Pasirūpina nedarbingumo pažymėjimais

Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijoje dar prieš kelis mėnesius socialines pašalpas gaudavo apie 200 gyventojų. Tačiau pasibaigus vasarai tokių beliko tik 80. Dėl to, kad sumažėjo mokesčių mokėtojų sąskaita išlaikomų asmenų, seniūnija tik džiaugtųsi, jeigu nebūtų pristigusi talkininkų aplinkai tvarkyti ir jai prižiūrėti.

Seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv sako, kad beveik nėra ką pasiųsti grėbti lapų, šienauti pagriovių, rinkti šiukšlių, kirsti krūmų ir atlikti kitų visuomenei naudingų darbų. Vienų pašalpų gavėjų negali kviesti į talką dėl to, kad jiems nustatytas neįgalumas, kitų – kad šie rodo iš gydytojo gautą nedarbingumo pažymėjimą.

„Darbų tikrai yra, bet iš tų 80 pašalpų gavėjų dirba tik 8 – 10. Negaliu teigti, kad medikai vadinamuosius biuletenius bedarbiams išduoda be pagrindo. Piktnaudžiavimas alkoholiu irgi yra liga, sutrikdanti įvairių organų veiklą. Kita vertus, jeigu turėdami biuletenį gali svaigintis, tai, matyt, galėtų ir padirbėti“, – kalbėjo Ramygalos seniūnijos darbuotoja.

Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas skaičiuoja, kad pašalpas gaunančių talkininkų sumažėjo tris kartus. Anksčiau visuomenei naudingus darbus dirbdavo maždaug 30 – 40 gyventojų, dabar – apie dešimt.

„Darbų atsirastų visai armijai, bet kad nėra dirbančiųjų“, – sakė seniūnas.

Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, pašalpų gavėjų šių metų sausio 1-ąją buvo 1767, o dabar jų yra 1384, taigi sumažėjo beveik 400. Socialinė pašalpa skiriama, kai vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažiau nei 102 eurai.

Sumažėjus gaunančiųjų pašalpas, darbo rankų stygių pajuto visos seniūnijos. Juolab kad iš jų ne visi privalo paplušėti.

Tiesa, Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė nepastebėjo, kad socialinių pašalpų gavėjai nuo darbų išsisukinėtų nedarbingumo pažymėjimais.

„Darbų pasiūla mieste nemaža, kaimuose ūkininkai irgi ieško darbininkų. Kas norėjo dirbti, darbą susirado. Juk geriau dirbti už atlyginimą, nei už pašalpą, kad ir trumpai“, – „Sekundei“ teigė R. Jaškūnienė.

Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sako, kad sumažėjus dirbančių visuomenei naudingus darbus pašalpų gavėjų seniūnijai prižiūrėti aplinką padeda iš Darbo biržos pagal viešųjų darbų programą atsiųsti bedarbiai. Tačiau ir tų kone perpus mažiau, nei būdavo. Anksčiau seniūnijos viešųjų erdvių švara ir tvarka rūpindavosi daugiau kaip 30 bedarbių, o dabar tik 18.

Seniūnai ir socialiniai darbuotojai, be minėtų priežasčių, kodėl stinga talkininkų, nurodo ir dar vieną. Pasak jų, kadangi ilgiau nei metus socialinę pašalpą gaunantiems gyventojams ji nuosekliai mažinama, žmonės mažiau valandų turi paplušėti visuomenės naudai.

Talkininkams nebemažins pašalpų

Tačiau netrukus seniūnams jau gali tekti sukti galvą ne iš kur gauti talkininkų, o darbų. Šią savaitę Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kurios, kaip teigiama, sudarys palankesnes sąlygas nepasiturintiesiems gauti piniginę socialinę paramą.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Rimos Kurlianskienės, iki šiol ilgalaikiams socialinių pašalpų gavėjams išmokos būdavo mažinamos, nepaisant to, ar jie dirba visuomenei naudingus darbus, ar ne.

Antrais nedarbo metais socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 proc., gaunantiesiems socialinę pašalpą nuo 24 iki 36 mėnesių – 30 proc., gaunantiesiems socialinę pašalpą nuo 36 iki 48 mėnesių – 40 proc., o gaunantiesiems socialinę pašalpą nuo 48 iki 60 mėnesių – 50 proc.

Dabar, jeigu nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, dalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje, pašalpa jiems nebus mažinama.

Ji taip pat nebus mažinama, jeigu socialinės paramos gavimo laikotarpiu darbo birža ar kitos valstybinės įdarbinimo tarnybos nepasiūlys dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pavyzdžiui, lankyti tam tikrus kursus.

R. Kurlianskienės teigimu, dar viena esminė naujovė ta, kad socialinė pašalpa nebus atimta iš ją gaunančiųjų daugiau kaip 60 mėnesių. Dabar suėjus 60 mėnesių jos mokėjimas yra nutraukiamas, išskyrus vaikams.

Priimtomis pataisomis tokios nuostatos atsisakyta. Taigi jie pašalpą gaus, bet 50 proc. mažesnę ir ne pinigine forma, jeigu nedirbs visuomenei naudingų darbų.

Jeigu darbo nevengs, turės galimybę gauti nesumažintą pašalpą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pažymėjo, kad 60 mėnesių nebūtinai turi susidaryti per penkerius metus.

Ji mano, kad tarp ilgalaikių (gaunančių 60 mėn. ir daugiau) socialinės pašalpos gavėjų bus tik vienetai, kuriems ji bus mokama ne pinigais.

Pasak R. Kurlianskienės, tarp gaunančiųjų socialinę pašalpą labai ilgai yra piktybiškai vengiančiųjų bet kokio darbo, tačiau yra ir dėl objektyvių priežasčių jo nerandančių žmonių. Būtent tokiems ir siekiama padėti.

Naujomis nuostatomis taip pat norima skatinti darbingo amžiaus darbingų asmenų įsidarbinimą sutrumpinant registravimosi darbo biržoje laikotarpį nuo 12 iki 6 mėnesių, kai paramos gavėjui įsidarbinus papildomai skiriama socialinė pašalpa.

Pagal priimtas pataisas vertinant šeimos pajamas į asmens gaunamas pajamas nebus įskaitomos stipendijos, teikiamos bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme, taip pat globos, rūpybos išmokos tikslinis priedas, kuris mokamas globėjams, rūpintojams, bei vaiko gaunamos pajamos.

Maisto produktus parduoda

Panevėžio rajone dabar tam tikrą dalį socialinės pašalpos ne pinigais (maisto produktais, paslaugomis) gauna socialinės rizikos šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, bei jų neturintys, bet girtaujantys, socialinių įgūdžių stokojantys asmenys.

Ramygalos seniūnijos socialinė darbuotoja L. Chirv sako, kad nemažai tokių žmonių gautus maisto produktus pigiau parduoda vietos gyventojams.

Ilgametė socialinė darbuotoja nesiryžo vertinti valdžios sprendimo ilgalaikiams (daugiau nei 60 mėn.) pašalpų gavėjams tęsti jos mokėjimą.

Pašnekovė svarsto, kad prasigėrę, tinginiai bus apskritai nesuinteresuoti ieškotis darbo.
Jai pritaria ir A. Šležas. Pasak jo, tarp ilgalaikių pašalpų gavėjų yra ištisos kartos – jas gauna seneliai, tėvai, vaikai ir nė nemano dirbti.

Kita vertus, seniūnijų atstovai neneigia, kad tarp ilgai gaunančiųjų socialines pašalpas yra dėl objektyvių priežasčių nuolatinio darbo negalinčių susirasti asmenų. Pavyzdžiui, toli nuo miesto gyvenantys priešpensinio amžiaus asmenys, daug vaikų auginančios moterys ir kt.