Be kitų pakeitimų, naujasis Darbo kodeksas numato mažesnes išeitines išmokas. Tai reiškia, kad atleisti darbuotoją taps lengviau.

Pagal naują Darbo kodeksą, atleidžiant darbuotoją mokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei vienus metus.

Jei žmogus dirbo trumpiau – tada jam mokama 0,5 mėnesio vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Vadinasi, nauja realybė nuo sausio: 0,5-2 mėnesių išeitinė kompensacija.

Tačiau lankstumas, kuris tinka eiliniams darbuotojams, artimiausiu metu neplanuojama Seimo nariams ir valstybės tarnautojams.

Seimo nariams ir valstybės tarnautojams išeitinės nekinta

Seimo narių išeitinių išmokų dydžius apibrėžia Seimo Statutas. Remiantis juo, pasibaigus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama 2-6 mėnesių parlamentaro vidutinio darbo užmokesčio išmoka, priklausomai nuo dirbtų metų Seime.

Tiesa, jei Seimo narys išrenkamas kitai kadencijai, išmoka nemokama.

Karjeros valstybės tarnyboje išeitinės išmokos irgi gali būti didesnės: nuo 1 iki 6 mėnesių, priklausomai nuo tarnybos stažo.

Mažiausią išmoką – 1 mėnesio – gauna politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Karjeros valstybės tarnautojai gauna 2-6 mėnesių išmoką, kuri priklauso nuo stažo.

Netvarką pripažįsta

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė teigia, kad matytų prasmę suvienodinti karjeros valstybės tarnautojų, politikų ir biudžetininkų darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas, tačiau procesas šiek tiek stringa.

Strigimo priežastis – Vyriausybė tik ketvirtadienį pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektui, kuris, beje, nebus taikomas pedagogams. Pastarųjų darbo apmokėjimas bus reglamentuotas Švietimo įstatymu, nors socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad tai nėra gerai.

Šiuo metu biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo tvarką numato dar 1993 m. priimtas Vyriausybės nutarimas. Konstitucinis Teismas yra nurodęs biudžetininkų darbo apmokėjimo tvarką perkelti į įstatymą iki 2017 m. sausio.

Pasak A. Syso, tik Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui atėjus į Seimą bus galima kelti klausimą ir apie karjeros valstybės tarnautojų ar politikų darbo sąlygų suvienodinimą su jau priimtu Darbo kodeksu.

Ar tai pavyks – nežinia. Seimo narių garantijas šiuo metu apibrėžia Seimo Statutas, kuris atlyginimų ir išeitinių kompensacijų klausimų yra griežtas: pakeitimai gali įsigalioti tik kitos kadencijos Seimui.

Seimo rinkimai vyks 2016 m. spalio 9 d.