Daugelis puikiai žino garsiausią pasaulyje Romeo ir Džuljetos meilės istoriją ar dar bent keletą W. Shakespeare'o kūrinių. Tad kai Neringos savivaldybė paskelbė apie tai, jog Nidoje vyks visuotinai pripažinto žymiausiu kada nors gyvenusio rašytojo mirties metinėms paminėti skirtas festivalis „Visas pasaulis – teatras“, poilsiautojai neslėpė susidomėjimo.

Juo labiau, kad žvilgsnius traukė praėjusios savaitės viduryje iškilęs įspūdingas statinys, kurį pastatė bendrovė „Format“, o pačias konstrukcijas parūpino bendrovė „Layher Baltic“, kuri turi savo filialą Kaliningrado srityje.

Ši informacija buvo paskelbta šalia konstrukcijos pastatytoje informacinėje lentoje. Čia pat prirašytas ir kvietimas, skelbiantis, jog iš pradžių vyks edukaciniai užsiėmimai ir viduramžiškos pramogos, o vakare – festivalio trupių pasirodymų peržiūros.

Atrinko tris rusų trupes

Tačiau Nidoje poilsiavusi mokytoja iš Vilniaus Rūta Kalvaitienė stebėjosi, kad iš pradžių niekur neskelbta, jog edukaciniai užsiėmimai vyks rusų ir lietuvių kalbomis, o spektakliai – tik rusiškai.

Tik po kreipimosi į Turizmo ir informacijos centrą Neringos savivaldybės tinklapyje pasirodė ir ši informacija. Patikslinta, kad scenoje bus vaidinamos ištraukos iš spektaklių, pastatytų pagal žinomas pjeses – „Karalius lyras“, „Koriolanas“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Romeo ir Džiuljeta“ (lėlių teatras).

Festivalyje taip pat žadėjo dalyvauti animatoriai ir trupės iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos. Tiesa, į spektaklius atrinktos tik trys trupės iš Rusijos, nors norą buvo išreiškusios 63 teatro trupės.

Visos trys varžėsi dėl geriausios titilo, mat nugalėtojai skirta 8 tūkst. eurų premija, 2-osios vietos laimėtojai - 5 tūkst. eurų, o trečiosios - 2 tūkst. eurų. Nugalėtojus skirti turėjo speciali, taip pat iš Rusijos atvykusi žiuri, kurią sudarė du garsūs teatro veikėjai - Aleksejus Bartoševičius ir Igoris Kostolevskis.

D. Medvedevas ir I. Kostolevskis

Lietuvoje iki šiol mėgstama pabrėžti, jog esą „negalima painioti meno su politika", o tokį teiginį ypač mėgsta kartoti su Rusijos propaganda siejami veikėjai. Tačiau tai, jog 26-siais Nepriklausomybės metais Lietuvoje garsiausio anglų rašytojo spektakliai Nidoje pristatomi ne lietuvių ar originalo, o rusų kalba, patiko ne visiems.

Įžvelgė propagandinius motyvus

„Net negera pasidarė, kai sužinojau! Kažkaip sunku net patikėti, kad Neringos savivaldybė tokius dalykus leidžia. Iš pirmo žvilgsnio kaip ir nieko. Bet renginį organizavo rusai, nors tai ne kažkokios „rusų dienos“, o ir pats Šekspyras, nemanau, kad su rusų kalba siejasi“, – piktinosi skaitytoja Asta.

Jos manymu, tai gali būti užslėpta propaganda, stebint lietuvių reakciją – toleruojame ar ne. R. Kalvaitienė taip pat pabrėžė, jog ją nustebino faktas, jog W. Shakespeare'o spektakliai rodomi rusų kalba, o visą projektą finansavo privatus fondas.

Informacinėje lentoje nurodoma, jog renginio organizatorius – vienos garsiausių Rusijos sostinės prodiuserių centro „Kniazev“ savininkas Sergejus Kniazevas. Kažkada kavinę, reklamos agentūrą turėjęs 54 metų psichologas Sergejus įkūrė firmą, organizuojančią vestuves, išskirtinius gimtadienius, šventes, žaidimus.

Iš Novosibirsko į Maskvą persikėlusio S. Kniazevo klientų sąraše – daug žinomų Rusijos oligarchų, magnatų bei tokios bendrovės, kaip „Lukoil“.

Kodėl šis organizatorius festivaliui apie W. Shakespeare'ą nutarė pasirinkti būtent Nidą, o ne, pavyzdžiui, Kaliningrado srityje esančius miestelius, neaišku, tačiau R. Kalvaitienės nuomone, „nemokamų pietų nebūna“.

Jai antrino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris jau keliolika metų nagrinėja Rusijos propagandos poveikį visuomenėms.

„Panašu į kilnojamą cirką, kuris tinka ir Novosibirskui, ir Nidai, nes rusų kalba esą ir ten, ir ten tinka. Keistas savivaldybės sprendimas. Nesolidu. Nemokamas sūris tik spąstuose“, – komentavo N. Maliukevičius.

Savivaldybė pripažino klydusi

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė iš pradžių sakė, kad į festivalį esą buvo kviestos ir lietuvių trupės, tačiau norinčiųjų neva neatsirado.

„Savivaldybė tik išdavė leidimą. Trupių pasirodymai vyko tik rusų. Taip, nepagalvojome, tikrai turėjome pasirūpinti bent siužeto pristatymu lietuvių kalba. Manau, reikėjo ir pareikalauti, bet mes tiesiog neturėjome tokios patirties“, – pripažino S. Vaišvilaitė. Ji tikino, kad net net vienos kolegės dukra laimėjo vieną iš 200 pakvietimų į spektaklį, nors rusiškai į trečią klasę einanti mergaitė nemoka.

Be to, S. Vaišvilaitė pažymėjo, kad prieš išduodama leidimą Neringos savivaldybė „konsultavosi su specialistais“, mat būta tam tikrų baimių, o į organizatorius iš Rusijos „žiūrima pro padidinamąjį stiklą“, todėl prieš priimant sprendimą įvertintos visos aplinkybės.

„Jei kas nusivylė, tai atsiprašome“, – sakė Neringos savivaldybės atstovė spaudai.