Tokią savo Europos sampratą nupiešė teisininkas ir žmogaus teisių aktyvistas iš Ispanijos, buvęs Europos Tarybos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Álvaro Gil-Robles, Berlyne dalyvavęs konferencijoje „Beieškant prarasto universalumo“.

„Man nepatinka, kai žmonės kalba apie Europą tarsi tai būtų projektas, kuris galėtų išgyventi be Rusijos. Aš tikiu, kad ateities stabilumas ir taika Europoje yra neatskiriamai susieti su Rusijos partneryste. Ne su autoritarine Rusija, ne su Rusija, kuri negerbia žmogaus teisių ir laisvių, bet su demokratine Rusija. Juk Rusija yra Europos dalis, Rusija yra Europa ir taip yra visose srityse, pradedant nuo literatūros, baigiant muzika. Mes negalime pastatyti Europos, kuri būtų prieš Rusiją. Tai fatališka klaida. Toks požiūris dar labiau pamaitintų iracionalų Rusijos nacionalizmą“, - teigia pranešėjas.

Pasak buvusio Europos Komisijos nario, Europai svarbu remti rusus, kurie kovoja už atvirą Rusiją. Jis siūlė dialogui su Maskva pasitelkti Europos Tarybą. Tai ne Europos Sąjungos institucija, bet 1949 m. įkurta ir žmogaus teisių klausimais besirūpinanti organizacija. Daugiausia ji žinoma dėl Strasbūro Europos žmogaus teisių teismo veiklos. Rusija yra Europos Tarybos narė, nors žmogaus teisių padėtis šioje šalyje laikoma prasta.

Á. Gil-Robles pabrėžia, kad Europos Taryboje gali vykti produktyvus dialogas su Rusija, nes šiame formate nedalyvauja JAV – šios dvi šalys dažnai nesutaria.

„Rusija yra svarbi Europos Tarybos narė, nes JAV ten nedalyvauja. Jei tik įsitrauks JAV, visuomet egzistuos konfliktas tarp šių dviejų šalių. Tačiau Europos Taryba yra atvira erdvė, kur mes galime dirbti kartu su Rusija. Mes taip ir darome. Mums reikia pakeisti savo mąstyseną ir praregėti, kad daug rusų nori atverti šį kelią. Mums reikia įtikinti draugus Europos Sąjungoje, kad jie neaštrialiežuviautų prieš Europos Tarybą, bet dirbtų kartu ranka rankon“, - pasakojo ispanų žmogaus teisių aktyvistas.

Álvaro Gil-Robles
Foto: Stop kadras

Rusija, pagal „Freedom House“ reitingą, yra klasifikuojama kaip nelaisva šalis. „Amnesty International“ skelbia, kad 2015/2016 m. išraiškos laisvė ir teisė į taikius susirinkimus Rusijoje buvo itin apribota, valdžia dominuoja beveik visoje žiniasklaidoje, nevyriausybinės organizacijos patiria teisėsaugos institucijų priekabes, remiantis „užsienio agentų“ įstatymu, jų prieiga prie lėšų iš užsienio apribota. Daugybė fizinių asmenų sulaikoma ir sulaukia baudžiamojo persekiojimo už valdžios kritiką, o Konstitucinis Teismas Rusijoje jau turi teisę nuginčyti EŽTT sprendimus bylose prieš Rusiją.

Forumas „Beieškant prarasto universalumo“ buvo organizuotas Europos Tarybos politikos studijų asociacijos, remiant Robert Bosch fondui, Konrado Adenauerio fondui, Norvegijos Tarptautinių santykių institutui ir Stokholmo pereinamųjų ekonomikų institutui. Pagrindinė nagrinėjama tema – Europos skaidymasis ir vienybės stoka.

Skaidymasis išryškėjo Europos Sąjungai reaguojant į pabėgėlių krizę: valstybės kai kuriais atvejais ėmėsi nacionalinių veiksmų ir sunkiai pasidavė proceso koordinavimui iš Berlyno. Šių metų birželio mėnesį Jungtinė Karalystė referendume priėmė sprendimą trauktis iš Europos Sąjungos. Reaguodama į tai Škotija paskelbė vėl svarstanti apie nepriklausomybę nuo Londono. Katalonija taip pat nuolat kelia klausimą apie atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Á. Gil-Robles taip pat pažymi, kad galvą Europoje – ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje – kelia kraštutiniai dešinieji, rasizmas, ksenofobija ir nacionalizmas.

„Stefanas Zweigas yra sakęs, kad nacionalizmas buvo pats negatyviausias elementas, kuris galėjo egzistuoti ir kuris sukėlė tiek daug karų. Dabar jis jau čia“, - sako Á. Gil-Robles.

Prancūzijos Radikalių kairiųjų partijos atstovė Catherine Lalumière interviu DELFI teigia, kad šiuo metu demokratija serga populizmu. Pašnekovė sako, kad ligą geriausiai iliustruoja Viktoras Orbanas Vengrijoje.

Catherine Lalumière
Foto: Stop kadras

„Pavyzdžiui, Vengrijoje V. Orbanas sako, kad jis išrinktas demokratiškai. Bet aš sakau, ne, jis nebuvo išrinktas demokratiškai, nes visos jo idėjos, vertybės nėra demokratiškos. Per visą Europą galvą kelia nacionalistinės idėjos. O jei kalbame apie nacionalizmą, mes jau žinome rezultatą: XX amžiaus nacionalizmas pagimdė du pasaulinius karus“, - sako C. Lalumière.

Klausiama apie Rusiją, C. Lalumière, kuri yra buvusi Europos Tarybos generalinė sekretorė 1989-1994 m., sako, kad kontaktus su Rusija išlaikyti reikia, bet tai nesusiję su naiviu pritarimu viskam, kas vyksta.

„Labai svarbu išlaikyti ryšius ir kontaktus. Tai nereiškia, kad reikia naiviai ir kvailai pritarti tam, kas daroma. Kontaktai reikalingi tam, kad turėtum kam pasakyti, jog nesutinki su veiksmais. Aš esu už kontaktų išlaikymą, bet pabrėžiant dėl ko iš tiesų nesutariama – dėl žmogaus teisių ir panašių vertybių“, - sako C. Lalumière.

„Mes norime palaikyti kontaktus su Rusija, net Vladimiro Putino Rusija, bet V. Putinas viską komplikavo“, - teigia pašnekovė.