„Aš būčiau tikrai už, jei lieptų visiems dabartiniams valstybės tarnautojams ir kandidatams į Seimą, Vyriausybę jį išlaikyti. Nemeluosiu, tikrai darbe buvo kolegų, apie kuriuos pagalvodavau, kad, kai Dievas dalino protą, jie stovėjo ne toje eilėje. Ir tai visai nejuokinga, kai reikia su jais dirbti, ir dar mažiau juokinga, kai tokie patampa tavo vadovais“, – DELFI rašė jis.
Anot Audriaus, teisingai reikia atsakyti į daugiau kaip pusę teste esančių klausimų. Tiesa, tai ne taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Kad neišlaikytum testo, reikia turėti atitinkamų gabumų, nes tai – įrankis, skirtas atsijoti visiškus idiotus, kurių intelektas ir gebėjimai prastesni net už šimpanzės“, – griežtai nukirto pašnekovas.
Įvardijo ir pagrindinį tikslą
Tai, kad šis testas – vienas lengvesnių, patvirtino ir Valstybės tarnybos departamento (VTD) vyr. specialistė Lina Biekštaitė. Jos teigimu, tai tik lengviausios, pavyzdinės užduotys, kuriomis siekiama parodyti galimų testo užduočių sudarymo principus. Šių konkrečių užduočių teste nėra.
„Visą bendrųjų gebėjimų testą sudaro 60 klausimų: 40 bendrųjų mąstymo gebėjimų klausimų ir 20 bendrųjų kompetencijų klausimų. Testui išspręsti skiriamos 145 minutės. Norint išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą, reikia teisingai atsakyti į ne mažiau kaip 50 procentų kiekvienos testo dalies klausimų. Testą išlaiko apie 70 proc. jį laikančiųjų“, – aiškino VTD atstovė.
Pasak L. Biekštaitės, bendrųjų gebėjimų testai sudaryti iš loginių, skaitinių, žodinių užduočių. Jų tikslas – patikrinti kandidato loginį mąstymą, gebėjimą sisteminti informaciją, mokytis pagal analogą ir nedaryti tų pačių klaidų, taikyti įgytas žinias konkrečiose situacijose, pastebėti dėsningumus ir jais remiantis priimti sprendimą. Taip pat yra ir klausimų iš teisės aktų.
„Iki 2013 m. atrenkant kandidatus buvo tikrinamas tik teisės aktų išmanymas – taigi, kaip žmogus įsiminė teisės aktų nuostatas. Tikriausiai akivaizdu, kad vien geros atminties nepakanka, kad valstybės tarnautojas galėtų gerai atlikti savo darbą“, – sakė ji.
Geriau išsprendę testus, dažniau laimi konkursus
Pasak L. Biekštaitės, daugiau balų testo metu surenkantys žmonės dažniau laimi konkursus įstaigose, nors įstaigos ir nežino testo rezultatų.
„Testu siekiama atsijoti iš tolesnių atrankos etapų būtiniausių bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų nepademonstravusius asmenis. Taip pat jis yra visiškai skaidrus: testą iš vienodo sudėtingumo klausimų automatiškai sugeneruoja sistema likus keletui minučių iki testavimo, taigi net Valstybės tarnybos departamento darbuotojai iš anksto nežino, koks bus testas.
Išlaikę testą pretendentai eina į antrąjį atrankos etapą, kuris vyksta tarnautojo ieškančioje įstaigoje. Ten jau tikrinami konkrečiai darbo vietai reikalingi gebėjimai. Taip pat teisės aktuose yra nustatyti bendrieji reikalavimai tarnautojams, o pareigybės aprašyme – specialieji. Jei pretendentas jų neatitinka, jis negali dalyvauti konkurse.
Pretendentų į valstybės tarnautojus bendrųjų gebėjimų tikrinimas pasaulyje nėra didelė naujovė. Šį atrankos principą taiko Europos personalo atrankos tarnyba, Prancūzija, Olandija, Belgija, Airija ir kitos Europos šalys. Lietuvos privatusis sektorius – taip pat“, – informavo ji.
Tuo metu DELFI siūlo Jums pasitikrinti savo turimas žinias. Primename, kad tai – pavyzdinės užduotys. Bendrųjų gebėjimų teste, kurį sprendžia pretendentai į valstybės tarnybą, gali būti ir sunkesnių, ir lengvesnių užduočių, lyginant su čia pateikiamomis.