Vokietijos Vidaus reikalų ministerijos projektas žiniasklaidoje pristatytas kaip pirmasis bandymas po Šaltojo karo atnaujinti civilinės saugos žinias bei įgūdžius. Esą tai yra pirmasis bandymas po 1995-ųjų priminti vokiečiams, kaip jie turėtų elgtis susiklosčius kritinei padėčiai ar kitais nenumatytais atvejais.
Vis dėlto naujasis 69 psl. apimties dokumentas beveik niekuo nesiskiria nuo 1995 metais pristatyto plano ir ne vienerius metus buvo prieinamas Vokietijos civilinės gynybos agentūros, vadinamos THW, internetinėje svetainėje.
Tiesa, tokią informaciją rasti būdavo nelengva, mat THW svetainę administruojantys pareigūnai prioritetą teikė naujienoms apie humanitarinės pagalbos misijas užsienyje, o ypač pasibaigus Šaltajam karui vokiečiai vis mažiau dėmesio kreipdavo civilinei saugai.
Rinkiminė akcija ar pasiruošimas nelaimei?
Tačiau artėjant parlamento rinkimams Vokietijos Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere pastaruoju metu ėmė svaidytis vokiečiams neįprastais ir net radikaliai skambančiais pareiškimais. Praėjusią savaitę pareiškė pritarimą daliniam uždraudimui nešioti burkas, šalyje vykstant intensyviems debatams dėl integracijos.
T.de Maiziere'as užsiminė, kad parlamente, „tikėtina“, bus pritarta burkos uždraudimui tik su tam tikromis sąlygomis, o ne visiškam draudimui, kuriam pritaria kanclerės Angelos Merkel Krikščionių sąjungos (CDU) bloko griežtosios dešinės linijos šalininkai.
Ministras pats priklauso CDU, tad netikėtai ištrauktas ir „atnaujintas“ civilinės saugos planas sulaukė ir skeptiškų reakcijų.
„Žmonės turės asmeniškai kaupti maisto atsargas, kurių užteks dešimčiai dienų, o vandens – 5 dienoms, arba po du litrus asmeniui per dieną“, – teigiama ministerijos dokumente. Projektas parlamento komiteto balsavimui bus pristatytas trečiadienį.
Pabrėžiama, kad nors išpuolio Vokietijoje grėsmė nedidelė, žmonės turėtų pasiruošti nenumatytiems atvejams. Kokie gali būti tokie atvejai?
Jei Lietuvoje labiau nerimaujama dėl galimos Rusijos agresijos bei juokaujama apie būtinybę kaupti konservus, tai vokiečiams raginimas turėti maisto atsargų 10 dienų siejamas su visai kitokia, pastaruoju metu vakarų Europoje gerokai aktualesne grėsme. Neabejojama, kad tokius raginimus pristatyti nuspręsta po dviejų islamistų atakų.
Europoje per pastaruosius metus įvykdyti keli stambūs ir dar daugiau smulkesnių teroro išpuolių, kurių metu su „Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinės organizacijomis siejami asmenys surengė žudynes Paryžiuje, Briuselyje ir kituose miestuose.
Tačiau Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir kitų šalių žvalgybos tarnybos jau kurį laiką perspėja apie dar didesnę grėsmę – teroristai esą gali panaudoti ne tik konvencinius sprogmenis bei šaunamuosius ginklus, bet ir masinio naikinimo ginklus.
Baiminamasi, kad viename ar net keliuose didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose gali būti surengta cheminio, biologinio ar net branduolinio ginklo ataka. Apie panašaus pobūdžio išpuolius yra perspėję ir patys islamistai.
Kol kas Vokietijos specialiosios tarnybos neeskaluoja tokių masinių aukų galinčių pareikalauti išpuolių grėsmės. Iš pradžių Berlynas akcentavo planus skirti policijai ir saugumo pajėgoms daugiau lėšų bei įkurti specialųjį kovos su terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais padalinį. Panašių priemonių po teroro išpuolių imtasi ir Prancūzijoje.
Tačiau raginimas kaupti maisto bei vandens atsargas gali būti siejamas būtent su masinio naikinimo ginklų panaudojimo grėsme. Tam tikroje teritorijoje panaudojus cheminius, biologinius ginklus arba „nešvarią bombą“ su radioaktyviosiomis medžiagomis, dalį civilių gyventojų tektų skubiai evakuoti.
Tačiau iš pradžių visų evakuoti iš nelaimės bei ypač aplinkinių zonų, kur sklistų cheminė, biologinė ar radioaktyvi tarša, gali neužtekti laiko bei pajėgumų. Todėl dalis civilių kurį laiką, bent jau kol išsisklaidys užterštumas, turėtų praleisti namuose, kurių sandarumu taip pat turėtų pasirūpinti gyventojai.
Nerimas dėl teroristų masinio naikinimo ginklų
Net Šaltojo karo laikais, kai Vokietijai grėsė reali branduolinio, cheminio ir biologinio karo grėsmė – sovietai planavo masinio naikinimo ginklus panaudoti prieš 40 karinės ir civilinės paskirties objektų Vakarų Vokietijoje, šalyje įrengtuose bunkeriuose-slėptuvėse galėjo pasislėpti vos 3 proc. gyventojų.
Ten jie galėjo tikėtis praleisti nuo dviejų savaičių iki mėnesio – Vokietijoje iki šiol išliko ir yra prižiūrimos apie 2 tūkst. slėptuvių, kurių paskirtį draudžia keisti įstatymai. Likusiems būtų tekę slėptis laikinose, mažiau apsaugotose slėptuvėse arba evakuotis.
Be to, Pirmojo Šaltojo karo laikais tokie patarimai bei svarbiausi kontaktai būdavo spausdinami paskutiniuose telefonų knygų puslapiuose. Tiesa, patys vokiečiai nevengdavo ir karčiai pasišaipyti iš tokių patarimų. Pavyzdžiui, 7-jame dešimtmetyje Vokietijos valdžia išleido lankstinukus, kuriuos pavadino „Visi turi galimybę išgyventi“.
Vertindami tuo metu kaitusią atmosferą pasaulyje ir menkas galimybes išgyventi branduolinio karo atveju, vokiečiai buvo nusiteikę pesimistiškai. 1962 m. Šaltojo karo įkarštyje ir Kubos raktų krizės metu žurnalas „Spiegel“ savaip įvertino lankstinukus – jų pavadinimą pataisė į „Niekas neturi jokių galimybių“.
Tais laikais Vakarų Vokietija civilinei saugai leido vos 1,47 proc. biudžeto – tris kartus mažiau nei vokiško pieno kokybės apsaugai, o civilinė sauga sudarė tik nežymią dalį gynybos biudžeto.
Tai, jog Vokietija galimai 2016 metais ruošiasi būtent tokiai teroristų masinio naikinimo ginklų atakai, gali rodyti ne tik rekomendacija kaupti maisto atsargas, bet ir Th.de Maiziere'o frazė, pasakyta vaikų darželyje.
Jis darželinukams pabrėžė, kad Vokietija turi būti pasiruošusi, jei vandens ar maisto atsargos būtų užnuodytos, o kuro ar naftos tiekimas staiga nutrūktų. Paprastai tokie masiniai sutrikdymai gali įvykti tik ypač didelės nelaimės, pavyzdžiui, masinio ginklo panaudojimo atveju.
Be to, Vokietija paskelbė apie planus padidinti vakcinos nuo raupų, antibiotikų atsargas ir įkurti papildomas kuro saugyklas 140 šalies vietovių, kad ypatinguoju atveju būtų galima tęsti tiekimą bent tris mėnesius. Taip pat planuojama už ligoninių patalpų ribų įkurti ir dekontaminacijos vietas, kur būtų priimami nukentėjusieji nuo cheminio ar biologinio ginklo.
Tokias beprecedentes saugumo priemones bei senokai užmirštas rekomendacijas kaip mat sukritikavo Vokietijos kairieji bei aršiausi opozicijos nariai, apkaltinę vyriausybę panikos kurstymu.
Radikalios kairiosios partijos „Die Linke“ narys, parlamentaras Dietmaras Bartschas sukirtikavo siūlymą kaupti kaisto atsargas, mat tai esą gali sukelti sąmyšį. Žaliųjų partijos deputatas Konstatinas von Notzas atsargiai pabrėžė, kad civilinės saugos patarimų priminimas gali būti išmintingas, tačiau esą visiškai nelogiška „maišyti karinės ir teroristų grėsmės scenarijus“.
Lietuviams – kitokios rekomendacijos
Vis dėlto Vokietijos vyriausybė, regis, rimtai nusiteikusi stiprinti pasirengimą galimiems kriziniams atvejams. Tai rodo ir faktas, kad svarbesnį vaidmenį Vokietijoje jau prisiima ir šalies ginkluotosios pajėgos. Vokietija šiemet paskelbė naujas karines gaires, kuriomis išdėstomos Vokietijos ambicijos prisiimti didesnį gynybos vaidmenį ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje.
Jau lapkričio mėnesį Vokietijos miestuose gali pasirodyti daugiau ginkluotų karių, kurie pirmą sykį po ilgo laiko turėtų surengti bendras pratybas kartu su policininkais. Panašias pratybas jau nuo 2014 metų rengia ir Lietuva, kurios kariškiai mokosi koordinuoti veiksmus su policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais bei civiline valdžia.
Lietuvoje taip pat vykdytos pratybos, kurių metu mokytasi vaduoti įkaitus iš teroristų užimto prekybos centro – panašus realus išpuolius pernai sukrėtė Paryžių.
Vis dėlto pabrėžiama, kad Lietuvai didesnę grėsmę kol kas gali kelti ne teroristinės grupuotės, tokios, kaip „Islamo valstybė“, kuri yra įtraukusi Lietuvą į priešininkių sąrašą, bet Dalios Grybauskaitės „teroristine valstybe“ pavadinta Rusija.
Dažnai pabrėžiama, kad 2014 metais Kryme ir Rytų Ukrainoje Rusija naudojo hibridinio karo veiksmus, kai formaliai neidentifikuoti ginkluoti asmenys užiminėjo civilinės ir karinės valdžios institucijas bei perėmė regionų kontrolę. Kremlius yra pripažinęs tik savo specialiųjų pajėgų vaidmenį Krymo okupacijos metu.
Reaguodama į tokias hibridinio karo grėsmes, Lietuva yra sukūrusi greitojo reagavimo pajėgas. Pernai įsigaliojus Karinės jėgos naudojimo statuto patvirtinimo įstatymui, visoje Lietuvoje nebūtina skelbti karinės padėties – prezidentas ar prezidentė, kuris/kuri yra šalies ginkluotųjų pajėgų vadas/ė, gali be Seimo pritarimo paskelbti karinę operaciją tam tikrame šalies regione, į kurį būtų permestos greitojo reagavimo pajėgos.
Kadangi reaguojant į grėsmes svarbu yra greitis, kariuomenė jau galėtų vykdyti užduotis, nelaukdama, kol į neeilinę sesiją susirinks Seimas. Tiesa, parlamentarai turi teisę patvirtinti arba atšaukti prezidento institucijos sprendimą. Griežtai apibrėžtame operacijos rajone vadovavimą perimtų kariškiai, kuriems turėtų paklusti kitos institucijos bei civiliai gyventojai.
Tiesa, civiliams nelaimės atveju gali taip pat būti rekomenduojama likti namuose, kur, pagal Lietuvoje galiojančius civilinės saugos patarimus, rekomenduojama laikyti ilgai negendančių maisto bei vandens atsargų, kurių užtektų 72 valandoms.
"Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos, ir jų tiekimas gali būti sutrikęs, todėl reikia būti pasiruošus ir turėti vandens atsargų (12 litrų asmeniui) ir maisto atsargų bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba.
Siūlome namie, sausoje ir tamsioje aplinkoje laikyti šiuos produktus: mėsos konservai, daržovių konservai (ankštinės daržovės – itin vertingas pasirinkimas), kiti konservuoti produktai (sutirštintas pienas, vaisiai), birios kruopos, aliejus, cukrus, prieskoniai (žolelių mišiniai, ryškių skoninių savybių prieskoniai), druska, medus, arbata. Nepamirškite mėgstamų maisto produktų! (jų vartojimas padės jaustis geriau)", - skelbiama Civilinės saugos rekomendacijų tinklapyje.
Čia taip pat rekomenduojama turėti išvykimo krepšį, kuriame būtų suruošti būtiniausi daiktai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tinklapyje galima atsispausdinti ir vėliau užpildyti atmintinę. Tinklapio lt72.lt pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai.
"Rimtos nelaimės metu esamos valstybinės priemonės ne visada galės išgelbėti visus, todėl kiekvienas iš mūsų turi pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas kol atvyks pagalba. 72 valandos - tai lyg ilgas savaitgalis arba devynios maisto porcijos", - teigiama tinklapyje, kuriame taip pat galima pasitikrinti, kur yra artimiausia slėptuvė, pavojingi objektai ar perspėjimo sistemos.
Panašios rekomendacijos pateikiamos ir pernai Krašto apsaugos ministerijoje oficialiai pristatytame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“.
Maždaug 100 puslapių knygutė rengta bendradarbiaujant su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos. Leidinys pirmiausia buvo skirtas mokyklos, bibliotekoms, krašto apsaugą remiančioms jaunimo, nevyriausybinėms organizacijoms. Visi kiti gali skaityti leidinio elektroninę versiją KAM internetinėje svetainėje.