„Aš manau, kad tokiu atveju mes bent jau kažką žinome Juozo Oleko istorijoje. Bent jau kažkiek apie tas šakutes. J. Miliaus istorijoje nieko nežinome. Ir pats J. Milius nieko nežino“, – BNS trečiadienį sakė P. Gražulis.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad būtų linkęs palaikyti interpeliaciją krašto apsaugos ministrui, „tvarkietis“ atsakė, kad „dabar, jeigu socialdemokratai, premjeras kelia kitiems aukštus reikalavimus, gal patys tokių reikalavimų tegu laikosi“.
Trečiadienį Seime vyks Krašto apsaugos ministro J.Oleko interpeliacijos procedūra. Jam pateikti klausimai, kurių dalis susijusi su vadinamuoju „auksinių šakučių“ skandalu dėl virtuvės įrankių kariuomenei pirkimo gerokai brangene nei rinkos kaina iš bendrovės „Nota Bene“.
Sprendimas atleisti J. Milių iš pareigų nepriimtinas atrodo ir valdančiųjų „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos lyderiams.
„Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Rolandas Paksas teigė, kad sprendimas atleisti J.Milių remiantis slaptomis pažymomis, buvo neteisingas.
„Lietuvoje klesti slaptų pažymų kažkoks imperatyvas – vertinu tai neigiamai ir esu įsitikinęs, kad J. Milius susigrąžins tas pareigas teismo ar kitu būdu, jeigu jis nuspręs, bet šitaip negalima elgtis“, – kalbėjo R. Paksas.
Darbo partijos pirmininkui Valentinui Mazuroniui taip pat atrodo nepriimtina tai, kaip Ministrų kabinetas priėmė sprendimą dėl veterinarijos tarnybos vadovo. Pasak jo, pareigūno atleidimas, svarstant tai neviešame posėdyje ir remiantis teisėsaugos pažymomis, nedera su demokratija.
„Mes iš tiesų J.Miliaus nei kaltiname, nei teisiname, bet ta pati procedūra, kada yra pateikiamos kažkokios tai slaptos pažymos iš vakaro Vyriausybei, slaptų pažymų pagrindu priimami kažkokie tai sprendimai Vyriausybėje, ir visuomenė nežino, už ką ir kaip, mums atrodo nepriimtina ir nesuderinama su demokratiniais valstybės valdymo principais“, - BNS sakė V.Mazuronis.
Jis teigė tiksliai nežinantis, kaip dėl J. Miliaus atleidimo balsavo partijos deleguoti ministrai, tačiau tvirtino, jog „žaisti tokiuose žaidimuose mes nematome prasmės“.
Darbo partija anksčiau planavo balsavime dėl J. Miliaus atleidimo nedalyvauti.
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė atleisti teisėsaugos akiratin patekusį J. Milių po to, kai Vyriausybė nepritarė jo veiklos ataskaitai. Vyriausybės įstatymas numato, kad tai gali būti pagrindas atleisti Vyriausybės įstaigos vadovą. Kiek anksčiau Ministrų kabinetas taip pat buvo gavęs slaptą Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą. Premjeras A.Butkevičius anksčiau yra užsiminęs, jog ši teisėsaugos informacija taip pat turėjo įtakos sprendimui dėl J.Miliaus atleidimo.
Klausimas dėl galimybės J. Miliui toliau eiti pareigas iškilo, teisėsaugai pareiškus jam įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas įtarimus neigia ir pats atsistatydinti neketino, nors trauktis iš pareigų jį ragino aukščiausi šalies vadovai.
Atleidimą sąlygojo neigiamai įvertinta ataskaita
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus atleidimą sąlygojo neigiamai įvertinta jo veiklos ataskaita, tuo tarpu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė atleidimą vadina politizuotu.
J. Milius, Vyriausybės sprendimu, iš pareigų atleidžiamas nuo spalio 5 d.
„Viena iš pagrindinių priežasčių (...) – prieš dvi savaites buvo vertinta VMVT vadovo veiklos ataskaita ir veiklos ataskaitai buvo nepritarta, o pagal Vyriausybės įstatymą, nepritarus veiklos ataskaitai, yra vykdomas balsavimas dėl atleidimo iš pareigų“, – trečiadienį žurnalistams teigė Premjeras.
Anot A. Butkevičiaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta papildoma medžiaga apie J. Milių buvo tik „rekomendacinio“ pobūdžio. Panašios pozicijos laikėsi ir „tvarkiečių“ deleguotas vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, balsavęs už J. Miliaus atleidimą, nors Tvarkos ir teisingumo partijos pozicija buvo priešinga.
„Kai kalbėjau su mane delegavusios partijos pirmininku (Rolandu Paksu, – ELTA), buvo pasakyta, kad sprendimai turi būti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise ir teisės aktais“, – teigė T. Žilinskas.
„Kitaip pasielgti Vyriausybė negalėjo, nes atleidimo pagrindas Vyriausybei yra nepritarimas ataskaitai“, – pridūrė ministras.
Tuo tarpu žemės ūkio ministrė „darbietė“ V. Baltraitienė balsavimo dėl J. Miliaus metu nusišalino ir teigė, kad pasitarimo metu ataskaita buvo tik pristatyta, o ne svarstyta.
„Aš manau, kad tai yra per daug politizuotas sprendimas (...), pagal teisės aktus, jei (J. Milius, – ELTA) yra įtariamasis, dar nereiškia, kad jį turime atleisti. Galėjo prokuroras kreiptis į teismą, ir teismas būtų sprendęs“, – kalbėjo ministrė.
Pats J. Milius žurnalistams Vyriausybėje teigė nežinąs, už ką yra atleidžiamas, taip pat teigė dar neapsisprendęs, ar skųs šį sprendimą teismui. Anot J. Miliaus, apie atleidimo motyvus jam yra užsiminęs Premjeras.
„Dėl skambučių, ypač į kitas šalis. Skambinu tikrai ir Japonijos vadams ir JAV, tarp jų ir Rusijos, kai reikėdavo, skambindavau“, – kalbėjo J. Milius.
J. Miliui yra pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, manoma, kad Tvarkos ir teisingumo partijos narys Petras Gražulis per VMVT vadovą siekė nuslėpti įmonėje „Judex“ nustatytus pažeidimus. Apie „Judex“ koldūnuose rastas listerijos bakterijas Lietuvos kolegas informavo Rusijos maisto saugos tarnyba. J. Milius ir V. Baltraitienė taip pat dalyvavo prieštaringai vertinamoje vakarienėje su medžiokle kartu su Latvijos žemės ūkio ministru bei verslininkais.
Premjeras rugsėjo pradžioje žurnalistams yra sakęs, kad J. Milius bus atleidžiamas dėl neigiamai įvertintos jo 2015-2016 m. veiklos ataskaitos ir papildomos informacijos, kurią pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Premjeras: atleidimas yra teisiškai pagrįstas
Vyriausybės sprendimas dėl Jono Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigų teisiškai pagrįstas, sako premjeras Algirdas Butkevičius.
„Niekada aš politiniais žaidimas neužsiiminėju. Tai yra teisinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių trečiadienį Ministrų kabinetui atleidžiant J. Milių buvo jo veiklos ataskaita, kuriai Ministrų kabinetas anksčiau nepritarė.
„Veiklos ataskaitai buvo nepritarta, o pagal Vyriausybės įstatymą nepritarus veiklos ataskaitai yra vykdomas balsavimas dėl atleidimo iš užimamų pareigų“, - teigė ministras pirmininkas.
Tiek svarstant J. Miliaus ataskaitą, tiek balsuojant dėl jo atleidimo ministrai galėjo susipažinti ir su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija apie J. Milių.
Premjeras sakė, kad su STT informacija susipažįsta reguliariai kaip Vyriausybės vadovas, o pastarąją pažymą ministrai galėjo pamatyti jam leidus.
A.Butkevičius teigė nežinantis, ar pažyma apie J. Milių buvo gauta jo prašymu.
„Aš negaliu to pasakyti, nes to tikrai nežinau, bet pažymas man pastoviai pateikia ir VSD, ir STT“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
Paklaustas, kiek svarbūs atleidžiant J. Milių buvo jo pokalbiai su Rusijos tarnautojais, jis teigė: „Jeigu jūs žinote tuos pokalbius, tai jūs turite ir komentuoti. Aš tikrai nesiruošiu komentuoti“.