų durų dienas ir parodas, ekskursijas. Išgirdė daugiau, žmonės pasirašo sutartis, priima tai kaip galimybę išreikšti savo valią“, – aiškina pašnekovas.
Anot V. Labanausko, kremavimo pasirinkimui kaina įtakos beveik nedaro. Svarbesni moraliniai ir įsitikinimų aspektai, estetiniai klausimai: „Kartais žmogus tiesiog nenori, kad jo kūnas ilgai būtų po žeme ir ten vyktų procesai. Norisi, kad visas procesas būtų estetiškas ir net ekologiškas. Kaina to nelemia.“
Piktnaudžiaujama klaidinga nuomone
V. Labanauskas, paklaustas, kas kainuoja mažiau – kremavimas ar laidojimas – sako, kad pastarasis būdas susideda ne tik iš paties palaidojimo: „Juk yra ir šarvojimas, karstas, rūbai, pietūs ir pan. Tai priklauso nuo žmonių pasirinkimo. Jei skaičiuosime tik kremavimą, tai jis brangesnis. Tačiau viską apskaičiavus, gali būti net ekonomiškiau.“
Pašnekovas nurodo, kad kremavimo kaina yra fiksuota ir nekintanti – kremavimas ir susijusios paslaugos kainuoja 477 eurus. „Jei kremavimas neskubus, t. y. jis atliekamas per tris paras, kainuoja 319 eurų. Kainodara yra nustatyta, tačiau sutaupyti galima renkantis šį neskubų kremavimą, pigesnį karstą ir pan. Taip pat – nepirkti urnos, o pasinaudoti kapsule, kuri įeina į kainą“, – aiškina specialistas.
V. Labanausko teigimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai sutampa su Bažnyčios kanonais – mirusiojo kūnas turi būti palaidotas amžinos ramybės vietoje: „Tai kapinės, o urna gali būti talpinama tiek į kapą, tiek į kolumbariumą. Nenumatyta, kad galima kažkaip tą kūną išbarstyti. Tai dar kartą patvirtino ir neseniai išleistas Vatikano dokumentas.“
V. Labanausko nuomone, kartais piktnaudžiaujama nuomone, kad Lenkijoje kremavimas pigesnis, tačiau kai viskas įvertinama, tampa akivaizdu, kad taip nėra. „Žmonės turi patys daugiau pasidomėti. Yra nesąžiningų tiekėjų, kurie nedeklaruoja savo veiklos, tuo spekuliuojama. Pavyzdžiui, mes mokame pridėtinės vertės mokestį, o jei važiuojama kitur, tai nesumokama“, – teigia pašnekovas.