Tai užsienyje, tai gimtinėje dirbę sutuoktiniai šeimą kurti nusprendė tėvynėje, tačiau atsidūrė, kaip patys įvardija, keistoje situacijoje.
Nusprendė gyventi Lietuvoje, tačiau sulaukė nemalonios žinios
„Aš tai išvykdavau, tai grįždavau į Lietuvą, kol galiausiai čia ir pasilikau. Mano vyras 9 metus gyveno ir dirbo užsienyje, kol nusprendė grįžti, įsidarbino vienoje įmonėje ir pradirbo čia 9 mėnesius. Išėjo, nes ėmiau lauktis. Šeimai reikėjo daugiau pinigų, todėl nusprendė keliems mėnesiams išvykti ir padirbti Anglijoje. Po dviejų mėnesių svetur grįžo. Gimė vaikutis“, – pasakoja Akvilė.
Lietuvoje gyventi nusprendęs Valdas iki susirandant čia darbą kreipėsi į Darbo biržą, kad gautų bent kokių pajamų, tačiau čia jo laukė nemaloni žinia. Jokia išmoka nepriklauso.
„Per 3 metus jis nėra išdirbęs 18-os mėnesių, todėl negali gauti jokios (net minimalios) pašalpos“, – stebėjosi Akvilė.
Kodėl gauna vieni, o negauna kiti
Ji aiškino negalinti suprasti, kodėl taikoma būtent tokia taisyklė. Pašnekovė įsitikinusi, kad bent šiokia tokia pinigų suma jų šeimai turi būti mokama.
„Taip pikta. Susilaukėme Lietuvoje vaikučio, vyras grįžo į Lietuvą. Sąžiningai tuos mėnesius dirbo, mokėjo mokesčius, tačiau valstybė negali suteikti net minimalių išmokų, kol jis ras darbą? Benamiai gauna didžiausias pašalpas. Parodykite, kiek jų yra sąžiningai dirbę 18 mėnesių vienoje darbo vietoje“, – nepasitenkinimo neslėpė pašnekovė.
Jos teigimu, neteisinga, kad pastaruosius valstybė remia, o štai jaunas šeimas pamiršta.
„Normali jauna šeima bando sugrįžti į Lietuvą ir, va, prašau, jokios valstybės paramos“, – stebėjosi Akvilė.
Šeimai išlaikyti – 190 eurų
Ji džiaugiasi, kad bent pati iki pastodama spėjo sukaupti reikiamą stažą Lietuvoje. Vienoje įmonėje čia ji dirbo daugiau nei dvejus metus, prieš tai taip pat gyveno Anglijoje.
Tiesa, nepaisant turimos darbo patirties, iš valstybės gauna vos apie 190 eurų. Iš tokių pajamų, tarsi leidžiama suprasti, turėtų gyventi 4 asmenų šeima. Jie su vyru augina ir kelių metų dukrytę.
„Kai laukiausi antrojo vaiko, supratome, kad iš vyro uždirbamų pinigų (minimalaus atlyginimo) tikrai neišgyvensime, normaliai neaprūpinsime visų šeimos narių, todėl jis ir išvyko, kai lėliukas gimė“, – kartojo Akvilė.
Per savaitę uždirba 4 kartus daugiau nei Lietuvoje per mėnesį
Nesulaukęs jokios paramos, greitai nesuradęs darbo, Valdas vėl – Anglijoje. Šeimą jis paliko Lietuvoje.
„Šiuo metu vyras vėl paliko Lietuvą, išvyko uždirbti pinigų. Yra statybininkas, per savaitę ten uždirba 1200 eurų, kai čia per mėnesį gauna vos kiek daugiau nei 300 eurų. Juokinga ir kartu labai gaila“, – neslėpė pašnekovė.
Savo istoriją ji tikino papasakojusi, nes mano, kad į panašias situacijas patenka ir daugiau žmonių, tad siekia atkreipti dėmesį į aktualią problemą.
Tvarka – vienoda visose ES šalyse, bet yra palanki išlyga
Tačiau Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarka yra vienoda visose ES/EEE valstybėse, t. y. išmoka yra skiriama asmeniui toje valstybėje, kurioje jis paskutinį kartą dirbo.
„Nedirbančiam asmeniui nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama, jei jis per pastaruosius trejus metus turi 18 mėn. nedarbo socialinio draudimo stažą, ir paskutinė darbinė veikla vykdyta Lietuvoje. Jei asmuo, grįžęs iš kurios nors ES/EEE valstybės, neturi darbo (ir kurio paskutinė darbinė veikla vykdyta Lietuvoje) registruojasi darbo biržoje, tačiau neturi 18 mėn. darbo stažo per paskutinius 3 metus, galima sumuoti Lietuvoje ir kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijoje išdirbtą laikotarpį. Tokiu atveju asmeniui reikalingas dokumentas – U1 PD, patvirtinantis valstybėje narėje įgytą nedarbo socialinio draudimo laikotarpį.
Jei U1 PD dokumento darbo ieškantis žmogus neturi, dėl jo gavimo iš valstybės narės galima kreiptis į artimiausią EURES biurą (kontaktus galima rasti čia). Tokiu atveju reikia pateikti legalų darbą įrodančius dokumentus: darbo sutartį, mokesčių suvestines, algalapius ar kt. Dokumentų, kuriuos reikia pateikti, sąrašas priklauso nuo konkrečios valstybės narės“, – sakė ji.
Kokiu atveju žmogus gauna išmokas
Tad ir vertinant aprašytą situaciją, aiškino M. Jankauskienė, yra išeičių.
„Pagal aprašytą situaciją, asmens paskutinis darbinis laikotarpis buvo vykdytas ne Lietuvoje. Tokiu atveju reikėtų žiūrėti, kokio pobūdžio darbas buvo vykdomas valstybėje narėje. Jei jis atitinka Tvarkos apraše nustatytas išimtis (sezoninis darbas, laikino pobūdžio darbas, darbuotojui esant kitoje valstybėje deklaruota gyvenamoji vieta liko Lietuvoje, nuotolinis darbas ir panašiai), galima sumuoti Lietuvoje ir kitoje ES valstybėje įgytus laikotarpius (tokiu atveju reikalingas minėtas U1 PD dokumentas).
Jei darbinis laikotarpis valstybėje narėje neatitinka nurodytų aplinkybių, tuomet nedarbo socialinio draudimo laikotarpiai sumuojami tik tuo atveju, jei paskutinė darbinė veikla vykdyta Lietuvoje“, – dėstė ji.
Įvardijo, ką būtina padaryti prieš išvykstant svetur
Pasak Darbo biržos atstovės, kiekvienam, norinčiam įsidarbinti kurioje nors ES/EEE šalyje, rekomenduojama prieš išvykstant dirbti kreiptis į EURES biurus, kurie veikia visose šalies teritorinėse darbo biržose.
„Čia išsamiai bus išaiškinta, ką daryti netekus darbo ar kokių dokumentų reikia grįžtant į Lietuvą, kad darbo paieškos nebūtų skaudžios ir probleminės“, – įspėjo ji.
M. Jankauskienė taip pat nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka – tai ne bedarbio pašalpa, tad ir lyginti bedarbių su benamiais negalima.
Kokie dokumentai – svarbūs
Nedarbo socialinio draudimo išmokas (NSDI) reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai yra šie:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir jį įgyvendinantis reglamentas (EB) Nr. 987/2009
Europos Sąjungos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į NSDI išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (Tvarkos aprašas).
Daugiau informacijos apie NSDI skyrimą galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie nedarbo draudimo stažo sumavimą čia.
Jei asmeniui skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka, jis ją gali eksportuoti į kitą ES/EEE valstybę ir ten vykdyti darbo paiešką. Daugiau informacijos apie NSDI eksportą galima rasti čia.
