Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis pažymi, kad turėtume būti pasiruošę bet kokiam scenarijui – tiek santykių atšilimui, tiek dar didesniam jų paaštrėjimui.

Saugumo ir užsienio politikos analitikas iš Suomijos Petri Makela portale medium.com rašo, kad, turėdama ilgojo nuotolio raketų Moldovoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Baltarusijoje, Kryme ir Kaliningrade, Rusija gali sukliudyti praktiškai visoms NATO operacijoms Rytų ir Vidurio Europoje. Turėdama raketų bazę Baltijos jūroje, tarkime, Gotlande ar Alanduose, ji sėkmingai apsuptų visas buvusias Varšuvos pakto valstybes.

„Šiuo metu Rusija jau turi užsitikrinusi stiprią strateginę poziciją – akimirksniu gali pradėti skubią karinę operaciją ir jai pasitelkti sunkiuosius karinius elementus. Nors konvencinio karo prieš NATO Rusija laimėti ir negalėtų, konkrečiuose regionuose gali mesti rimtą iššūkį.

Kad ir kaip būtų, Rusijos turimi koziriai senka, jos ekonomiką įsukusi mirtina spiralė, tuo metu NATO bunda. Tad jeigu Kremlius ketina išsaugoti savo karinius pranašumus, jam reikėtų kuo skubiau imtis veiksmų“, – rašo P. Makela.

Jis prognozuoja, kad šią žiemą tikėtini ardomieji veiksmai Balkanuose ir visoje Europoje, besitęsiantys kariniai konfliktai Ukrainoje bei Sirijoje ir netgi riboto konvencinio karo Europoje galimybė.

V. Urbelis: turime būti pasiruošę bet kokiam scenarijui

KAM gynybos politikos direktorius V. Urbelis nėra linkęs sutikti su suomių analitiko įžvalga, kad dabar yra tas metas, kai Rusija vis dar pakankamai stipri, o NATO dar tik bunda.

Vaidotas Urbelis

„Sakyčiau, kad NATO atsibudo prieš porą metų. Tas atsibudimas gal kartais kiek mažiau pastebimas, jei skaičiuotume lėktuvus, laivus ar tankus, bet NATO gynybos biudžetai pradėjo augti, ypač Šiaurės Europoje – šalyse, kurios ribojasi su Rusija. JAV karių buvimas Europoje pastaruoju metu labai smarkiai išaugo, visai neseniai buvo paskelbti nauji planai apie rotuojamos brigados, bataliono atsiradimą visai netoli rytinių NATO sienų.

Taigi NATO po truputį didina savo pajėgumus mūsų regione. Taip, tai daryti galima būtų dar greičiau, bet reikia tam pasiruošti – reikalinga tinkama infrastruktūra, negalima numesti tūkstančio karių viduryje lauko“, – kalba pašnekovas.

Tačiau, V. Urbelio teigimu, Rusijos veiksmus iš tiesų prognozuoti yra labai sunku, todėl reikia būti pasirengusiems visiems scenarijams.

„Rusija tapo nebeprognozuojama valstybė, kuriai negalioja jokios normos ir taisyklės. Kai yra kažkokia galimybė pasiekti tam tikrų tikslų, ji tiesiog daro tai, kas atrodo naudinga. Visi susitarimai, pasiekti seniau, šaltojo karo metais, ar vėliau, taikomi pagal situaciją.

Todėl tiksliai pasakyti, kas vyks po mėnesio, metų ar dviejų nesiryžtų turbūt nė vienas ekspertas. Mūsų strategija turėtų būti labai paprasta – mes turėtume būti pasiruošę bet kokiam scenarijui – ar tai būtų santykių atšilimas, ar dar didesnis jų paaštrėjimas“, – teigia V. Urbelis.

L. Kasčiūnas: 2017-ieji – svarbūs metai, Rusija – žingsniu priekyje

„Labai gerai žinome, kad, jei NATO ir padarys tai, ką jie planuoja atgrasymui šiame regione, tai neprilygsta tam, ką Rusija turi aplink mus. Be to, šiek tiek laiko dar praeis, kol NATO įgyvendins savo planus ir sustiprins savo pozicijas regione. Taigi Rusija yra vienu žingsniu priekyje, ir mums reikia atminti tai.
Laurynas Kasčiūnas

Tačiau šalia to neužtikrinto laikotarpio, kol NATO stiprėja, o Rusija, nors silpsta, dar yra stipri, esama kitų niuansų. Tarp Rusijos elito esama tam tikrų nesutarimų, todėl gali būti, kad tos vidinės suirutės vers Vladimirą Putiną vėl imtis kažkokios rimtesnės avantiūros išorėje tam, kad konsoliduotų politinį elitą“, – svarsto L. Kasčiūnas.

Pašnekovas sako, kad laikotarpis, kai NATO dar iki galo nenubudo (procesą dar labiau sulėtinti galėtų Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu), o Rusija kol kas nesusilpnėjo, gali būti lemtingas ir reikšti Rusijos išorinę intervenciją.

„Kritiniai yra kiekvieni metai, pragyventi prie Rusijos sienos, tačiau 2017metais JAV ir Vokietijoje bei Prancūzijoje dėl rinkimų gali vykti įvairių pokyčių, nuo kurių gali priklausyti tam tikri procesai. Tiesa, manyčiau, kad reikėtų tikėtis ne konvencinio, o hibridinio karo, tam tikro NATO išbandymo.

Silpniausia grandimi išlieka Baltijos šalys, tačiau tikėtina, kad gali būti bandoma smogti posovietinėje erdvėje per įšaldytus konfliktus ir nebūtinai kariniu būdu. Moldova, manau, pasmerkta absorbacijai“, – kalba analitikas.

Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad, nors tokių veiksmų tikimybė yra nemaža, jie gali būti nulemti ne vien NATO nepasirengimo, bet ir situacijos, susiklosčiusios pačioje Rusijoje.