„Pavedžiau atlikti vidinį tyrimą, bus įvertinti prokuroro atlikti veiksmai“, – antradienį Seime pranešė Generalinės prokuratūros vadovas.

Pasak jo, vidinis tyrimas pradėtas prieš kelias savaites. Per jį tikimasi nustatyti, ar tiriant kariuomenės pirkimą iš „Nota Bene“ apklausti visi liudytojai, ar surinkti visi duomenys ir pan.

„Ar prokuroras nepažeidė tvarkos, nepriėmė procesinių veiksmų, kažko nematė ir panašiai. Tas vidinis tyrimas gali peraugti į tarnybinį, bet kol kas nenorėčiau užbėgti už akių“, – sakė E.Pašilis.

Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kariuomenės įsigytų virtuvės įrankių šių metų birželio 1 dieną priėmė Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Mantas Januškevičius.

E.Pašilis sakė su juo nekalbėjęs, nes nenori daryti spaudimo, suformuoti išankstinę nuomonę.

Svarstoma sujungti du ikiteisminius tyrimus

Rugsėjo pradžioje Vilniaus apylinkės teismas nurodė, kad priimant nutarimą nutraukti tyrimą dėl sukčiavimo nebuvo pakankamai įsigilinta į visas su sukčiavimu susijęs aplinkybes, nepašalintos visos abejonės dėl šios galbūt padarytos nusikalstamos veikos. Teismas taip pat nurodė, kad nebuvo įvertinta, ar nebuvo neteisėtai panaudotas svetimos prekės ženklas. Tyrimą nurodyta atnaujinti.

Generalinis prokuroras pranešė, kad šiuo metu sprendžiama dėl dviejų ikiteisminių tyrimų, susijusių su kariuomenės pirkimu iš bendrovės „Nota Bene“, sujungimo.

E.Pašilis Seime tikino, kad priimant sprendimus šioje istorijoje niekas nedarė įtakos prokuratūrai.

„Prokuroras privalo vykdyti savo pareigą neatsižvelgdamas į politinius ar kitus aplinkos procesus“, – teigė jis.

Generalinį prokurorą į Seimą iškvietė Socialdemokratų partijos frakcija. Anksčiau socialdemokratai kvietė E.Pašilį į frakcijos posėdį, tačiau jis atsisakė atvykti argumentuodamas, kad „šiuo metu išsamūs atsakymai politikams nesuderinami su vykstančių ikiteisminių tyrimų interesais“.

Pakartotinį kvietimą socialdemokratai prokurorui adresavo vadovaudamiesi Seimo statutu, kad atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai, išskyrus teisėjus, turi atsakyti į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus.

Tyrė Karo policija

Rugpjūčio pabaigoje kilo ažiotažas paaiškėjus, kad kariuomenė įvairių virtuvės įrankių iš bendrovės „Nota Bene“ pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje.

Kaip rodo Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos ir Karo policijos dokumentai, krašto apsaugos ministro įsakymu Generalinė inspekcija 2015 metų sausį atliko tarnybinį patikrinimą dėl lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo. Atlikusi šį patikrinimą 2015 metų vasarį KAM Generalinė inspekcija nustatė, kad kariuomenės Materialinių resursų departamento darbuotojų, atsakingų už vidaus kontrolę, veikose yra nusikalstamos veikos – tarnybos pareigų neatlikimo požymių. Taip pat bendrovės „Nota Bene“ veikloje nustatyta galimo sukčiavimo požymių.

KAM Generalinė inspekcija pasiūlė medžiagą perduoti Karo policijai. Pastaroji 2015 metų kovą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Karo policija nurodė, kad „surinktoje medžiagoje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą“ dėl pareigų neatlikimo, nes šiai nusikalstamai veikai konstatuoti būtinas požymis – padaryta didelė žala.

„Turimoje medžiagoje nesurinkta duomenų apie tai, kad yra patirta didelė žala“, – teigiama 2015 metų kovo 13 dienos Karo policijos rašte.

Karo policija pasiūlė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų atsakomybės. Jį atlikusi Generalinė inspekcija nustatė Lietuvos kariuomenės Materialiųjų resursų departamento vadovo Valdo Dambrausko šiurkštų drausmės pažeidimą ir skyrė drausminę nuobaudą – 20 proc. tarnybinio atlyginimo sumažinimą dviem mėnesiams.

Tyrimui dėl sukčiavimo vadovavusi Vilniaus apylinkės prokuratūra šių metų birželį jį nutraukė. Lietuvos kariuomenės Teisės departamentas su tokiu sprendimu nesutiko, kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą. Šis taip pat nematė pagrindo tęsti tyrimo dėl sukčiavimo. Šį sprendimą kariuomenė apskundė teismui, ir Vilniaus apylinkės teismas nurodė prokurorams tęsti tyrimą.

Teismui kilo klausimų dėl svetimo ženklo naudojimo

Teismas savo nutartyje tvirtino įžvelgiantis galimo sukčiavimo požymių, nes Lietuvos kariuomenė iš „Nota Bene“ norėjo įsigyti būtent bendrovės „Karcher - Futuretech“ gaminamų lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų, o jai buvo pristatytos kitos įmonės prekės. Anot teismo, prokurorai tyrimo metu nesiaiškino, ar bendrovė turėjo teisę tą padaryti.

„Nota Bene“ tvirtina nesukčiavusi, nes „Karcher - Futuretech“ lipdukus klijavo ant skaidrių pakuočių, per kurias ant prekes matėsi jų originalus gamintojas. Tačiau Vilniaus apylinkės teismas sako, kad tai savaime neįrodo, kad „Nota Bene“ nesiekė sukčiauti. Be to, ant kai kurių parduotų daiktų išvis nebuvo jokių užrašų, kai tuo tarpu ant jų įpakavimų buvo užklijuoti lipdukai su „Karcher - Futuretech“ prekės ženklu. To prokurorai netyrė.

Teismas nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra visiškai aišku, dėl kokių priežasčių „Nota Bene“ nustatytos kainos nurodytos kaip „Karcher - Futuretech“, nors pristatytos prekės buvo kito gamintojo, o jų rinkos kaina – gerokai mažesnė. Taip pat neaišku, kaip nustatytos kainos, jas suteikiant pagal „Karcher - Futuretech“ prekių katalogo kainoraštį, jei atitinkamų prekių jame galimai nebuvo, nes ši įmonė jų negamina. „Karcher - Futuretech“ katalogo ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra.

Teismo teigimu, nėra aišku, ar „Nota Bene“ Lietuvos kariuomenei pateikė kito gamintojo lygiavertes prekes, nes ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta. Be to, tyrėjai neišsiaiškino, ar „Nota Bene“ nurodė siūlomų prekių gamyklinius numerius ir pateikė gamintojo patvirtintus atitinkamus dokumentus. Tokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, apie tai nebuvo apklaustas nei vienas „Nota Bene“ darbuotojas.

Vilniaus teismas nurodė, kad šioje istorijoje įžvelgia ir neteisėtą kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimą – tai yra atskiras Baudžiamojo kodekso straipsnis.

Prokurorai savo ruožtu šiuo metu tiria ne tik galimą sukčiavimą, bet ir krašto apsaugos sistemos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba.

Dėl minėto pirkimo prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino krašto apsaugos ministrą J.Oleką melu, teigdama, kad į teisėsaugą kreiptasi ne per didelės kainos, o perklijuotų etikečių, ir pareikalavo J.Oleko atsistatydinimo.

Ministras atmeta kaltinimus, teigia, jog pati ministerija inicijavo pirkimo tyrimą ir sako trauktis nematantis priežasčių, opozicija jam pradėjo interpeliacijos procedūrą.