1941 m. per vieną rugpjūčio parą Molėtuose buvo nužudyta per 2000 žydų – 700 suaugusiųjų bei 1469 vaikų. Nacių okupacijos metais Lietuvoje iš viso nužudyta 90 proc. žydų. Prieš karą šalyje žydų bendruomenė siekė apie 200 tūkst. piliečių.
Renginyje Molėtuose pirmadienį dalyvavo iš įvairių pasaulio šalių susirinkę su Molėtais susiję žydų tautos atstovai bei Lietuvos gyventojai.
Į iškilmingas eitynes, kuriomis pagerbti prieš 75-erius metus II pasaulinio karo metais miesto pakraštyje žiauriai nužudyti žydai, susirinko minia žmonių. Molėtų mero Stasio Žvinio teigimu, iš viso marše galėjo dalyvauti apie 2000 asmenų. Kai kurie jų – vietiniai, dar atsimenantys baisiąsias žudynes.
Džiaugėsi sulaukę šventės
16 val. minėjo dalyviai susitiko prie Molėtų miesto savivaldybės ir drauge nuėjo tą kelią, kuriuo prieš 75-erius metus žydai buvo vedami į mirtį.
Renginį pradėjo Molėtų meras S. Žvinys, tragediją įvertinęs kaip „juodą dieną“ Molėtų istorijoje. Jis akcentavo, kad žydus žudė ne tik naciai, bet ir vietiniai gyventojai. Tačiau kartu meras pasidžiaugė, kad vis dėlto nemažai lietuvių gelbėjo žydus, taip apgindami Lietuvos garbę.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky citavo per stebuklą iš Kauno geto pasprukusią ir Holokaustą išgyvenusią profesorę Ireną Veisaitę. „Ji prieš renginį pasakė – šiandien man yra šventė, pagaliau sulaukiau tos dienos, kada žydų tragedija yra pripažinti visos lietuvių tautos tragedija“, – sakė F. Kukliansky.
Pasak F. Kukliansky, per 25 Lietuvos nepriklausomybės metus požiūris į Holokaustą, žydų skausmą ir nelaimę gerokai pasikeitė. Jos teigimu, Lietuva, Izraelyje vadinama Lita, buvo mažos, bet įtakingos žydų bendruomenės centras. Šiandien iš tos bendruomenės likę didelės kapinės bei prisiminimai apie čia gyvenusius, kūrusius žmones bei mintys, kokia būtų Lietuva, jei tie žmonės būtų likę gyvi.
100 giminaičių netekęs žydas turi prašymą Lietuvai
Kapavietėje eitynių organizatorius pianistas L. Kaplanas sakė šiai dienai ruošęsis pusantrų metų. Jis atsakė į dažnus molėtiškių klausimus, ko čia žydai atvažiuoja ir ko iš jų nori.
L. Kaplanas pasakojo gimęs Vilniuje, jo mama buvo iš Molėtų, tėvas – iš Kauno. „Aš stoviu čia, nes čia visa mano ir mano mamos šeimos istorija. Čia jie visi – beveik 100 šeimos narių“, – kalbėjo L. Kaplanas. Kitą atsakymą jis skyrė istorikui, kuris domėjosi, kokie jo interesai Molėtuose.
„Tai, ko aš noriu, manau, norime mes visi. Tik ne visi turime. Norėčiau turėti senelius, prosenelius, dėdes, tetas, pusbrolius, pusseseres, kurie buvo pažeminti ir sušaudyti. Norėčiau perskaityti sudegintas šeimos knygas, turėti šeimos albume jų nuotraukas, klausytis jų dainų ir anekdotų, ragauti močiutės įdaryto karpio, turėti galimybę įteikti jiems gimtadienio dovanas, išvynioti gautas nuo jų. Ir taip, taip, norėčiau paveldėti tą seną šeimos spintą, apie kurią rašė Rūta Vanagaitė knygoje „Mūsiškiai“, – emocingai kalbėjo L. Kaplanas.
R. Vanagaitė „Mūsiškiuose“ minėjo paveldėjusi spintą, kuri, įtaria – nusavintas nužudytų žydų turtas.
Jis taip pat sakė norintis, kad Lietuva taptų pavyzdžiu kitoms šalims sprendžiant sunkias istorinės praeities problemas bei kad toliau klestėtų Lietuvos ir Izraelio santykiai.
„Į man užduotus klausimus atsakiau. Dabar aš noriu paklausti – Jūsų ekscelencija prezidente, gerbiamas Lietuvos Respublikos premjere, gerbiama Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke, gal jau atėjo laikas pastatyti paminklą pasaulio teisuoliams iš Lietuvos, kad mes visi ir jiems galėtume uždegti žvakę ir atnešti gėlių?“, – kalbėjo L. Kaplanas.
Šis jo pasiūlymas palydėtas plojimais.
Ant kapo - gėlės ir akmenys
Už pusantro kilometro nuo miesto centro nutolusioje žydų kapavietėje atidengtas paminklas Holokausto aukoms Molėtuose atminti, čia padėti prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vyriausybės atsiųsti vainikai. Šalies vadovė aukų atminimą pagerbė dieną.
Kapavietėje padėta Izraelio vėliava. Pagal žydų tradiciją, susirinkusieji ant kapo padėjo po akmenuką, o L. Kaplanas išbarstė iš Izraelio atvežtą žemę.
Vilniaus sinagogos kantorius atliko giesmę, kuruos metu retas sulaikė ašaras. Vyriausiasis Lietuvos rabinas sukalbėjo kadišą – žydų maldą už mirusius.
„Jūs esate Lietuvos ateitis“, – baigiantis ceremonijai, į gausiai susirinkusius žmones kreipėsi L. Kaplanas.
Eitynėse žygiavo būrys politikų – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Arvydas Anušauskas, Valentinas Stundys, Valentinas Mazuronis, į Seimą kandidatuojanti Dovilė Šakalienė. Žydų mirties keliu žengė profesorius Vytautas Landsbergis su žmona bei jo anūkas Gabrielius, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
Renginyje taip pat dalyvavo režisierius Oskaras Koršunovas, dizainerė Julija Janus, kunigas Ričardas Doveika, knygos „Mūsiškiai“ autorė Rūta Vanagaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius ir būrys kitų.
Išlikę šiurpūs prisiminimai
Prieš didįjį Molėtų žydų sušaudymą, aukos buvo suvarytos į jau nebeegzistuojančią Molėtų sinagogą, kurį buvo ir žydų mokykla. Ten jie praleido keturias dienas be maisto ir vandens.
Liudytojai teigia, kad taupant kulkas maži vaikai buvo trankomi į medį, o kūdikius tiesiog gyvus sumesdavo į duobes ir užkasdavo kartu su tėvų lavonais. Pinkas Šochotas pasakojo, kad į žudynes buvo atitemptas ir senas, ligotas lietuvis daktaras Albertas Jauniškis, jog ir jis žiūrėtų, kaip miršta jo draugai žydai. Kitą dieną jį nušovė.
Lietuvos Holokausto pabaigą simbolizuojančių žudynių minėjimą organizavo fondas „Malat memory foundation“. Jo įkūrėjai – futbolo agentas iš Izraelio, Molėtuose išžudytos šeimos palikuonis Tzvi Kritzeris ir pianistas L. Kaplanas.
Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pirmą kartą aplankęs savo senelių ir prosenelių gimtinę bei kapavietę, T. Kritzeris nustebo, jog 75-erius metus masinė žydų kapavietė nebuvo paženklinta ar aptverta, o ten kažkada stovėjęs paminklas buvo suniokiotas. Taip kilo mintis įsteigti fondą, kuris rūpintusi žydų atminimo išsaugojimu. Atminties maršą inicijavo Molėtuose nužudytų žydų artimieji, prisidėjo Lietuvos žydų bendruomenė, Molėtų savivaldybė.
Miesto muziejuje veikia speciali paroda, renginio metu filmuoti baigiamieji filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ kadrai. Filmas Lietuvoje bus parodytas metų pabaigoje. Liudininkų pasakojimu, rugpjūčio 29 dieną buvo nužudyta didžioji dalis miesto (81 proc. miestiečių buvo žydai) gyventojų. Kitą dieną buvo sustabdytas krautuvių ir pašto darbas, nebeliko teatro, iširo futbolo komanda.
„Praeikime tą kelią – tai nėra lengva, bet ir nėra nepakeliamai sunku. Tai yra įveikiama. Ypač, jei mūsų bus daug. Tąkart Molėtuose. Rugpjūčio 29-ąją. 16 valandą. Eisime pas tuos, kurie mūsų ten laukė tris ketvirčius amžiaus. Tikiu, kad mirdami jie vis dėlto žinojo: ta diena ateis ir Lietuva atsisuks į juos. Ir tada jie sugrįš į ją. Nes Lietuva buvo jų namai. Vieninteliai namai, kitų jie neturėjo“, – prieš keletą savaičių į eiseną kvietė rašytojas M. Ivaškevičius.