"Radarų pagalba vedame nedidelius laivus, o uosto vartuose juos pasitinka locmanas. Nuo ryto įvedėme jau 6 laivus. Tačiau bangos didžiulės, todėl locmanas negali išplaukti į jūrą ir įvesti dviejų didesnių laivų", - sakė R.Lučka.

Nuo 9 valandos ryto darbą atnaujino ir Senoji bei Naujoji perkėla per Kuršių marias.

Trečiadienio vakarą pakilus smarkiam vėjui, gūsiais siekiančiam 25 metrus per sekundę, Senoji perkėla buvo uždaryta, o Naujojoje perkėloje per Kuršių marias kėlė vienintelis, pernai įsigytas keltas "Neringa". Vėjas trečiadienį sutrikdė ir Klaipėdų jūrų uosto darbą.

Ketvirtadienį ryte Klaipėdoje vėjo greitis siekė 12-14 metrų per sekundę.

Dėl dingusios elektros energijos buvo iškilusi grėsmė, kad be vandens gali likti maždaug pusė Vilniaus gyventojų, tačiau ketvirtadienį situacija normalizavosi.

Kaip BNS teigė bendrovės "Vilniaus vandenys" centrinės dispečerinės dispečeris Saulius Stanislovaitis, vandens tiekimas daliai Vilniaus gyventojų buvo atnaujintas dar trečiadienį vakare.

Trečiadienį sostinės Saulėtekio gatvės ir dalis Antakalnio rajono gyventojų neturėjo vandens, nes dėl nutrūkusio elektros tiekimo neveikė vandens siurblinė Antaviliuose.

Ketvirtadienio vidurdienį Rytų skirstomųjų tinklų (RST) aptarnaujamoje Lietuvos teritorijoje be elektros dar buvo 13 tūkst. vartotojų. Vakarinėje VST aptarnaujamoje dalyje elektros neturėjo 3,6 tūkst. klientų. Daugiausia RST nepašalintų gedimų liko Vilniaus ir Alytaus regionuose. VST teritorijoje 2,7 tūkst. vartotojų buvo atkirsti nuo elektros tiekimo Klaipėdoje, dar apie 1,4 tūkst. - Plungėje.

Likusius gedimus abi bendrovės tikisi pašalinti per ketvirtadienį.

Dėl iškritusių gausių kritulių kai kuriuose šalies keliuose eismo sąlygos išlieka sudėtingos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad žvyruoti kelkraščiai ir žvyrkeliai yra permirkę ir suminkštėję, dėl išplovų keliai kai kur susiaurėję. Keliuose yra vėtros nulaužtų medžių šakų.

Ketvirtadienį dėl liūčių ir vėtros padarinių eismas apribotas kai kuriuose šių kelių ruožuose: Kaunas-Prienai-Alytus, Liutonys-Žiežmariai-Dovainonys, Klebiškis-Veiveriai, Plungė-Vėžaičiai, Žemaitkiemis-Vabalai, Povilai-Minija, Kaniūkai-Einoriai-Nemunaitis, Vėžionys-Dainava-Pabarė-Butrimonys, Žališkės-Mištautonys-Širviai, Grigiškės-Lentvaris-Dobrovolė, Grigiškės-Rykantai, Šiauliai-Palanga, Ežerė-Mažeikiai, Mažeikiai-Plungė-Tauragė.

Uždarytų magistralinių ir krašto kelių nėra.

Visuose vandens telkiniuose vandens lygis smarkiai pakilęs

Po smarkių liūčių visuose Lietuvos vandens telkiniuose vandens lygis ženkliai pakilo.

Kaip BNS sakė sakė hidrologė Joana Pumpolovič, upių ir ežerų vandens lygis yra aukštas, kai kuriose vietovėse jis aukštesnis už iki šiol rugpjūčio mėnesiais fiksuotą aukščiausią vandens lygį.

"Aukštas lygis yra Neryje ties Buivydžiais, ten net 64 centimetrais viršija iki šiol stebėtą rugpjūčio mėnesio aukščiausią lygį, taip pat Totoriškių ežero vandens lygis viršija rekordus - 11 centimetrų aukštesnis už iki šiol stebėtą rugpjūčio mėnesio aukščiausią lygį", - sakė ji.

Taip pat stipriai pakilęs vandens lygis Verknėje ties Verbyliškiais, Nemune ties Rusne, Šešupėje ties Kudirkos naumiesčiu, Neries upėje Vilniuje vandens lygis pakilęs beveik iki krantinės.

Anot hidrologės vandens lygis dar pakils, ypač upėse, mat čia sutekės vanduo iš aukštupių. O kitur vandens lygio kilimas priklausys nuo lietaus.

Artimiausiomis dienomis sinoptikai neprognozuoja smarkių liūčių.