„Pirma, džiaugiuosi, kad į rinkimus atėjo tiek daug žmonių. Į antrąjį rinkimų turą – 25 proc. daugiau nei prieš 4 metus Ir žmonės pasirinko. Aš sakiau, kad jei ateis daug žmonių, pasirinkimas turėtų atitikti žmonių lūkesčius. Balsuota už permainas, jos tikrai bus“, – sakė partijos lyderis.
Pasak R. Karbauskio, niekas nedalyvauja rinkimuose, jei nesiekia laimėti. Jis sutinka, kad atsakomybė tenka didelė, tačiau ją priimti aiškino pasiruošęs.
„Tikriausiai girdėjote, sakiau, kad gausime nuo 35 iki 50 mandatų. Pildosi, atrodo, maksimalus scenarijus“, – džiūgavo R. Karbauskis.
Jo teigimu, derėtis dėl galimos koalicijos bus kviečiamos antra ir trečia rinkimuose likusios partijos.
„Manau, socialdemokratai ir konservatoriai yra potencialūs partneriai. Šnekant apie Liberalų sąjūdį, kalbėjau, kad nematau tokios galimybės. Kalbant apie mažesnius – per mažos frakcijos, kad dėl skaičiaus jungti į koalicijas. Tai sunkintų darbą“, – įsitikinęs jis.
Paklaustas, ar jei surinks daug mandatų, vis tiek kibs į darbą su dviem partijomis, R. Karbauskis aiškino pozicijos nekeičiantis.
„Kalbėjau, kad, vardan Lietuvos, mes galėtume turėti plačiąją, didžiąją koaliciją. Jei partija supras, kad siekis sustabdyti emigraciją, vykdyti reformas, kurių reikia, yra bendras, gali būti ir didžioji koalicija. Nemanau, kad mums reiktų kažką nustumti į opociziją tiesiog. Žiūrėsime, kaip pavyks derybos“, – sakė jis.
Konservatoriai Seimo rinkimų greičiausiai nelaimės, pareiškė partijos rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys.
„Ko gero, ne“, - BNS sekmadienio vakarą sakė D. Kreivys, paklausus, ar Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai dar turi galimybių laimėti rinkimus.
Jis nekomentavo, kaip tai paveiks partijos pozicijas derybose dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: „Neskubėkime gal dar sudarinėti koalicijų. Laikas parodys“.
D. Kreivys sakė, kad konservatoriai dar nemažai vietų Seime gali iškovoti miestuose, kur balsai nėra suskaičiuoti.
Pirmauja „valstiečiai“
Suskaičiavus daugiau nei pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų, Seimo rinkimus ryškiai laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Suskaičiavus balsus 1297 apylinkėse iš 1922, „valstiečių“ kandidatai pirmauja 34 vienmandatėse apygardose. Per pirmąjį turą geriau už juos pasirodę konservatoriai antrajame ture kol kas laimi tik devyniose apygardose.
Liberalų kandidatai pirmi yra šešiose apygardose, socialdemokratų – penkiose, „tvarkiečių“ – trijose, „darbiečių“ – dviejose.
Pirmauja keturi save išsikėlę kandidatai ir po vieną – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Centro partijos, Žaliųjų partijos, „Lietuvos sąrašo“ kandidatą.
Į antrąjį Seimo rinkimų turą buvo patekę 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 21 – Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Centro partijos kandidatus.
Daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 19, Socialdemokratų partija – 13, Liberalų sąjūdis – aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.
Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau konkrečios apygardos rinkėjų balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.