„Rytas prasideda nuo svarbių darbų. Tiems, kurie sako, kad viskuo nusivylė ir prasmės balsuoti nėra, prisipažinsiu, kad ir aš sukau galvą, kaip tuos begėdžius už blogus darbus nubausti. Bet nebalsavimas nuvertina pačią demokratijos idėją, kuri kol kas yra geriausia valdymo forma. Ne ideali, nes gali tekti nesutikti su daugumos nuomone, bet tokia ji, ta demokratija. Ir savo kailiu prisimenu, kad tikrai geresnė už socializmą.
Todėl balsuokim bent už demokratiją. Net jei Lietuvoj negyvenam, padėkim ten esantiems draugams ir giminėms palaikyti demokratijos idėją“, – feisbuke dalinosi Anglijoje gyvenanti Rūta Ratavičiūtė.
DELFI kalbinta mergina teigė, kad nėra praleidusi nė vienų rinkimų. „Pilietiškumas man yra svarbi vertybė, ant kurios laikosi visuomenės ir individo gerovė“, – tvirtino ji. Rūta nusprendė balsuoti paštu, kadangi laiko vykti į Lietuvos ambasadą Londone tiesiog nėra, tačiau ji pasakoja, kad problemų dėl balsavimo nekilo, o visą informaciją rado lietuvių bendruomenės feisbuko paskyroje.
Vokietijoje apsistojęs Tautvydas Juškauskas teigė, kad Lietuvos politinį gyvenimą stebintis dažnai: „Tai yra svarbiausia mūsų pilietinė pareiga, todėl net nekyla dvejonių nebalsuoti ar juolabiau leisti kitiems nuspręsti už save. Apskritai manau, jog pilietiškai aktyvūs žmonės visada randa informaciją, reikalingą balsavimui. Be to, tikiu, kad šie rinkimai gali atnešti į politiką daugiau profesionalumo, šviežių idėjų bei jaunimo.“
Balsavimą paštu pasirinkęs tautietis teigė, kad raginimus naudotis registracija užsienyje gyvenantiems lietuviams, sužinojo tiesiog iš socialinių tinklų, o pati registracija buvo greita ir patogi.
Kuriamos iniciatyvos
Rūta džiaugėsi, kad Jungtinėje Karalystėje netgi kuriasi iniciatyvos, skatinančios balsuoti ir daryti tai kitiems. Neabejingi rinkimams ne tik turi registruotis, įsikelti savo nuotrauką feisbuke, bet ir žymėti draugus, kuriuos taip pat paskatintų balsuoti.
Viena idėjos autorių Laura Hanning Scarborough pasakojo, kad sukurti tokią iniciatyvą pastūmėjo tai, jog maža dalis jaunimo balsuoja rinkimuose.
„Statistika labai liūdna. Tik nedidelė dalis jaunimo balsuoja, ypač užsienyje. 2012 m. spalio 10 d. vykusius Seimo rinkimus amžiaus grupėje iki 24 m. galimybe balsuoti pasinaudojo tik 16,3 proc. tokią teisę turinčių piliečių (iš 200 426 piliečių prie balsadėžių atėjo vos 32 754). Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijų, tame tarpe ir Jungtinės Karalystės Lietuviu Jaunimo Sąjungos (JKLJS) tikslas yra puoselėti lietuviškumą. Balsavimas, kaip savo politines valios išreiškimas yra svarbi santykio su Lietuva išraiška. Todėl JKLJS organizuoja ne tik kultūrinius renginius ar socialinius susibūrimus, tačiau ir aktyviai skatina lietuvių jaunimo jungtinėje karalystėje pilietiškumą bei dalyvavimą rinkimuose.
Mes organizavome politinius debatus Londono universitete, į kuriuos susirinko daugiau nei 300 jaunuoliu, tačiau to nepakanka. Paskatinti balsavimą ir registraciją sugalvojome akcija „Nebūk be balso“, kuria siūlome užsiregistruoti balsavimui, nusifotografuoti ir per socialinius tinklus pakviesti bent 5 savo draugus padaryti tą patį. Akcija susilaukė daug dėmesio. Atsiliepė ne tik bendruomenėje aktyvus jaunimas, tačiau ir menininkai, kaip kad fotografas Rokas Darulis, kurie retai įsitraukia.“
Pašnekovė patikino, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams tikrai ne vis vien, kas valdys Lietuvą, o Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems emigrantams tai ypač aktualu.
„Pagrindinėmis jaunimo emigracijos priežastimis įvardijamas negalėjimas susirasti darbo pagal profesiją ir noras studijuoti užsienyje. Brexit akivaizdoje, kuomet jaunimui gali tekti ateityje rinktis, kurios šalies pilietybe jie pasirinks, dar labiau sustiprėjo dvigubos pilietybės klausimas. Švietimo, darbo, verslo ir galimybių sąlygos yra tie klausimai, kurie būtent sprendžiami Seime. Jei Seimą renka daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, juos atstovaudami parlamentarai daro atitinkamus, būtent tai amžiaus grupei palankius, dažnai jaunimo vertybių ir reikmių netenkinančius sprendimus. Pas mus nėra politinio aktyvumo kultūros kaip savo demokratinių teisių išraiškos, todėl turime įstatymus, kurie ne visai atitinka globalios ir konkurencingos valstybes reikmes. Savo balsu, jaunimas tai gali pakeisti“, - teigė Laura.
Vis dėlto rinkėja piktinosi, kad balsuojantiems užsienyje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos registruotis balsavimui. Dėl to daugelis lietuvių turėjo problemų.
„Dirbant prie balsavimo skatinimo akcijos, tiesą sakant, buvo gėda už atsakingas institucijas, kurios nepasirūpino, kad registracija internetu butų galima įvairiomis programomis. Sulaukėme nemažai nuogąstavimų, kad registracija neveikia su Apple įrenginiais. Man pačiai teko ieškotis kito kompiuterio, kad galėčiau užsiregistruoti. Bet nusprendžiau sekmadienį eiti į ambasadą – spalio 9 d., nes man laisvė ir galimybė išreikšti savo politinę valią yra šventė. Šventes reikia švęsti“, - juokiasi.
Kad užsienio lietuviai gana aktyvūs socialiniuose tinkluose patvirtino ir Prancūzijoje gyvenanti Deimantė Sidaraitė. „LR Ambasada piliečius informavo straipsniu savo svetainėje, ragindama užsiregistruoti balsavimui, duodama nuorodas į registraciją; aktyvesni lietuvių bendruomenės Prancūzijoje nariai taip pat dalinosi feisbuke panašaus pobūdžio straipsniukais, nuorodomis, net kampanijų nuorodomis.“
Balsuoja ir už tūkstančių kilometrų
Tekančios saulės šalyje – Japonijoje gyvenanti Marija Linartaitė tvirtai pareiškia – tikrai balsuos. Nepaisant to, kad daugiau nei metus gyvena toli nuo Lietuvos, ji niekada neturėjo net minties, kad galėtų nebalsuoti rinkimuose.
„Balsuoti man yra svarbu, nes esu lietuvė. Nesu praleidusi nei vienų rinkimų, tad jaučiu atsakomybę balsuoti kaip pilietė. Šiuo metu studijuoju Japonijoje, už metų baigsiu magistro studijas. Kol kas nežinau, ar liksiu čia, ar grįšiu į Lietuvą, bet jeigu grįšiu, tada rinkimų rezultatai turės tiesioginę įtaką mano gyvenimui. Dar viena priežastis, kodėl negaliu praleisti rinkimų yra ta, kad labai noriu pokyčių dabartinėje valdžioje. Taigi noriu savo nuomonę išreikšti savo balsu, jei nebalsuosim – nebus pokyčių.
Visgi Marija nuogąstauja, ar tikrai spės atiduoti savo balsą, kadangi dar negavo balsavimui skirtų dokumentų su biuleteniais.
„Ieškant informacijos apie balsavimą užsienyje internete, labai greitai radau LR Vyriausios Rinkimų Komisijos puslapį, kuriame tikrai labai aiškiai ir gražiai išdėstyti būdai kaip balsuoti užsienyje, nuoroda į registracijos puslapį tiems, kurie nori balsuot užsienyje, todėl maniau, kad nėra reikalo skubėti, viskas aišku.
Taigi šią savaitę užsiregistravau į www.rinkejopuslapis.lt, tačiau tik baigus registraciją, raudoname langelyje buvo parašyta, kad registracija turi būti baigta 2 savaitės prieš rinkimus. Tai man buvo naujiena, nes niekur kitur nemačiau šitos sąlygos, o balsuoju užsienyje pirmą kartą. Tačiau laiškai iš Lietuvos Japoniją pasiekia itin greit, maždaug per savaitę, todėl manau, kad viskas bus gerai ir spalio 9 d. Lietuvos ambasadoje galėsiu atiduoti savo balsą“, – sakė ji perspėdama kitus rinkėjus.
Ne vienerius metus JAV gyvenanti ir ten šeimą sukūrusi Vaida Aleksaitė-Miller irgi teigė balsuosianti rinkimuose. Ji pripažįsta – balsuoti svarbu dėl Lietuvoje likusios šeimos, be to „yra dar vilties, kad bus kada nors gerai ten ir galima bus sugrįžti.“
Balsavimą paštu pasirinkusi Vaida teigė, kad informaciją, kada, kur ir kaip galima balsuoti buvo nesunku rasti: „Nebuvo sudėtinga, nes viskas labai aiškiai išdėstyta. Visa informacija yra internete, be to, aš visada žinias skaitau“, – sakė ji.
