22-ejų mergina nėščia jau 14 savaičių, tačiau tai – bene vienintelis džiaugsmo šaltinis jos gyvenime. Ramunė išsiskyrė su vaiko tėčiu, neturi gyvenamosios vietos, darbo, negauna jokių pajamų, širdį slegia ir iš praeities besivelkančios skolos.
„Man labai reikalinga bet kokia pagalba. Labiausiai norėčiau gauti darbą, nors žinau, kad vilčių įsidarbinti yra labai mažai. Todėl galiu kad ir valytoja dirbti. Tikiuosi rasti geros valios žmonių, kurie man padėtų atsistoti ant kojų. Žinau, pradžia bus sunki, bet aš noriu pati auginti vaikelį, o šiuo metu neturiu nieko“, – į DELFI kreipėsi mergina.
Slegia skolos
Sulaukusi pilnametystės ji ėmė mokytis siuvėjos amato Kaune esančioje profesinėje mokykloje, gavo socialinį būstą. Baigusi vienus mokslus, ėmėsi kitų – virėjos, vėliau įsidarbino siuvykloje, tačiau kruopščiai statomas kortų namelis ėmė griūti.
„Skolos dėl brolio atsirado. Jis gerdavo, pradėjo meluoti. Iš gailesčio, norėdama padėti, pasiėmiau kelis greituosius kreditus. Gyvenome kartu soc. būste, bet jis nemokėjo mokesčių, susikaupė skolos. Norėjau jį iškeldinti, kviečiau ir policiją, tačiau galiausiai pats pabėgo, prieš tai dar apvogęs“, – nuoskaudos neslėpė mergina.
Galiausiai soc. būsto ji sakė atsisakiusi, kad toliau nebesikauptų skolos. Tuomet ir liko be pastogės.
Su vaiko tėčiu susipyko
Su vaiko tėčiu mergina susipykusi. DELFI ji pasakojo kartu su juo buvusi neilgai, 3-4 mėnesius, netrukus nuo pažinties pradžios ir pastojusi.
„Nenoromis pastojau. Iš pradžių jis norėjo vaiko, paskui – nebe. Pradėjo aiškinti, kad ten – ne jo kūdikis. Palikau jį, nes gėrė, negražiai elgėsi su manimi. Šiuo metu glaudžiuosi pas draugę“, – sakė R. Kavaliauskaitė.
Pati turėjusi sunkią vaikystę, kurios net nenori prisiminti, to paties ji tikrai nelinki savo vaikui, tad stengiasi nepalūžti.
„Globos namuose augau nuo 8 iki 18 metų. Kai išėjau, mokiausi Kaune. Viskas buvo gerai, bet paskui pablogėjo. Manau, būtent dėl brolio. Turiu ir dar vieną brolį, sesę, bet su artimaisiais nelabai bendrauju. Pagalbos iš jų nelabai galiu tikėtis“, – pasakojo ji.
Mergina kreipėsi dėl išmokų, tačiau sutvarkyti dokumentus – užtrunka, nors jai ir suteikė viltį, kad bus pagelbėta. Tačiau tik tokios finansinės paramos gali nepakakti – tempiasi skolos.
„Skola, tiksliai nepasakysiu, bet labai labai didelė. Kažkur 1-2 tūkstančiai eurų. Kai mokiausi, gaudavau išmokas, vėliau dirbau, tačiau dabar neturiu jokių pajamų“, – pasakojo R. Kavaliauskaitė.
Norėtų siuvėjos darbo
Iš darbo siuvykloje ji pasakojo išėjusi, nes esą ne viskas ten buvo tvarkoje – dirbti reikėjo daug, o mokėdavo ne už viską, kas buvo atlikta. Vėliau ir patys darbdaviai ją sukritikavo, nes neva dirba per lėtai.
„Paprašė išeiti. Ir pati norėjau mesti darbą, nes apgaudinėjo – daug ką padarydavau, bet atlygio nesulaukdavau. Nuo vasaros darbo rasti nepavyksta. Tiktų bet kas, tačiau nežinau, kas mane nėščia ir bepriims“, – jaudinosi R. Kavaliauskaitė.
Vienintelė išlyga, kurią mergina kelia, kad darbas nebūtų labai fiziškai sunkus – nenori pakenkti kūdikiui. Ji vardija pavyzdžius – gali ir namus tvarkyti, ir senyvus asmenis ar vaikus prižiūrėti.
„Tačiau labiausiai norėčiau dirbti siuvėja. Siuvu nuo pat mažens. Man labai patinka. Moku siūti labai gražiai, siuvu viską“, – savo įgūdžius apibūdino R. Kavaliauskaitė.
Priimtų bet kokią pagalbą
Tačiau, kadangi darbo paieškos ilgą laiką buvo bevaisės, jos padėtis vis prastėjo. Mergina neslepia, kad kartais neturi ir ką valgyti, ką jau kalbėti apie vitaminus, vaiko kraitelį.
„Todėl priimsiu bet kokią pagalbą. Man labai reikėtų ir drabužių (XS-S), 38 dydžio žieminių batų. Priimčiau pagalbą net maistu. O gal pas kažką liko vitaminų nėščiajai?
Nesvarbu, ką pasiūlysit, noriu pradėti viską iš naujo ir bent vieną kitą eurą užsidirbti pragyvenimui. Nenoriu būti išlaikytinė, bet šiuo metu aš be žmonių pagalbos esu bejėgė. Būčiau pati laimingiausia, jei man pavyktų iki gimdymo atsistoti ant kojų. Iš anksto dėkoju už bet kokią pagalbą“, – kreipėsi į galinčius padėti ji.
Vaiko tėtis jaučiasi apšmeižtas ir žada bylinėtis
Papildyta 2019 m. balandžio 15 d. Tarp vaiko tėvų kilęs konfliktas tęsiasi iki pat dabar. Į DELFI kreipėsi vaiko tėtis, kuris jaučiasi apšmeižtas, ir norėjo išsakyti ir savo istorijos versiją.
„Panelė apšmeižė mane, ir pati vaiko neprižiūri. Kovojame su Alytaus vaikų teisėmis ir socialinėmis darbuotojomis. Rašo, kad „aš pijokas“. Bet aš net laiko neturiu gerti. Dirbu du darbus, kad išlaikyčiau vaiką ir save“, – pasakojo vyras, kuris žada kreiptis į teismą dėl šmeižto.
Jis pyko, kad nuo Naujųjų metų jam neleidžiama susitikti su vaiku.
„Tokių dalykų daryti negalima, socialinės darbuotojos turi padėti abiem, o ne diskriminuoti manęs. O padeda tik Ramunei“, – pyko vyras.
Jis tikino, kad moka alimentus, ir piktinosi dėl to, kaip mama rūpinasi savimi ir vaiku.
„Ji prasiskolinusi, (…) ji darbo neieškoti, nesistengia. (…) Ji nesupranta, kad vaikas eis į mokyklą, kiek tam reikia finansų, tai aš turėsiu viską išlaikyti – ir ją, ir vaiką. Bet mes kažkaip nesusituokę, ji tai to nesupranta. O ji švaisto pinigus. Augint vaiko ji viena negali, o mane išmetė. (…) Ji sako, kad yra labai nuskriausta ir šmeižia mane“, – kalbėjo vyras.