Antradienio popietę Šv. Jonų bažnyčioje vos tilpo visi, norintys velioniui pasakyti „sudie“. Urna su jo palaikais buvo papuošta baltomis gėlėmis, greta gulėjo ir patiesta Lietuvos vėliava.

Atvykstančių atsisveikinti buvo prašoma J. Poželos atminimą pagerbti gyvų gėlių žiedais, skambėjo styginių kvarteto skleidžiami muzikos garsai.

Paskutinis atminimas – šeimos rate

Anot velionio bendrapartiečio Algirdo Syso, priklausiusio Seimo komisijai, besirūpinusiai J. Poželos laidotuvių scenarijumi, to pageidavo šeimos nariai.

„Su šeima suradome sąlyčio taškus, sutarėme, kaip ką darome. Mačiau geranoriškumą ir iš Živilės, jo žmonos, ir iš tėčio pusės. Tai, ko jie pageidavo, buvo įvykdyta – muzika, gėlės. Tai detalės, bet žmonėms – svarbu. Po laidotuvių jie nori pabūti šeimos ratelyje, jokių gedulingų pietų“, – daugiau apie laidotuves pasakojo jis.

Pasak A. Syso, šeima šiuo metu itin skaudžiai išgyvena netektį. Jam ir pačiam, neslėpė, sunku patikėti tokio jauno žmogaus praradimu.

Už savo tiesą kovėsi kaip liūtas

„Juras buvo toks, kaip ir kiti jauni žmonės, tik šiek tiek aktyvesnis, šiek tiek darbštesnis, kėlė tikslus, kurių atkakliai siekė. Jis buvo puse galvos aktyvesnis. Ne veltui buvo išrinktas jaunimo organizacijos vadovu, vedė jaunus politikus, tarp kurių šiandien – ir viceministrai, ir vicemerai. Juo pasitikėjo ir vyresnio amžiaus kolegos. Jis buvo tiesus, nemėgdavo veidmainiauti, sakydavo, ką galvoja“, – prisiminė A. Sysas.

Geriausias to pavyzdys, anot politiko, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, stalčiuose, iki J. Poželai jį pajudinant, gulėjęs kone 20 metų.

„Aš mačiau, kad jis kaip liūtas, tikrąją šio žodžio prasme, kovėsi frakcijoje už kiekvieną sakinį, kablelį, kaip jis tai įrodinėjo salėje. Tai nebuvo dirbtina, tai nebuvo vaidyba, jis tuo gyveno“, – pastebėjo A. Sysas.

Politinį gyvenimą siejo su asmeninėmis vertybėmis

Anot premjero, socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus, į J. Poželą buvo dedamos didelės politinės viltys.

„Jaunas, energingas, perspektyvus politikas. Išsilavinęs, inteligentiškas žmogus. Su juo buvo siejama didelė ateitis ir partijoje, ir, manau, visoje Lietuvoje“, – tikino premjeras.

Jo teigimu, J. Požela sėkmingai susidorodavo su iškilusiomis problemomis, savo politinį gyvenimą siejo su asmeninėmis vertybėmis.

„Ypač skaudu, kai reikia laidoti jauną žmogų. Tai skaudžiausia jo žmonai Živilei, tėvams. Man nepaprastai sunku kalbėti, nes aš pats palaidojau sūnų. Puikiai suprantu, koks tai išgyvenimas – tai pajusti gali tik tie, kurie susidūrė su tokiomis skaudžiomis pasekmėmis“, – įsitikinęs A. Butkevičius.

Algirdas Butkevičius

J. Olekas: buvo daug mažų vilties spindulėlių

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, laikinai pavadavusio J. Poželą jam gulint ligos patale, šis politikas su visais gebėdavo rasti bendrą kalbą – ar tai būtų artimas bičiulis, ar oponentas, ar jaunas asmuo, ar jau visai senolis.

„Man atrodo, mes visi netekome labai perspektyvaus, šilto žmogaus. Todėl taip ir sunku. Skaudžiausia, kad nebeturime bičiulio, tėvo, draugo. Nieko negalėjome padaryti, nors visi dėjo labai didžiules pastangas. Pirma, medikai. Man tekdavo po kelis kartus per savaitę lankytis, kalbėtis su medikais. Tikrai buvo daug mažų vilties spindulėlių, gal viskas pasiseks, gal jis vėl sugrįš. Deja, liga buvo stipresnė nei visų mūsų ir jo paties pastangos“, – apmaudo neslėpė J. Olekas.

Anot ministro, buvo malonu matyti tokio jauno žmogaus veržlumą, drąsiai į priekį žengiamus žingsnius.

„Nežiūrint amžiaus skirtumo, mes visada rasdavome bendrą kalbą. Taip gyvenimas lėmė, kad jis mane pakeitė socialdemokratų Vilniaus skyriaus pirmininko pozicijoje, vėliau dirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur ir man tekę dirbti, mes turėjome apie ką pasikalbėti – kokius darbus tęsti, kokias naujoves diegti“, – bendražygio brandumu žavėjosi jis.

Atsisveikinama su J. Požela

Nuo jaunų dienų – veržlus, kupinas idėjų, su šypsena

Tuo metu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasakojo kartu su J. Požela mokęsis vienoje mokykloje, tad pažinojęs jį nuo jaunų dienų.

„Liūdna. Sunku ką daugiau ir pasakyti“, – sunkiai žodžius rinko G. Landsbergis.

Jis J. Poželą pasakojo atsiminsiantis kaip jaunatvišką, veržlų, kupiną idėjų, visuomet su šypsena buvusį kolegą.

Laiko pavyzdžiu kitiems

Savo ruožtu Irena Degutienė pasakojo su J. Požela dirbusi tarpparlamentinėje Azerbaidžano draugystės grupėje, konsultuodavosi jis esą su ja ir sveikatos apsaugos sistemos klausimais.

„Kai jis tapo sveikatos apsaugos ministru, man buvo net įdomu, kad jaunas žmogus iš priešingos partijos ateidavo pas mane pasitarti vienais ar kitais klausimais kaip su viena sveikatos apsaugos sistemos kūrėjų. Tai buvo aukštos moralės, inteligentiškas žmogus. Ir su opozicijos atstovais jis bendraudavo visiškai kitaip nei jo partijos senbuviai. Visai nejusdavai, kad esi iš kitos partijos“, – stebėjosi politikė.

Jos teigimu, J. Požela buvo dalykiškas asmuo, itin gerbiantis kitus.

„Tikrai man labai šiandien graudu, nes tai buvo jaunas, perspektyvus žmogus. Visada pagalvoju, žmogus, kuris galėjo daug nuveikti. Šviesios atminties Juras politinę karjerą tarp socialdemokratų galėjo padaryti tikrai didelę. Man atrodo, kad kuo daugiau būtų tokių kaip jis, turbūt ir ta politinė kultūra įvairių partijų tarpusavio santykiuose valstybės labui būtų nepalyginamai geresnė“, – mintimis dalijosi I. Degutienė.

I. Degutienė

Rado kalbą su visais

Tuo metu socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, iš kurios postą ir perėmė J. Požela, sakė besididžiuojanti jo veikla.

„Visi darbai, kurie buvo pradėti, turėjo tęstinumą. Su kolektyvu labai sutarė, nekilo jokių konfliktų. Galvojau, jaunas, gal bus sunku, bet, aš manau, kad jis dirbo tikrai puikiai ir pasiekė tų rezultatų, kuriuos buvo užsibrėžęs šiai kadencijai, kiek spėjo padaryti“, – įsitikinusi ji.

Loreta Graužinienė, Živilė Poželienė

„Prisiminsiu visada draugišką, besišypsantį, niekada neužgaunantį kito žmogaus, visuomet ieškantį kompromisų, žinantį, ko nori iš gyvenimo. Tai yra labai svarbu. Ir jo tos mintys, siekiai, ką galvoja, kaip keisti situaciją Lietuvoje jauno žmogaus akimis, buvo labai svarbios. Lyderis. Jis buvo jaunimo lyderis. Aš jį tokį ir atsiminsiu – veržlų, atsakingą, be galo mylintį Lietuvą“, – J. Poželą prisiminė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Jos teigimu, J. Požela buvo tolerantiškas ir vyresniems Seimo nariams, jis buvo pavyzdys kitiems jauniems politikams.

Laidotuvės – trečiadienį

Atsisveikinti su J. Požela galima iki antradienio 21 val., trečiadienį – nuo 9 val. Urna bus išnešama trečiadienį 12 val. Velionis amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

34-erių J. Požela dėl ūminių virškinimo sistemos sutrikimų bei pilvo skausmų į medikus kreipėsi atostogaudamas: jo atostogos tęsėsi nuo liepos 25 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Pasak Santariškių klinikų medikų, atlikus detalius kraujo bei vaizdinius tyrimus, jam diagnozuotas ūminis biliarinės (tulžinės) kilmės pankreatitas (kasos uždegimas), kurio priežastis, tikėtina, buvo tulžies nutekėjimo sutrikimas.

Ūminis pankreatitas J. Poželai sukėlė daugelio organų nepakankamumą. Stengiantis išgelbėti ministro gyvybę, buvo taikomas intensyvus gydymas, sukelta dirbtinė koma, tačiau iš pastarosios jis taip ir nepabudo. Sekmadienį pranešta apie jo mirtį.

J. Požela gimė 1982 m. balandžio 12 d., Vilniuje. Baigė Vilniaus m. Antakalnio vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo informologiją (įgytas bakalauro laipsnis) ir žurnalistiką (įgytas magistro laipsnis).

Nuo 2004 m. jis dirbo Europos Parlamento nario Justo Vinco Paleckio padėjėju. 2006-2010 m. vadovavo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2010-2012 m. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėju – sekretoriumi, opozicijos lyderio patarėju.

Politinę veiklą J. Požela pradėjo 2001 m., tapdamas Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Nuo 2003 m. iki 2012 m. tris kadencijas iš eilės buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, vadovavo Socialinių reikalų komitetui. 2012 m. buvo išrinktas Seimo nariu, nuo 2016 m. ėjo Sveikatos apsaugos ministro pareigas.

J. Požela buvo vedęs, augino sūnų.