Kokainas yra išgaunamas iš kokainmedžio lapų, kurie auga Pietų Amerikoje. Sugalvojus būdą, kaip ištraukti tonizuojančią ir simuliuojančią medžiagą iš jų, šis narkotikas staigiai paplito Europoje.

Teigiama, kad aštuntajame dešimtmetyje kokainas buvo labai populiarus tik tarp turtingųjų, nes buvo labai brangus. Vėliau kokainmedžio lapus daugiausia vartojo valdančioji klasė, retais atvejais jis dalintas kareiviams, darbininkams ir sportininkams.

Tuo metu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo gydytojo Roberto Badaro ir žurnalistės Danutės Jonušienės knygoje „Toksikologo užrašai“ (2014m., „Tyto alba“) teigiama, kad uždaruose elito vakarėliuose kokaino milteliai ir toliau yra paklausesni už alkoholį.

Iš išmatų – į elito burnas

„Kokaino nevengia uostyti finansininkai, pramogų verslo atstovai, menininkai, aukštas pareigas einantys vadybininkai, net sportininkai. Nereikia pamiršti, kad nemažai kokaino į Europą patenka narkotikų gabentojų žarnyne, todėl taip aukštinamas jo grynumas labai abejotinas. Pats esu ne kartą matęs su išmatomis pasišalinusius kokaino paketus – nekoks vaizdelis. Kai man kas nors pradeda pasakoti apie išskirtinės kokybės ir švarumo kokainą, nesusilaikau nesusijuokęs“, – dėstė R. Badaras.

Jo teigimu, visi kokaino vartotojai slepia savo liguistą įprotį. Dažniausiai jie į ligoninę patenka netekę sąmonės, todėl juos gaivinti tenka toksikologinės reanimacijos skyriuje.

„Kokainas sužlugdo net ištvermingus ir valingus žmones“, – pripažino specialistas.

Kas išduoda, kad vartoja?

Anot R. Badaro, nuo didelių kokaino dozių gali kamuoti drebulys, nevalingi judesiai. Tada žmogų apima nerimas, depresija, galvos skausmai. Prisivartojęs žmogus gali nualpti, neretai jį ištinka konvulsijos ar kvėpavimo takų paralyžius. Įtraukiant kokaino į nosies ertmę, rizikuojama pažeisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. Tokie negalavimai užklumpa kokainą vartojant apie 3–5 metus.

Dar ilgiau vartojant gali iškristi nosies pertvara ir atrofuotis nosies gleivinė. Sutrinka psichika, pradeda vaidentis, tam tikrais atvejais gali išsivystyti toksinė psichozė.

„Dažnai tik praėjus keleriems metams nuo kokaino vartojimo pradžios artimieji pastebi, kad žmogus jau smarkiai įklimpęs. Įtarimą dėl kokaino vartojimo gali kelti pasikeitusi elgsena, nuolatinis mieguistumas, padidėjęs potraukis valgyti saldumynus, varginantis troškulys. Kad žmogus vartoja kokainą, gali išduoti vyzdžiai. Kol narkotikas veikia nervų sistemą, vyzdžiai būna susitraukę lyg taškeliai, tarsi žmogus bijotų ryškios šviesos, o prasidėjus abstinencijai jie smarkiai išsiplečia. Įtarimus, ar žmogus vartoja kokainą, padeda išsklaidyti šlapimo testas. Nors ši medžiaga greitai pasišalia iš organizmo, šlapime lieka tam tikrų specifinių junginių.“, – knygoje aiškino jis.

Paskutinė„RyRalio DJs“ diskoteka           J.Rimeikio nuotr.

Gali visą gyvenimą likti neįgalūs

Anot R. Badaro, net atsigavę šie žmonės gali visą gyvenimą likti neįgalūs, nes detoksikacija yra sudėtinga.

„Ištikus abstinencijai, kamuoja ne tik fizinės, bet ir dvasinės kančios. Toks pacientas turi būti stebimas, kad apimtas agresijos nepaspruktų iš ligoninės. Kokainas greitai išpopuliarėjo šešėlinėje rinkoje, nes jį vartoti patogiau nei kitas nervų sistemą stimuliuojančias medžiagas. Euforija apima jau po kelių minučių, todėl kokainu gundomi net paaugliai, ypač turtingų tėvų atžalos. Šiuo narkotiku galima svaigintis ne tik jį uostant, bet ir rūkant, geriant, tepant kokaino pastos ant dantenų, švirkščiant į veną“, – rašoma knygoje.

Joje taip pat teigiama, kad Lietuvoje galima nelegaliai įsigyti kokaino, kurio grynumas siekia apie 70–80 procentų, o likusią dalį sudaro įvairūs priedai, tarkim, talkas

Vartojo ir buityje, ir gydymui

Tiesa, iš pradžių kokainas buvo vartojamas neįtikėtinai neatsakingai. Teigiama, kad iki 1903 m. viename buteliuke „Coca Colos“ buvo net keliasdešimt gramų kokaino. Nors tas pats ekstraktas gamybai vartojamas iki šiol, narkotikai iš jo pašalinti.

Buvo paplitę ir vaistai su kokainu. Pavyzdžiui, teigiama, kad būdavo gaminami šio narkotiko sudėtyje turintys lašai nuo dantų skausmo, kuriuos skirdavo net vaikams. Operuojant, neva, kokainas vartotas vietinei anestezijai.

Yra informacijos, kad kokaino ir prekių su juo būdavo galima nusipirkti kone kiekviename prekybos centre Amerikoje. Tiesa, neilgai trukus medikai ėmė stebėti stiprius sveikatos sutrikimus, fiksavo pirmuosius mirties atvejus. 1914 m. jis buvo pripažintas kenksmingu sveikatai ir uždraustas.

Švirkščiasi arba rūko

Kaip teigiama Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitoje dėl narkotikų paplitimo Europoje, dabar kokainas Europoje prieinamas dviem pavidalais, iš kurių labiausiai paplitęs – kokaino milteliai (hidrochlorido druska), o mažiau paplitęs yra krekas – rūkomoji („free base“) šio narkotiko forma.

Apytikriai apskaičiuota, kad per pastaruosius 12 mėnesių kokainą vartojo maždaug 2,4 mln. jaunų 15–34 metų suaugusiųjų (1,9 proc. šios amžiaus grupės asmenų).

Ataskaitos rengėjai teigia, kad daugelis kokaino vartotojų šį narkotiką vartoja pramoginiais tikslais, daugiausia savaitgaliais ir per atostogas. Apskritai reguliarius vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes: labiau socialiai integruotus narkotikų vartotojus, kurie dažnai uosto kokainą, ir marginalizuotus vartotojus, kurie švirkščiasi kokainą arba rūko kreką, kartais kartu vartodami opioidus.

Kokainas

Kas nutinka, pavartojus kokaino?

Iš tiesų kokainas labai stipriai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, kai kuriems žmonėms 30 miligramų uostomojo kokaino gali būti mirtina dozė. Mirtis gali ištikti ir vienu metu suleidus į veną apie 20 miligramų kokaino.

Kokaino poveikis, teigiama, trunka apie 30 minučių. Po to apima būsena, panaši į avarinį nusileidimą – staiga pablogėja nuotaika, apninka juodos mintys.

Vartojantys jį pasakoja, kad jei miltelius įkvepi, iš pradžių nutirpsta nosis. Tuomet staiga esą pajuntamas euforijos, energijos, pasitikėjimo savimi ir jėgų antplūdis. Padidėja budrumas, neva nejuntamas joks nuovargis, alkis, nebūtina miegoti. Tačiau nuo kokaino vartojimo gali staiga sustoti širdis, ištikti paralyžius.

Fiziniai pokyčiai – padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. Pavartojus kokaino, padidėja seksualinis potraukis, padažnėja pulsas, susitraukia vyzdžiai. Pasibaigus narkotiko poveikiui žmogus jaučiasi labai pavargęs, prislėgtas.

Organizmas naikina pats save: pokyčiai – vos po kelių valandų

Dažnai jį vartojantys sunkiai užmiega, labai nerimauja, mano, kad juos persekioja, jaučia išsekimą, jiems prasideda psichozės, haliucinacijos. Pavyzdžiui, kad po oda šliaužioja gyviai. Niežulys toks, kad narkomanai ima ne tik draskyti odą, bet ir ją pjauna, lupa lauk.

Vartojantys kokainą ilgą laiką praranda apetitą, mažėja jų svoris, užkietėja viduriai, sunku šlapintis, pasireiškia impotencija. Abstinencijos metu kamuoja alkis, nuovargis, depresija, irzlumas, nerimas. Gali prasidėti „baltoji karštinė“.

Be to, prie kokaino priprantama labai greitai – sakoma, smegenyse pokyčiai įvyksta vos per kelias valandas. Tai kone greičiausiai pripratimą sukeliantis narkotikas. Tad vienetinis eksperimentas gali baigtis itin skaudžiomis pasekmėmis.

Gausu informacijos, kad mirštamumas nuo kokaino – labai didelis. Kadangi kokainas trukdo neuronams perduoti informaciją, patekęs į akis jis gali sukelti aklumą, žmonės, turintys silpnesnę širdį, jei jų kraujospūdis aukštas, gali mirti dėl širdies veiklos sutrikimo, patirti širdies smūgį. Būna, kraujas išsilieja į smegenis.

Be to, kokaino lengva perdozuoti – kaskart vartojant jo reikia vis daugiau. Ilgai netrunka, kol išsivysto ir psichologinė priklausomybė.

Kokainas rankinėse

Ląstelės rijo pačios save

Kaip rašo „The Guardian“ po vieno atlikto tyrimo su pelėmis, nors autofagija – normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas, tačiau paveiktos kokaino ląstelės ėmė elgtis neįprastai ir ryti gyvybiškai būtinas savo dalis. Toks pats efektas pastebėtas ir pelių palikuonims, kurių besilaukiančioms pelėms buvo duota dideli kiekiai kokaino.

Savo ruožtu žurnale „Nature Neuroscience“ amerikiečių tyrinėtojai tvirtina, kad kokainas vos per kelias valandas gali pakeisti smegenų struktūrą – ir tai yra pirmasis žingsnis priklausomybės nuo narkotikų link.

„Šie narkotikų sukelti smegenų pokyčiai gali paaiškinti, kaip narkotikus vartojančio asmens sprendimuose pradeda dominuoti su kvaišalais susiję signalai“, – teigė psichologijos ir neurologijos profesorė Linda Wilbrecht iš Kalifornijos universiteto Berklyje, rašo bbc.co.uk.

Daugiausiai – Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose

Kaip teigiama jau anksčiau minėtoje atskaitoje, kartu sudėjus, Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose (remiantis 2012 m. duomenimis), Prancūzijoje ir Italijoje konfiskuotas kokaino kiekis sudaro 84 proc. apytikriai apskaičiuoto 2014 m. konfiskuoto kiekio (61,6 tonos). 2014 m. Europos Sąjungoje užregistruota maždaug 78 000 kokaino konfiskavimo atvejų.

Nors Ispanija ir toliau pirmauja kaip šalis, kurioje konfiskuojama daugiausiai kokaino, esama ženklų, kad šiuo metu stengiamasi diversifikuoti kontrabandos kelius į Europą: neseniai pranešta apie šio narkotiko konfiskavimo atvejus rytinės Viduržemio jūros pakrantės, taip pat Baltijos ir Juodosios jūros uostuose.

Atliekant naujausias apklausas, kokaino vartojimo paplitimo mažėjimo, apie kurį buvo pranešama ankstesniais metais, neužfiksuota. Iš šalių, rengusių apklausas nuo 2013 m., šešios pateikė didesnius įverčius, dvi pranešė apie nepakitusias tendencijas ir keturios nurodė mažesnius įverčius, palyginti su ankstesnės panašios apklausos duomenimis.

2014 m. beveik 5 500 Europoje nuo narkomanijos gydytis pradėjusių asmenų nurodė kreką kaip pagrindinį vartojamą narkotiką; daugiau kaip pusė jų buvo Jungtinėje Karalystėje (3 000), o didžioji likusi dalis (2 000) – Ispanijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Kokainą pripažino vartoję 1 proc. Lietuvos gyventojų

Apytikriai apskaičiuota, kad daugiau kaip 88 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Europos Sąjungos gyventojų nuo 15 iki 64 metų nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotikų. Vyrai (54,3 mln.) vartoja narkotikus dažniau nei moterys (34,8 mln.).

Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės (51,5 mln. vyrų ir 32,4 mln. moterų), daug mažiau asmenų teigia bent kartą gyvenime vartoję kokainą (11,9 mln. vyrų ir 5,3 mln. moterų).

2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą, kuriame dalyvavo 4831 15–64 amžiaus Lietuvos gyventojų.

Kokaino vartojimo bent kartą gyvenime rodiklio reikšmė, teigia NTAKD, Lietuvoje yra net 5 kartus mažesnė nei Europos vidurkis: 2012 m. bent kartą gyvenime kokainą nurodė vartoję 0,9% Lietuvos gyventojų (Europos vidurkis – 4,6%).

Kokainas iš Kolumbijos į Lietuvą buvo gabenamas anglyse

Kada jau esi priklausomas?

Minėto departamento specialistai nurodo, kad po kokaino vartojimo nepakitęs kokainas organizmo terpėse gali būti randamas tik 0,5-1,5 valandos, o jo apykaitos produktas benziolekogonas išskiriamas su šlapimu ilgiau, todėl būtent šis kokaino apykaitos organizme produktas nustatinėjamas įvertinant kokaino vartojimą. Taigi kokainas (krekas) šlapime išsilaiko – 2-4 dienos (kitur – nuo 2 iki 7 dienų).

„Kokaino vartojimas visada prasideda nuo periodiško pavartojimo. Perėjimas prie nuolatinio vartojimo pas vienus žmones vyksta greičiau, pas kitus lėčiau. Kol nėra nuolatinio vartojimo, dažniausiai atrodo, kad problemos lyg ir nėra – noriu vartoju, nenoriu – ne. Tačiau, jeigu jau klausiate, ką daryti, ir yra noras nebevartoti kokaino visiškai, tai rodo, kad priklausomybė jau yra. Jei priklausomybės nebūtų – nustotumėt vartoti pats ir problemos kaip nebūta.

Kreipkitės konsultacijos į priklausomybės ligų centrą, psichikos sveikatos centrą, psichologą, socialinį darbuotoją, teikiantį pagalbą žmonėms, turintiems problemų dėl priklausomybių. Efektyviai padeda išsilaisvinti iš priklausomybės savipagalbos grupės – Anoniminių narkomanų (NA) draugija“, – viešai pateikiamas ir toks profesionalaus priklausomybių konsluntanto Gedimino Norvilos komentaras.