Kadaise kariuomenė perėmė turtą, t. y. seną sovietinę slėptuvę iš Klaipėdos rajono savivaldybės. Šį turtą kariuomenė gavo neatlygintinai, motyvuodami tuo, kad jo jiems reikia krašto apsaugos reikmėms. Vietiniai valdininkai teigia, kad pastatas niekada taip ir nebuvo pritaikytas krašto apsaugos reikmėms, o ten tiesiog buvo pasilinksminimų ir vakarėlių vieta. Vėliau kariuomenei vakarėlių vietos nebereikėjo ir ši nusprendė perduoti pastatą Turto bankui ir jį parduoti bei gauti lėšų.
Klaipėdos miesto savivaldybė ir Pajūrio regioninis parkas ėmė skambinti pavojaus varpais. Savivaldybė teigė, kad objektą kariuomenė gavo neatlygintinai iš savivaldybės, todėl turėtų ir grąžinti savivaldybei, kadangi teritorija yra visai šalia jūros, ji turėtų būti naudojama visuomenės reikmėms. Vis dėlto, objektą stengiamasi privatizuoti ir dabar. Parko darbuotojai teigia, kad jei senas sovietinis bunkeris taps privatus, jis atvers kelią didžiulėms statyboms ant jūros kranto, kur dabar jos yra draudžiamos.
Savivaldybė pasirengusi išpirkti bunkerį
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas DELFI teigė, kad savivaldybė darys viską, kad statinys nebūtų privatizuotas.
„Ten yra visuomenei prieinama žemė ir yra šiek tiek baimės, jeigu atsirastų privatininkas, ar nebūtų konfliktų su visuomene. Teritorija yra prie pat jūros, visuomenė ten dažnai būna, todėl yra baimės, kad neatsirastų privatus objektas“, - kalbėjo S. Karbauskas.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybė jau daug metų bando užkirsti kelią objekto privatizavimui: „Mes kreipėmės ir į Krašto apsaugos ministeriją sakydami, kad tą objektą sutiktų perimti savivaldybė. Jei reiks, savivaldės taryba galėtų sudalyvauti ir aukcione ir nusipirkti tą objektą. Tačiau pirmiausiai tarėmės be aukciono, kad įvertintų turtą ir parduotų savivaldybei už tam tikrą sumą.“
Savivaldybė, pasak jos atstovo, būtų pasirengusi ir mainyti šį statinį prie pat jūros į kitą pastatą: „Kariuomenė gavo objektą neatlygintinai krašto apsaugos reikmėms iš mūsų. Mes irgi gavome vieną objektą iš kariškių, už 1 litą. Dabar jie motyvuoja, kad nori iš mūsų to objekto, buvusio karinio komisariato Gargžduose, tai čia irgi vienas iš pamąstymų, kad galėtų mainai vykti, bet taryba turi pritarti.“
Paklaustas, ar tiesa, kad krašto apsaugos ministeriją sutinka objektą privatizuoti, teigdama, kad jai reikia pinigų, S. Karbauskas atsakė teigiamai: „Matau raštus, kuriuos atrašo Turto bankas, kad krašto apsaugos ministerijai reikia pinigų tikslų įgyvendinimui.“
Primena istoriją, kaip Palangoje vietoj privatizuotų tualetų iškilo didžiuliai statiniai
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius DELFI teigė, kad tokio objekto privatizavimas atvertų kelią statyboms ir atimtų iš visuomenės teritoriją prie pat jūros kranto.
„Situacija yra pakankamai banali ir paprasta, kariuomenei buvo perduota kažkada seniai oficialiai slėptuvė, ji buvo likusi iš sovietinių metų ir ji yra visai netoli jūros, kažkur 300 metrų. Ją norima parduoti, ji yra Turto banke, tačiau problema yra ta, kad mes matome, jog gali būti pažeistas viešasis interesas. Šis objektas būtų reikalingas viešajam poreikiui, tai pirmiausiai – aptarnauti paplūdimį, ten galėtų būti ir dušai, ir tualetai.
Jeigu bus parduota privačiam asmeniui, natūralu, kad įsigijęs turtą, žmogus nori iš jo daryti verslą. Toje vietoje teikiant apgyvendinimo ar maitinimo paslaugas, jau bus susiduriama su tuo, kad ten šiuo metu yra draudžiama privažiuoti pašaliniam transportui. Ten privažiuoti reikia vos ne pačiu pajūriu, šiai dienai nėra kelio prie to objekto. Mūsų nuomone, jis turėtų tarnauti visuomenės poreikiams, yra paplūdimiai, yra reikalingi tualetai, dušai paplūdimiuose ir šiuo atveju tai galima padaryti“, - kalbėjo D. Nicius.
Pasak parko direktoriaus, šio pastato privatizavimas atveria kelią naujoms statyboms ant jūros kranto: „Teritorija patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį. Pas tas pastatas yra nevertingas, jį reikėtų griauti, iš pradžių tai buvo slėptuvė, vėliau buvo gandai, kad ten yra pirtis nelegali kariškių ar kažkieno padaryta. Kadangi ten yra pastatas, išeitų taip, kad jį rekonstruoti yra leidžiama, dėl to ir kalbame, kad siekiant mažinti priešpriešą visuomenėje, neturėtų būti uždaras, aptvertas objektas. Panašiai, kaip Palangos garsieji atvejai, kai ant kopų suprivatizuoti tualetai, o vietoj jų išdygsta kotedžai.
Kariuomenės elgesys natūralus, kiekviena institucija gina savo pusę. Ši problema tęsiasi jau kokius penkerius metus, mes buvome rašę ir Aplinkos ministerijai, ir savivaldybė buvo pasikreipusi į Vyriausybę. Čia labiau turėtų būti sprendžiama Vyriausybės mastu ir ieškoma kaip kompensuoti Krašto apsaugos ministerijai.“
Paklaustas, ar tiesa, kad karo reikmėms skirtas statinys buvo paverstas pasilinksminimo vieta, parko direktorius teigė girdėjęs tokių kalbų: „Krašto apsaugos reikmėms jis nebuvo pritaikytas ir nėra pritaikytas, yra elementari slėptuvė. Aš pats nesu dalyvavęs, bet kiek gandų buvo, kad ir iš savivaldybės žmonės prieš 10 ar 15 metų yra dalyvavę vakarėliuose. Pagal dabartinį standartą, tai yra žemas standartas, jau ir valdininkams yra per žemas, bet tais laikais ten buvo aukštas standartas, dailylentėm, ar kažkuo išmušta, dar kažkas ten yra, sovietinis toks mentalitetas ir matymas. O kas ten buvo įrengęs, ar iš tarybinių metų, ar Lietuvos kariškiai, sunku pasakyti.“