D. Degutis prisipažino didžiuojąsis, kad, dirbant Izraelyje, jam teko garbė prisidėti prie Sh. Pereso valstybinio vizito į Lietuvą organizavimo 2013 m. rugpjūtį. Tokio aukšto lygio Izraelio valstybės vadovo vizitas į Lietuvą buvo pirmasis per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Vilniuje sutiko savo garbingą jubiliejų
„Nepaisant solidaus amžiaus, kartais šlubuojančios sveikatos, didžiulio užimtumo Izraelyje ir nuolatinių kelionių po visą pasaulį, Sh. Peresas savo komandai, kuri jį labai saugodavo, primygtinai akcentavo norįs aplankyti Lietuvą, aplankyti litvakų kultūros, istorijos, religijos, meno centrą Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Sh. Peresas mūsų pokalbiuose, kurių yra buvę tikrai nemažai, visada pabrėždavo, kad be Lietuvos ir Vilniaus litvakiškumo, kuriuo ir jis pats, ir daugelis pasaulio žydų didžiuojasi, nebūtų buvę“, – prisiminė D. Degutis.
Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Sh. Peresas leido susiklostyti tokiai įvykių tėkmei, kad jo vizitas Lietuvoje 2013 m. sutapo su 90-mečio jubiliejumi, kurio proga jis buvo pasveikintas būtent Vilniuje. Miesto rotušėje vykusiose iškilmėse jam buvo suteiktas ir mūsų šalies sostinės garbės piliečio vardas.
„Mano galva, prieš trejus metus Sh. Peresas savo vizitu Vilniuje, kuris yra vos už 70 kilometrų nuo jo gimtojo Vyšniavo miestelio (dabartinė Baltarusijos teritorija – LRT.lt), įtvirtino naujos kokybės Izraelio ir Lietuvos partnerystę ir draugystę“, – pabrėžė D. Degutis.
Pasak jo, atsivėrus naujam Lietuvos ir Izraelio santykių etapui, nuolat auga ir tarpusavio investicijos, prekyba, turizmas, kultūriniai mainai. Be to, jau antrus metus Vilniuje veikia Izraelio valstybės ambasada.
„Viso to nebūtų buvę be Sh. Pereso įtakos. Bet svarbiausia, mano galva, tai, kad jo dėka mums pavyko atkurti tarpusavio pasitikėjimą su žydais, kuris dėl visiems gerai žinomų tragiškų praeities įvykių, buvo užšalęs. Prezidentas Sh. Peresas buvo lyg pirmasis didelio orkestro smuikas, kuris privertė suklusti, įsiklausyti į tai, kas svarbiausia abiem šalims, paskatino ir žydus, ir lietuvius viltingai žvelgti į bendrą ateitį“, – įsitikinęs D. Degutis.
Žavėdavo savo išmintimi ir toliaregiškumu
Sh. Peresui daugybę kartų yra tekę dalyvauti pačiose sudėtingiausiose derybose dėl taikos Artimuosiuose Rytuose, dėl Izraelio santykių su arabų pasauliu, JAV, Rusija bei kitomis šalimis. Jis netgi buvo vadinamas taikos balandžiu.
„Bet kokiose derybose, bet kokiuose susitikimuose Sh. Peresas žavėdavo savo politine ir gyvenimiška išmintimi bei toliaregiškumu. Pačias jautriausias ir sudėtingiausias problemas spręsdavo su šypsena ir elegantiškai. Kažin ar mūsų epochoje apskritai dar yra bent vienas politikas, kuris su visais iššūkiais savo kelyje mokėdavo susitvarkyti taip, kaip prezidentas Sh. Peresas“, – kalbėjo D. Degutis.
Sh. Pereso balsas buvo girdimas nuolatos
Sh. Peresas Izraelio prezidento postą 2007 m. perėmė iš skandalingai pagarsėjusio Moshe Katzavo ir per trumpą laiką sugebėjo atkurti šios institucijos autoritetą ir prestižą viso pasaulio akyse.
D. Degutis prisiminė, kad, jau ir pasibaigus Sh. Pereso kadencijai prezidento poste, būdavo įsiklausoma į jo nuomonę, jo balsas pačiais svarbiausiai nūdienos klausimais buvo girdimas ne tik Izraelyje, bet ir kitose didžiosiose pasaulio valstybėse.
„Todėl į jo valstybines laidotuves suvažiavo viso pasaulio šalių lyderiai, tarp jų – net Palestinos vadovai, pareiškę užuojautą Izraelio valstybei pačiu aukščiausiu lygiu“, – atkreipė dėmesį D. Degutis.
Ilgiausia politinė karjera Izraelio istorijoje
Sh. Peresas buvo devintasis Izraelio prezidentas. Sh. Peresas (vaikystėje Szymonas Perskis) gimė 1923 metų rugpjūčio 2-ąją. Jo tėvas Icchakas Perskis buvo prekeivis mediena, o motina Sara Melcer-Perski – bibliotekininkė. Sh. Peresas turėjo jaunesnį brolį Gershoną. Šeimoje buvo kalbama jidiš, hebrajų bei rusų kalbomis. Augant ir bręstant, Sh. Peresui daug įtakos turėjo senelis iš motinos pusės rabinas Cvi Melceris (žinomo rabino Chaimo Voložino anūkas).
„Būdamas vaikas augau senelio namuose. Jis mane lavino, mokė Talmudo. Tai nebuvo lengva. Nors mano tėvai nebuvo ortodoksai, aš išpažinau haredį (fundamentalusis ortodoksinis judaizmas, kurio šalininkai neskaito laikraščių, nežiūri televizoriaus, nesinaudoja internetu). Per šabą mano tėvai klausydavosi radijo, todėl kartą aš ėmiau ir sudaužiau jį“, – apie savo vaikystę yra pasakojęs Sh. Peresas.
1934 m. Peresų šeima emigravo į Izraelį, kurį laiką gyveno kibucuose. Istorinėje tėvynėje Sh. Peresas baigė vidurinę, Geulos žemės ūkio ir Tel Avivo Ben Šemeno komercijos mokyklas, o vėliau – Harvardo universitetą. 1945 m. Sh. Peresas vedė Sonyą Gelman, kuri per visą vyro politinę karjerą vengė viešumos. Sh. Peresas su žmona (ji mirė 2011 m.) susilaukė trijų vaikų – dukters Zvios Valdan (kalbininkė, Beit Berlo mokytojų kolegijos profesorė), sūnaus Yoni (šalia Tel Avivo esančios Kfar Hajaroko žemės ūkio mokyklos veterinarijos centro vadovas) ir sūnaus Hemi (vieno didžiausių Izraelyje „Pitango“ rizikos kapitalo fondų vadovas). Sh. Pereso pusseserė Lauren Bacall (Betty Joan Perski) – buvo garsi Holivudo aktorė.
Sh. Peresas – politikas ir visuomenės veikėjas, turintis ilgiausią Izraelio valstybės istorijoje politinę karjerą. Kaip politikas jis žinomas nuo 1959 m., kai pirmą kartą, būdamas „Mapai“ partijos narys, buvo išrinktas į parlamentą (iki 2007 m., kai tapo prezidentu, Knesete jis nebuvo tik tris mėnesius 2006 m. pradžioje).
Politinė Sh.Pereso karjera: 1974–1977 m. gynybos ministras, 1977, 1984–1986, 1995–1996 m. ministras pirmininkas, 1986–1988, 1992–1996, 2001–2002 m. užsienio reikalų ministras, 1989–1992 m. finansų ministras, 1999–2001 m. regioninio bendradarbiavimo ministras, 2007 m. birželio 13 d. parlamentas (Knesetas) jį išrinko Izraelio prezidentu.
1994 m. jam paskirta Nobelio taikos premija, 1997 m. įkurtas Sh. Pereso taikos centras. 2008 m. lapkritį Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II Bakingamo rūmuose Sh. Peresui įteikė Šv. Mykolo ir Šv. Jurgio ordiną.
Laisvalaikiu Izraelio prezidentas domėdavosi nanotechnologijomis ir nanoelektronika, rašė eilėraščius. Mokėjo anglų, prancūzų, lenkų kalbas. Išpažino judaizmą.