Lietuvos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų programa pakankamai detali (143 psl.). Programoje išskirtos svarbiausios žmogiškosios vertybės - laisvė, sąžinė ir atsakomybė. Didelis dėmesys skiriamas informacinių technologijų naudojimui (ypač duomenų apsaugai) ir siūloma peržiūrėti teisės aktus, atsisakant biurokratinių suvaržymų, mažinant administracinę naštą ir perteklinį reguliavimą, sudarant vienodas konkurencines sąlygas. Tiesa, nesenų įvykių fone kiek ironiškai skamba programoje deklaruojamas Liberalų sąjūdžio siekis kovoti su korupcija: „reikalauti nulinės tolerancijos korupcijai“ ir sukurti „skaidrų ir veiksmingą lobistinės veiklos modelį valstybėje“. Visgi, būtų apmaudu, jei rinkėjai visiškai atmestų šiuos partijos įsipareigojimus ir vertintų ją pagal buvusio lyderio poelgius, nes tarp jos narių tebėra nemažai skaidrių ir atsakingų politikų.
Teisės ir teisėtvarkos klausimams skirta programos dalis „Teisingumo prioritetas – laisvas ir orus žmogus“. Programoje numatoma užtikrinti operatyvų ir kokybišką naujų teisėkūros iniciatyvų, susijusių su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose prieš Lietuvą, parengimą ir įgyvendinimą; skatinti moterų ir vyrų lygybę, bet kokios diskriminacijos panaikinimą; įteisinti „neutralios partnerystės teisinius santykius“, išnaikinti piktnaudžiavimą ir biurokratiją, skatinti tautinių bendrijų mokyklas, tautinių bendrijų vietovėse – įteisinti dvikalbius gatvių pavadinimus ir kt.
Teismų sistemoje siūlomi pokyčiai susiję su teismo sprendimų suprantamumu ir aiškumu visuomenei (tačiau neįvardijant kaip juos tobulinti); siūloma plėsti teisėjų specializaciją pagal tam tikras bylas (šiuo metu tai jau vykdoma); siūloma skatinti mediaciją ir arbitražą; tobulinti teismo proceso reguliavimą, užtikrinant bylinėjimosi proceso operatyvumą, ekonomiškumą, informacinių technologijų naudojimą.
Bausmių vykdymo srityje siūloma atgaivinti Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos veiklą; tobulinti kalinčių asmenų lygtinio paleidimo procesą; daugiau sprendimo galių suteikiant lygtinio paleidimo komisijoms; kurti ir įgyvendinti naujas nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir integracijos programas bei užtikrinti probacijos veiksmingumą; siūlyti būdus nuteistuosius įdarbinti viešųjų darbų vykdymui; siūlyti dažniau naudoti alternatyvias laisvės atėmimo bausmes; tobulinti kardomųjų priemonių, susijusių su asmens laisvės suvaržymu, taikymo ribojimą; stiprinti nukentėjusiųjų teisių ir interesų apsaugą baudžiamajame procese.
Advokatų, antstolių ir notarų veikloje siūloma tobulinti kokybės užtikrinimo sistemą ir pakelti taikytinų profesinės etikos standartų kartelę tam, „kad žmogaus teises turintys užtikrinti advokatai patys būtų nepriekaištingos reputacijos“ (paminėtina, kad Lietuvos advokatai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jau vadovaujasi nauju advokatų etikos kodeksu).
Išvada: nors rinkimų programoje nėra nepagrįstų ar abejotinų teisės ir teisėtvarkos priemonių, tačiau taip pat nėra ir esminių naujovių. Siūlomos priemonės arba jau įgyvendinamos, arba deklaratyvios. Pozityviai galima vertinti tai, kad akcentuojami teisinės valstybės principai, pačioje programoje esančios nuostatos teisės ir teisėtvarkos srityje neabejotinai prisidės prie teisinės sistemos stabilumo užtikrinimo bei teisinės valstybės principo gynimo.
Partijų teisės ir teisėtvarkos programų dalių analizė pateikiama atskirais straipsniais iš eilės pagal daugiamandatėje apygardoje suteiktą numerį, išskyrus mažesniąsias partijas – jų minėtos programų dalys apibūdinamos kartu.
Lietuvos advokatūra kaip ir kitos teisminės institucijos yra nepriklausoma aukščiausios kvalifikacijos teisininkų savivaldos organizacija. Nuo kitų teisminių institucijų advokatūrą išskiria visišku finansiniu nepriklausomumu. Tai įgalina reikšti ekspertinę nuomonę, inicijuoti bei sekti įstatymų leidybą, kad valdžia nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių, laikytųsi teisinės valstybės principo.