Rašydamas apie Būrų karą Pietų Afrikoje su britais jis buvo paimtas įkaitu, išsivadavo ir pėstute keliavo apie 480 kilometrų iki portugalų Mozambiko.

Pasukęs į politiką 1900 m. jis iš konservatorių perbėgo pas liberalus 1904 m. ir ilgus metus dirbo su liberalų politiku, premjeru Davidu Lloydu George'u. Tačiau 1922 m. W. Churchillis pralaimėjo rinkimus į parlamentą ir vėl perėjo pas konservatorius.

Be gimtosios anglų kalbos, W. Churchillis kalbėjo prancūziškai, kuri tuo metu pasaulyje buvo lingua franca, tačiau daugelis jo prancūzų kalbą vadino franglais, tai yra angliška prancūzų kalba. Tiesa, manoma, kad taip jis kalbėjo specialiai.

Pagal tokią biografiją, W. Churchillis vos vargais negalais atitiktų Andriaus Tapino suformuotus kriterijus politikui. Nebuvo mokslų daktaras, jo išsilavinimas nesusijęs su politika, teise ar vadyba, be gimtosios, kalbėjo tik prancūzų kalba, keitė partijas, parlamento nariu buvo daugybę kadencijų, paskutinį kartą premjeru tapo būdamas 76 metų. Maža to, W. Churchillis buvo girtuoklis, tačiau būtent jį visi atsimena kaip didų politiką, sugebėjusį įžvelgti Josifo Stalino užmačias.

A. Jokubaitis: tokie kriterijai – nesusipratimas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis teigia, kad politikai paprastai vertinami pagal gebėjimą mąstyti strategiškai, sistemiškai ir pakilti į makro lygmenį. Pasak profesoriaus, Otto von Bismarckas vertinamas dėl to, kad suvienijo Vokietiją, o ne dėl kalbų mokėjimo.

A. Tapino kriterijų sąrašą profesorius A. Jokubaitis vadina nesusipratimu.

„Man atrodo, kad tai nesusipratimas. Šią informaciją yra įdomi žinoti, bet kad ji lemtų politiko talentą, tai netiesa. Napoleonas yra gerai sakęs savo patarėjams: tie, kurie gerai jaučiasi būdami protingi teoretikai, gali nesugebėti veikti praktikoje. Tai du skirtingi talentai“, - sako profesorius.

Alvydas Jokubaitis

Pasak A. Jokubaičio, nustatyti panašius kriterijus politikams yra tas pats, kas tokiu pat būdu rinkti geriausius menininkus: „Kaip reiktų išmatuoti Vincento van Gogho sugebėjimus? Ką mokėjo, ką buvo skaitęs? Dailes akademijoje bus daugybė žmonių, atitinkančių nustatytus kriterijus, bet van Goghas yra van Goghas“.

„Kai aš vertinu politikus, mėgstu perskyrą tarp politiko ir valstybininko. Yra politikai, kurie geba priimti sprendimus, svarbius kelioms kartoms. Tarkime, šia prasme dažnai vertinamas W. Churchillis. Jei Lietuvoje nebūtų diskredituotas „valstybininko“ terminas, tai būtų aukščiausias įvertinimas politikoje. Dauguma politikų iš tiesų yra politikieriai, kurie mąsto tik apie kitus rinkimus, o tikras politikas tas, kuris geba suvaldyti išimtines situacijas, tas, kuris geba pažvelgti į visumą. Bet tai gana paslaptingas talentas“, - sako A. Jokubaitis.

Pagal tokius kriterijus geriausias politikas – M. Adomėnas?

Remiantis A. Tapino kriterijų sąrašu, geriausiu politiku veikiausiai reiktų paskelbti konservatorių Mantą Adomėną, tačiau jo partija tikriausiai nėra tuo įsitikinusi: kandidatų sąraše politikui skirta 14 vieta ir Kaišiadorių-Elektrėnų apygarda. Apygarda, kurioje ketverius pastaruosius rinkimus laimėjo socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Bet remiantis, A. Tapino kriterijais M. Adomėnas išties atrodo puikiai: politikas nurodo mokantis 8 kalbas (tarp jų ir lotynų ir senovės graikų), yra įgijęs filosofijos mokslų daktaro laipsnį Kembridžo universitete, į Seimą pretenduoja trečiai kadencijai, jam tik 44-eri, nėra susijęs su sovietiniu režimu, nekeitė partijos.

Manto Adomėno reklama

Feisbuke jau plinta pagal A. Tapino kriterijus sudarytas sąrašas, kuriame antruoju numeriu įrašyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė. Kandidatė yra Mykolo Romerio universiteto docentė, humanitarinių mokslų srities daktarė, baigusi teologiją ir teisę. Ji nurodo mokanti 3 užsienio kalbas ir turinti italų, lotynų ir antikinės graikų kalbos pagrindus, nė karto nebuvo Seimo narė, nepriklauso partijai ir nėra jos pakeitusi, jos amžius – 40 metų. Jos pomėgiai: skaitymas, siuvinėjimas ir rožių auginimas, kandidatė yra neetatinė Seimo Sveikatos reikalų komiteto ekspertė.

Dar vienas šiuos kriterijus atitinkantis kandidatas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Mindaugas Puidokas. Jis yra socialinių mokslų daktaras, mokantis anglų, rusų kalbas, suprantantis prancūziškai ir lenkiškai, dirbantis Kauno technologijos universitete. M. Puidokas iki šiol nebuvo Seimo nariu, nekeitė partijų (arba nenurodė), tarp savo darbų nurodo, kad 2013 m. kartu su studentais atliko tyrimą, kurio pagrindu parengė peticiją dėl skalūnų dujų žvalgybos ir išgavimo uždraudimo Lietuvos teritorijoje.

Tuo tarpu buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė šiame kontekste atrodo beveik blogai: moka anglų, rusų ir lenkų kalbas, jos išsilavinimas – ekonomikos magistras, įgytas Vilniaus universitete. Taigi neturi nieko bendra su teise, politika ar vadyba. Tiesa, partijų ji nekeitė ir sovietinėse struktūrose nedirbo.

Na, o Dalia Grybauskaitė, remiantis tokiais kriterijais, turėtų būti nerenkama, nes buvo Komunistų partijos, vėliau Lietuvos komunistų partijos narė. Ekonomikos studijas ji baigė Leningrado universitete dar sovietmečiu, 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė disertaciją. Tiesa, jos naudai veikia tai, jog prezidentė moka anglų, rusų, prancūzų ir lenkų kalbas bei nėra sulaukusi 65-erių: šalies vadovei šių metų kovą suėjo 60 metų.

Niccolo Machiavelli laikais pagrindinis kriterijus politikui buvo sugebėti valdžią įgyti ir sugebėti ją išlaikyti. Kai įsivyravo atstovaujamoji demokratija, tai šitas kriterijus iš dalies atpuolė, politikai subiurokratėjo, atsirado karjeros politikai. Jiems pradedami kelti kriterijai kaip ir bet kuriai kitai profesijai. Bet tai labai abejotinas dalykas, nes N. Machiavelli laikų tiesa vis dar galioja: reikia sugebėti ateiti į valdžią. Nebūtina mokėti daug kalbų, nebūtinai turi būti geras skaičiuotojas, demokratinėje politikoje asmuo turi sugebėti įtikinti, patraukti paskui save žmones, kad jie norėtų jį pasirinkti savo atstovu. Jis tam tikra prasme turi būti demagogas. Demagogas yra tas, kuris moka vesti liaudį“, - sako A. Jokubaitis.

Pats A. Tapinas sako, kad visi rinkėjai gali taikyti savo kriterijus, jis tiesiog pasiūlė vieną iš variantų, kaip vertinti partijas ir jų kandidatų sąrašus.

„Kiekvienas kriterijus gali papildyti, kaip jam patinka. Buvo paminėtas W. Churchillis. Kažkas dar paminėjo Steve'ą Jobsą, kuris nebuvo politikas, bet jis irgi pagal tai galbūt nebūtų patekęs į Seimą. Bet mes kalbame apie asmenybes, kurios yra vienos iš tūkstančių ir dešimčių tūkstančių. Tai išimtys iš taisyklės", - teigia A. Tapinas.

Žurnalistas pabrėžia, kad kriterijų sąrašas buvo skirtas ne įvertinti pavienius kandidatus, bet partijų kandidatų sąrašus.

Pavyzdžiui, jei partijos suformuotame kandidatų sąraše pirmas dvidešimtukas yra vyresnio amžiaus, nemoka kalbų ar mokslus baigė sovietiniais metais, tai kai ką liudija apie pačią partiją.

„Tai nėra skirta pavieniams kandidatams", - sako pašnekovas.

„Mačiau, kad jau buvo diskusijų, ar galima taikyti 65 metų kriterijų: jeigu asmeniui daugiau nei 65 metai, jam taikomas minusinis balas, esą tai vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija. Kita diskusija buvo: o kaip su sovietmečio išsilavinimu, nes buvo galėjo būti suteikiamas ir neblogas išsilavinimas. Mano požiūris buvo tas, kad per 26-erius nepriklausomybės metus tu, žmogau, galėjai galbūt bent kažką iš vakarietiškos pusės pasisemti... Bet gerai, kad yra diskutuojama", - teigia A. Tapinas.

Pašnekovas taip pat sako, kad jo pasiūlyti kriterijai pernelyg sureikšminti: nebūtina daryti taip, kaip sako A. Tapinas, nes tai tik pasiūlymas.