„Tai yra išties istorinė diena, ne tik dėl gatvės pavadinimo atidengimo, bet ir dėl liūdno įvykio, kurį minėsime penktadienį. Praėjo 75-eri metai nuo laiko, kuomet įkurtas Vilniaus getas - stovime jo viduryje. 11 tūkstančių žydų buvo priversti palikti šią vietą ir po kelių savaičių, 1941-ųjų spalio 21-ąją buvo nugabenti į Panerius bei nužudyti. Tai yra svarbiausia, ką turėtumėme atminti“, - lentelės atidengimo ceremonijoje sakė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas.

Lentelė atidengta artėjant rugsėjo 23-iąjai, kuomet minima Lietuvos žydų genocido diena.

Anot ambasadoriaus, nepaisant to, jog žydai įvairiose pasaulio vietose kalbėjo skirtingomis kalbomis, Lietuvoje buvo naudojama jidiš, religinės apeigos, Toros skaitymas vyko hebrajų kalba.

„Šis įvykis man žymi ir praeitį, bet taip pat yra ir itin turtingo bei gyvybingo žydų bendruomenės gyvenimo Vilniuje liudijimas“, - pridūrė diplomatas.

Žydų bendruomenę taip pat sveikino meras Remigijus Šimašius. Jis teigė, kad lentelė simbolizuoja Vilniaus svetingumą, draugiškumą bei taikumą.

„Vilnius nuo seno buvo žymus tradicinės žydų kultūros centras, kuriame prieškariu gyveno net 40 proc. žydų. Anuomet net buvo paplitęs žydų posakis: uždarbio važiuok į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Turime tai išlaikyti ir puoselėti“ – sakė sostinės vadovas.

Pasak istorinių rašytinių šaltinių, Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 m. Joje buvo įsikūręs svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras, veikęs nuo XVI a. pabaigos, šioje gatvėje šurmuliavo prekeiviai, veikė Stiklo turgus.

Žydų gatvės lentelė sukurta dviem kalbomis, nes Lietuvos žydų kultūroje buvo vartojamos abi kalbos: jidiš – istorinė šnekamoji Lietuvos žydų kalba ir hebrajų – sakrali, maldai, švietimui vartota kalba. Vilnių lankantiems miesto svečiams bus atpažįstama ir aktuali hebrajų kalba, o užrašas jidiš kalba bus itin brangus Lietuvos žydams, kurių dešimt procentų yra išsaugoję jidiš kalbą.

Tai jau šeštoji simbolinė lentelė užsienio kalba - tokios pat lentelės atitinkamomis tų valstybių kalbomis yra Islandijos, Varšuvos, Rusų, Totorių gatvėse, Vašingtono skvere. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė reikalauja nukabinti dvikalbes lenteles sostinėje motyvuodama, kad tokios lentelės prieštarauja teisės aktams, kuriuose nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.