Ketvirtadienio vakarą neprabėgus nė savaitei po Seimo rinkimų antrojo turo, Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (LRVS) klubas organizavo diskusiją apie šių parlamento rinkimų politinę komunikaciją - su partijų štabų atstovais bei kolegomis, atsakingais už komunikaciją, ieškota atsakymų, ar nugalėtojai iš tikrųjų laimėjo, kokie tikslai buvo kelti ir ar jie pasiekti, ką darytų kitaip, jei galėtų viską pakartoti iš naujo.
Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo strateginės komunikacijos konsultantė Jurga Tapinienė sakė, kad per šiuos rinkimus liberalai neturėjo tikslo kampaniją padaryti įdomią arba kuri įeitų į vadovėlius. Pasak jos, liberalai siekė atsistoti ant kojų po buvusio partijos pirmininko Eligijaus Masiulio skandalo.
„Natūralu, kad koncentravomės tik į vieną tikslą - bendrauti su savo gana nedideliu rinkėjų ratu ir, man atrodo, mes tą tikslą visai neblogai pasiekėme. Ar kampanija buvo įdomi, spalvinga - čia galima ginčytis. Vieni viešųjų ryšių konsultantai sakė „gal jūs baikite smagintis, užtenka, būkite rimtesni, ramesni", kiti sakė- „kodėl jūsų nesimato, kodėl čia niekas tono nediktuoja", treti apskritai sakė, kad nuobodi rinkimų kampanija. Vertinant apskritai, kažkokių strateginių klaidų, manau, nepadaryta, be politikų, kurie klaidas darė, vertinčiau kokiais 7 balais", - sakė J. Tapinienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD), gavusios antrą vietą pagal iškovotus mandatus, rinkimų kampanijos strategas Justas Šireika teigė, kad konservatoriai komunikuoti pradėjo vos tik Gabrielius Landsbergis tapo naujuoju partijos pirmininku, tai savotiška komunikacijos takoskyra, nors rinkimų komunikacijos pradžia laikytų 2015 metų rudenį. J. Šireika išskyrė du TS-LKD komunikacijos etapus - pirmasis esą buvo iki Liberalų sąjūdžio skandalo ir po jo.
„Kampanija iki to įvykio buvo šiek tiek silpnesnė ir ją galėčiau įvertinti galbūt penketu. Po jo teko šiek tiek viską perkalibruoti, permąstyti, kaip mes toliau veikiame, susidėlioti kitaip pačią strategiją ir netgi pakeisti agentūras. Tada, manau, į viešumą išėjome jau su kur kas stipresne kampanija, ir galėčiau jau duoti tikrai 7-8", - sakė dėl ėjimo į būsimą naują valdančiąją koaliciją besiderančios TS-LKS atstovas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas pripažino, kad jam labai sunku apie tai kalbėti, nes socialdemokratai šiuos rinkimus pralaimėjo, tačiau dėl to nebuvo linkęs kaltinti LSDP viešaisiais ryšiais besirūpinusios agentūros.
„Manome, strategija buvo pasirinkta teisinga - norėjome priminti, apklausti, pasižiūrėti. Ir tas lozungas „Girdim. Matom. Darom" buvo ne šiaip sau sugalvotas, o dėl to, kad dirbome ketverius metus valdžioje ir galėjome pasitikslinti. Mums reikėjo „atsišaudyti" skandalus, kurie mus lydėjo, todėl tą komunikaciją, žinutes, kurias norėjome komunikuoti visuomenei, paskandindavo, užgoždavo vienas po kito kylantys skandalai - menami ir tikri (nes ten daugiau menamų buvo). Galų gale, rinkėjai įvertino, pirmiausia, kaip jau sakė, politikai klydo, o ne strategija. Šiuo atveju bet kokia strategija nublėsta prieš padarytas esmines klaidas žiūrint politiškai. Čia, manau, buvo didžiausia mūsų klaida. Per daug nukrypome nuo savo ideologijos, ypač, socialinis modelis ir Darbo kodeksas pasitarnavo galutinai, kad dalis tų rinkėjų, kurie balsuodavo už mus, nebalsavo. Čia buvo tos padarytos klaidos. Strateguojant ilgajame laikotarpyje darbus - viskas labai gerai, bet rezultatai ateina po 3-4 metų, o žmonės nori šiandien ir dabar, jie nežiūri į tą komunikaciją", - teigė A. Sysas.
Politikas taip pat manė, jog socdemų rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad LSDP savo komunikacijoje buvo per daug kultūringa - nenaudojo vadinamųjų „juodųjų technologijų", ką, pasak jo, darė kai kurie konkurentai, reikėjo drastiškesnių dalykų. LSDP komunikaciją ir jos idėją A. Sysas įvertino 5-6. Socdemų rinkimų štabo pirmininkas pabrėžė, kad niekas negali nugalėti force majeure, ir iš diskusiją moderavusio, VU Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjo doc. dr. Andriaus Šumino sulaukė replikos, ar omenyje turįs Premjerą, partijos pirmininką Algirdą Butkevičių, sukeldamas auditorijos juoką.
Anot daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose iškovojusios, nugalėtojos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų štabo nario ir naujai išrinkto Seimo nario Tomo Tomilino, jų partijos rinkimų komunikacija vertintina 7-8. T. Tomilinas pripažino, kad rinkimų organizavime, kaip ir ankstesniuose, vyravo lengvas chaosas, viską buvo galima padaryti daug geriau.
„Tai, kad taip gerai pasisekė, čia yra ir Dievo valia. Kampanijos prasme, mes pasirinkome gerus partnerius, patys per 3-4 nesėkmingus rinkimus tiesiog išmokome, todėl mums agentūra padėjo gal tik nuo rugpjūčio pradžios. Visa kita darėme patys", - dėstė T. Tomilinas.
Jis priminė, kad iki šiol visos sėkmingos LŽVS kampanijos buvo susijusios ne su rinkimais, o tokiomis akcijomis, kaip, pavyzdžiui, Visagino atominės elektrinės projekto sustabdymu.
Partijų atstovai neslėpė, kad jie bendradarbiavo su viešųjų ryšių bendrovėmis, išoriniais konsultantais, turėjo strateginės komunikacijos planus, kurių ne visada laikydavosi.
Liberalų sąjūdžio rinkimų strategė J. Tapinienė sakė, kad liberalai pirmą rinkimų kampanijos dalį pradėjo 2015 metų pabaigoje, kuri į viešumą išėjo vasarį balandį, kai E. Masiulis pradėjo žygį per Lietuvą siekdamas paspausti milijoną rankų. J. Tapinienė išskyrė laikotarpius, kada partijai keturias paras vadovavo europarlamentaras Antanas Guoga, specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmus tuomečių partijos narių atžvilgiu.
Konservatorių strategas J. Šireika pakartojo, kad TS-LKD planuoti pradėjo dar 2015 metų vasarą, pirmoji užduotis esą buvo įvesdinti G. Landsbergį kaip politiką, kuris buvo mažai žinomas. Vėliau, šių metų pavasarį, vyko TS-LKD atsinaujinimas - pabrėžta, kad partija atsinaujino ne tik pirmininku, bet ir naujais, jaunos kartos žmonėmis, pristatytas „TS-LKD planas Lietuvai", G. Landsbergis važinėjo po šalį, o rudenį startavo paskutinis etapas - pristatyti kandidatai į ministrus ir akcentuota pagrindinė žinutė "daugiau gerų darbų Lietuvai".
LSDP rinkimų štabo vadovas A. Sysas teigė, kad šiems rinkimams buvo pradėta ruoštis dar prieš 2015 m. vykusius savivaldos rinkimus, o paskutinė „finansinė komunikacija" vyko 4-6 savaitės prieš rinkimus. Socialdemokratai pripažino, kad nors ir samdė komunikacijos ekspertus, bet jiems leido įgyvendinti tik 30 proc. idėjų, be to, buvo atskiros partijos ir jos lyderio komunikacijos linijos, kas ir pakišo koją partijai.
LVŽS atstovas T. Tomilinas taip pat teigė, kad jų partijos parlamento rinkimų startas prasidėjo prieš metus. Išrinktasis Seimo narys džiaugėsi, kad partija turi itin talentingą partijos vadovą Ramūną Karbauskį, kuris iš esmės ir vadovo visai rinkimų kampanijai ir buvo pagrindinis strategas.
„Pasirodo, galima vykdyti ir laimėti kampanijas net ir neturint strateginių planų. Buvo labai daug improvizacijų, bet taip pat, aišku, buvo ir planas", - sakė jis.
LRVS narys ir politinės komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas Seimo rinkimuose įžvelgė dvi kampanijas - daugiamandatę ir dar beveik 70 atskirų kampanijų. Ankstesniuose rinkimuose daug dėmesio skyręs tradicinei didžiajai medijai, šiais metais analitikas teigė labai daug dėmesio skyręs regioninei komunikacijai.
„Vienam iš savo verslo klientų užsakant verslo informaciją rugsėjo pabaigoje regioninėje žiniasklaidoje, man buvo pasakyta, kad su komercine informacija iki pirmo turo nelįskite, pas mus viskas išpirkta. Tad, kai man sako, kad šiais metais buvo mažiau pinigų, sakau, jog kažkaip kitaip tie pinigai kažkur "suvaikščiojo", nes visi, kas dirba su „door to door" (nuo durų prie durų. -ELTA) komunikacija, puikiai žino, kokio brangumo tas daiktas yra", - pažymėjo A. Katauskas.
Daugiamandatėje partijų komunikacijoje ekspertas išskyrė LVŽS - esą ne kiekviena partija dviejuose populiariausiuose šalies portaluose gali šmėžuoti pusę metų. A. Katauskas pagyrų negailėjo ir paskutiniam vizualiniam Liberalų sąjūdžio sprendimui, nors, kaip juokaujama, nėra geras ženklas eiti šalia Remigijaus Šimašiaus.
„Pasirinktas pats komunikacinis turinys labai lengvas, šviesus, teisingas, toks šviesus draudimo bendrovės klipas", - įvardijo komunikacijos profesionalas.
A.Katauskas mano, kad ir LSDP būtų pasirodžiusi visai neblogai, bet kaip mirties suktuką šiai partijai įvardijo Druskininkų Vijūnėlės dvaro skandalą, baigiant auksinių šaukštų pirkimo istorija. Dar 50 tūkst. potencialių rinkėjų, profsąjungų narių, neteko dėl Seime priimto Darbo kodekso.
Kalbėdamas apie TS-LKD, politinės komunikacijos ekspertas paminėjo Mantą Adomėną, kuris kaip koks aštuonkojis, čempionate besirenkantis, kuri komanda laimės, autostradoje Vilnius-Kaunas reklamavosi plakate su šakėmis. Kita vertus, iš konservatorių pasigesta to, kad jie labai anksti nutraukė keliones į regionus, ką itin aktyviai darė LVŽS. Teigiamai įvertinta, kad nė viena partijai nedarė spaudimo per viešąją mediją.
„Balais, aišku, LVŽS kampanijos suveikė puikiai, tai, manau, kad aštuonis balus duočiau. Labai įdomi vietose buvo socdemų kampanija su apipavidalinimu, su visais velniais, tai 6 tikrai „turėtų važiuoti". TS-LKD geras, idealus pirmas turas, mano nuomone. Antras turas - toks pats kaip ir pirmas, todėl irgi duočiau 7. Nepykite, bet mano keli procentai keliauja liberalams. Jiems duodu 8. Iš tos situacijos, kurioje jie buvo.... ", - apibendrino A. Katauskas.
LRVS nariai savo atliktos apklausos metu kaip geriausią šių Seimo rinkimų komunikaciją įvertino TS-LKD, antroje vietoje - Antikorupcinę N. Puteikio ir K. Krivicko koaliciją, o trečioje - LVŽS. Vėliau sekė Liberalų sąjūdis ir LSDP.
Seimo rinkimuose LVŽS gavo 54 mandatus, TS-LKD- 31, LSDP -17, liberalai - 16. Po 8 gavo partija Tvarka ir teisingumas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Save išsikėlę kandidatai - 4, Darbo partija - 2, po vieną mandatą iškovojo Lietuvos žaliųjų partijos ir politinės partijos "Lietuvos sąrašas" atstovai, Lietuvos centro partija ir išsikėlęs pats asmuo turės irgi 1 mandatą.