Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos pasitraukę Valdas ir Alma Adamkai susipažino 1945 metais Vokietijoje. Jie susituokė 1951 metų rugsėjo 1-ąją, iš Vokietijos persikėlę į JAV.

Šeimą vadina visa ko pagrindu

Žurnalui „Moteris“ A. Adamkienė yra pasakojusi, kad jų šeima neturi jokių darnių ir tvirtų santykių paslapčių, jokio recepto.

„Santuoka – ne pyragas: pagal receptą neiškepsi. Svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas ir pagalba vienas kitam. Man atrodo, jei myli žmogų, pirmiausia galvoji ne apie save, o apie jį. Vyras tampa geriausiu tavo draugu. Santaika, pagarba vienas kitam – tai meilės dalis“, – tikino ji.

A. Adamkienė aiškino neįsivaizduojanti, kaip tai gali išblėsti, kodėl tai nutinka, svarstė, gal žmonės kartais skuba tuoktis nepažinę vienas kito, nemoka prisitaikyti.

„Žmonės susitinka būdami skirtingų charakterių, bet laikui bėgant priartėja vienas prie kito, supanašėja. Prisitaikyti – tai nereiškia atsisakyti savo nuomonės, savo poreikių, daryti tik tai, ko kitas nori. Kartu reikia mokėti išklausyti antrąją pusę, ieškoti kompromiso be piktumo, pakelto balso, ir tada viskas bus gerai. Vienąsyk nusileidžia vienas, kitąsyk – kitas, svarbiausia – nesistengti kito pakeisti. Man šeima visada atrodė beveik šventas dalykas. Kai per karą buvome atskirti nuo tėvelio, galvojau: viskas būtų kitaip, jei būtume kartu. Ir tikrai, kai jis atsirado, viskas pasikeitė: nebebuvo tokie svarbūs nepritekliai ir kitos bėdos, viskas atrodė įveikiama. Šeima yra visa ko pagrindas“, – įsitikinusi ji.

Sunkiausia – privatumo trūkumas

Adamkų pora Lietuvoje laikoma tikru elegancijos etalonu. Tiesa, pati A. Adamkienė stiliaus tikino nesureikšminanti ir daugiau dėmesio norinti skirti labdaringai veiklai.

Nuo 1998-ųjų iki 2009-ųjų jų šeima gyveno išties intensyviai – pirmosios šalies ponios pareigas šalia savo vyro A. Adamkienė ėjo net dvi kadencijas.

„Sunkiausias dalykas yra privatumo trūkumas. Priprasti prie to nelabai gali, nors ir supranti, kad kitaip nebus. Kuo mažiau dėmesio į tai kreipi, tuo lengviau. Prisimenu rinkimų naktį: daug žmonių, sąmyšis, laukiame rezultatų... Atvirai kalbant, tikrai netikėjau, kad mano vyras laimės. Kai paskelbė, kad laimėjo, apėmė euforija. Gavau tiek rožių, kiek niekada gyvenime nesu gavusi. Vyras iškart pradėjo dalyti interviu, o aš tuo metu buvau su draugais. Tą naktį supratau: viskas – privatus mūsų gyvenimas kartu su visais tais balsais pasiliko urnose ir niekada nebegrįš“, – žurnalui „Moteris“ atviravo A. Adamkienė.

V. Adamkus apie vestuvių dieną: buvo kaip sapne

Tuo metu santykių tema niekada pernelyg neatviravęs V. Adamkus auksinių vestuvių minėjimo metu prasitarė, kad jų vestuvių diena jam – įsimintiniausia visais požiūriais rugsėjo pirmoji.

Kaip labiausiai įstrigusį atmintin įvykį jis pažymėjo ant nugaros nuvirtusį fotografą tuo metu, kada ką tik sutuokti Adamkai ėjo nuo altoriaus.

„Visa kita buvo kaip sapne“, – yra sakęs V. Adamkus.

Gimė prekybininkų šeimoje, dirbo laborante

A. Adamkienė (mergautinė pavardė Nutautaitė) gimė 1927 metų vasario 10 dieną Šiauliuose. Jos tėvas Stasys Nutautas buvo prekybininkas, motina Ona Soblytė-Nutautienė talkino vyrui versle.

Sovietų kariuomenei 1944 metais veržiantis į Lietuvą, Nutautų šeima turėjo pasitraukti į Vokietiją. Vėliau, 1949 metais, jie persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Vokietijoje A. Adamkienė baigė Eikšteto gimnaziją, vėliau studijavo Erlangeno universiteto Filologijos fakultete, Bavarijoje.

Atvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas, A. Adamkienė dirbo plieno gamyklos laboratorijoje laborante, vėliau draudimo kompanijoje.

Ilgus metus užsiėmė labdaringa veikla

Nuo 1962-ųjų net dvidešimt penkerius metus A. Adamkienė vadovavo Adamkų įsigytai „Tabor Farmos“ vasarvietei, kuri tapo svarbiu lietuvybės centru. Čia daug metų vykdavo liberaliosios pakraipos lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai.

Dar 1997 metų rudenį vykstant prezidento rinkimų kampanijai, A. Adamkienė nusprendė, kad ir kaip baigtųsi rinkimai, ji Lietuvoje pradės labdaringą veiklą. 1998-ųjų sausio 4 dieną V. Adamkų išrinkus Lietuvos prezidentu, ji iš karto aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1999 metų kovo 17 dieną buvo įkurtas Almos Adamkienės labdaros fondas, kurio tikslas – padėti vaikams.

Prezidentu buvo dukart

Savo ruožtu V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune tarnautojų šeimoje. Lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos fakultete. 1949 metais atvyko į JAV.

Čia dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Gyvendamas Jungtinėse Valstijose, jis rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas. 1961-64 metais buvo Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos (LB) narys, Centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos (ALT) narys.

1993 metais V. Adamkus buvo kandidato į Lietuvos prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas, bet S. Lozoraitis tuomet pralaimėjo Algirdui Brazauskui. 1996 metais aktyviai dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimų kampanijoje, o 1998 metais buvo išrinktas Lietuvos prezidentu.

Šalies vadovo pareigas jis pradėjo eiti 1998 metų vasario 26 dieną. 2002 metais V. Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Vis dėlto 2004 metais Seimui R. Paksą pašalinus iš prezidento pareigų apkaltos proceso tvarka, V. Adamkus dar kartą iškėlė kandidatūrą ir rinkimus laimėjo.