Pareigūnų profesinės sąjungos teigia, kad į įvykius siunčiami tinkamai neparengti pareigūnai.

Iš kabinetų į gatves pasiųsti ir universaliais paversti pareigūnai nėra tinkamai parengti apsiginti, ką jau kalbėti apie visuomenės gynimą. Taip po penktadienį Telšių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyriausiojo patrulio 36 metų Liudo Šimkaus nužudymo pareiškė policijos pareigūnų profesinių sąjungų atstovai.

Nelaukdami tarnybinio patikrinimo dėl kolegos žūties išvadų, jie pirštu rodo į spragas policijos sistemoje.

„Nebelikus policijoje specializacijų į įvykius siunčiami visi, nesvarbu, pasiruošę jie ar ne susitvarkyti su užduotimis, kurių anksčiau nevykdė. Štai, buvusios apylinkių inspektorės – jaunos, gražios, mokslus baigusios merginos sudėtingesnėse situacijose neretai sutrinka, nes nėra tinkamai parengtos darbui iškvietimuose.

Šiuo atveju į įvykį buvo pasiųstas Kelių policijos pareigūnas. Ar jis buvo išmokytas, kaip tramdyti smurtautojus? Reformos taip susilpnino policiją, kad pareigūnai jau nebegali apsiginti patys, ką jau kalbėti apie kitų gynimą. Kad policininkų daug gatvėje, dar nereiškia, kad yra saugu“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio policijos profesinės sąjungos pirmininkė Laimutė Narkienė.

Kad pareigūnų mokymams ir saugai skiriama per mažai dėmesio, patvirtino ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinėnienė.

„Negalime pareigūnų paversti universaliais visų sričių ekspertais, yra tam tikros specializacijos, pagal kurias jie ir turėtų dirbti. Į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje negali vykti Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis, kaip buvo šiuo atveju. Tie, kurie vyksta į įvykius, turi būti tinkamai parengti, turėti fizinių ir kovinių praktinių įgūdžių ir nuolat juos atnaujinti. Neužtenka pasakyti, kad komisariate yra sporto salė, kurioje pareigūnai gali pasiruošti savarankiškai“, – pabrėžė R. Katinėnienė.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigė, kad policininkai gali tik pasvajoti apie profesionalius savigynos ir taktinių mokymų instruktorius komisariatuose.

Antradienį vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pareiškė, kad, jeigu po tarnybinio patikrinimo bus nustatytos Telšių VPK darbo spragos, kels jo vadovo atsakomybės klausimą, jeigu – strateginio lygmens klaidos, teks atsakyti aukščiausiems policijos vadovams.

„Galvų kapojimas po tragedijų ir incidentų pas mus įprastas reikalas, tik ar kas nuo to keičiasi?“ – retoriškai klausė L. Soščekienė.

Vidaus reikalų ministerija nemano, kad viskas taip blogai, kaip tvirtina profesinės sąjungos, tačiau sutinka, jog reikėtų peržiūrėti policijos pareigūnų rengimo sistemą, jų taktinių užsiėmimų klausimą, pagalvoti, kaip racionaliau paskirstyti lėšas.

Nebėra norinčiųjų dirbti policijoje

L. Narkienės teigimu, policijos pareigūnai universaliais pradėti daryti nuo šių metų liepos 1 dienos. Nebeliko anksčiau buvusių specializacijų. Gavus iškvietimą į įvykį siunčiamas arčiausiai esantis ekipažas. Dabar ir apylinkių inspektoriai, nepilnamečių reikalų inspektoriai patruliuoja gatvėse. Panevėžio policijos profesinės sąjungos pirmininkė ironizavo, kad policijos pareigūnas yra tarsi kavos gėrimas „penki viename“.

„Jie jaučia didelę psichologinę naštą, kad yra atsakingi už viską“, – tvirtino pašnekovė.
Pasak L. Narkienės, Panevėžio apskrities VPK pareigūnai mokomi savigynos, naudotis specialiosiomis priemonėmis, bet mokymų per mažai.

Profesinės sąjungos vadovės žiniomis, Panevėžio apskrityje yra laisvos 97 darbo vietos. Tai esą rodo, kad niekas nebenori dirbti policijoje, kur maži atlyginimai, didelė atsakomybė ir nėra saugu.

„Pareigūnams pažadėti 600 eurų į rankas už darbą, įskaitant budėjimus namuose, nėra ta suma, kuri būtų patraukli jauniems žmonėms“, – sako L. Narkienė.

Ji nerimauja, kad ketinimai sujungti Viešąją policiją su Kriminaline policijos darbo nepadarys efektyvesnio ir nepagerins visuomenės saugumo.

Bijo panaudoti ginklą

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. Katinėnienė teigia, kad anksčiau pareigūnų specializacija buvo labai griežtai reglamentuota. Kiekvienas buvo išmokytas dirbti tam tikroje srityje, turėjo praktinių įgūdžių ir patirties. Dabar, kai į įvykį tenka vykti visiems, kyla pavojus, kad atvyks tinkamai neparengtas, ką daryti vienokioje ar kitokioje situacijoje, pareigūnas.

„Jeigu pareigūnui per metus skiriami 5 šoviniai mokytis šaudyti ir išlaikyti įskaitą, tai nereikia stebėtis, kad ginklas nėra jo draugas. Lygiai tas pats ir su fiziniu pasirengimu. Nepatenkinamas pareigūnų taktinis rengimas, jie nemokomi dirbti poroje, kas labai svarbu, nes kolegos turi jausti vienas kitą, žinoti, kokios taktikos imtis ekstremaliu atveju“, – „Sekundei“ aiškino R. Katinėnienė.
Matydama visuomenės agresijos augimą ir nenorą vykdyti policijos nurodymų, profesinės sąjungos pirmininkė svarsto, kad reikėtų peržiūrėti ginklo naudojimo tvarką, aiškiau ją reglamentuoti, nes dabar policininkai baiminasi jį naudoti, bijodami būti apkaltinti.

Tuo metu vidaus reikalų ministras antradienį viešai pareiškė nemanąs, jog reikėtų peržiūrėti kovinio ginklo panaudojimo sąlygas, nes tai jau buvo padaryta neseniai, kai pasienietės nušovė įtariamą kontrabandininką.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas tikino, kad policijos padaliniai vienodai rengiami, kaip reaguoti buitiniuose konfliktuose. Jis nesutiko ir su priekaištais dėl netinkamo pareigūnų psichologinio paruošimo.

Panevėžio apskrities VPK problemų nėra?

„Sekundei“ nepavyko išklausyti Panevėžio apskrities VPK vadovų nuomonės dėl pareigūnų aprūpinimo specialiosiomis priemonėmis, parengimo. Komisariato atstovė ryšiams su visuomene Rasa Černauskaitė sakė, kad vadovas atostogauja, jo pavaduotojai išvykę.

R. Černauskaitės teigimu, Panevėžio apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, į įvykio vietą skuba arčiausiai esantys ekipažai, neskirstant, kokiame skyriuje jie dirba. Visiems patruliuojantiems pareigūnams yra keliami tokie pat sveikatos ir tinkamumo reikalavimai.

„Pagrindinė policijos misija – kuo greičiau atvykti pas pagalbos prašantį žmogų ir jam padėti. Jau seniai policijoje veikia tokia sistema, kai į įvykius reaguoja arčiausiai įvykio vietos esantys ekipažai, nebūtinai patruliai. Taip išsprendžiama aktualiausia šių dienų problema – kuo operatyvesnis reagavimas. Visi pareigūnai, nesvarbu, kur dirbantys, mokomi pagal tas pačias procedūras, visi moka naudotis specialiosiomis priemonėmis, ginklais, žino, kaip reaguoti ir bendrauti su smurtą patyrusiais asmenimis“, – kalbėjo R. Černauskaitė.

Paklausta, kiek savigynos, naudojimosi pistoletu ir kitų mokymų per metus turi Panevėžio apskrities VPK pareigūnai ir ar jų pakanka, R. Černauskaitė konkretaus atsakymo nepateikė.
Ji aiškino, kad Panevėžio apskrities, kaip ir visos Lietuvos, policijos pareigūnai vadovaujasi nustatyta ir patvirtinta tvarka ir planais. Esą pareigūnai nuolat instruktuojami, mokomi ir ruošiami pagal numatytus planus. Pareigūnų šaudybos, fizinio ir kovinio pasirengimo mokymai vyksta nuolat ir po kelis kartus per savaitę.

Panevėžio apskrityje patruliuojančiuose padaliniuose 27 proc. darbuotojų yra moterys. Nepaisant lyties, joms taikomi tokie pat reikalavimai ir mokymai.

R. Katinėnienė patikino, kad policininkės moterys, jeigu yra tinkamai parengtos, gali sutramdyti smurtautojus ir kitus įstatymų pažeidėjus ne blogiau už vyrus.

„Švedijoje teko matyti poroje dirbančias dvi pareigūnes moteris. Man didelį įspūdį padarė, kaip jos, o ir vyrai, yra mokomi dirbti poroje, kiek daug dėmesio skiriama taktikos tobulinimui, psichologiniam parengimui“, – pasakojo Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė.

Jos teigimu, profesinė sąjunga ne vienerius metus rinko Skandinavijos ir kai kurių Europos Sąjungos valstybių gerąją patirtį. R. Katinėnienės teigimu, tose valstybėse pareigūno saugumo užtikrinimas yra savaime suprantamas dalykas. Tiek valstybių vadovai, skiriantys finansavimą, tiek policijos vadovybė puikiai supranta savo atsakomybę už tai, kad darbuotojams būtų maksimaliai užtikrinamos prevencinės, darbo metu reikalingos priemonės.

Pareigūną puolė peiliu

Penktadienį Tryškiuose buvo nužudytas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis 36-erių Liudas Šimkus.

Jis su porininke atvyko tirti pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pirminiais duomenimis, įtariamasis smurtautojas atvykusį pareigūną puolė peiliu, dūrė jam į kaklą, kai šis norėjo panaudoti elektrošoką. Sužeidimai buvo mirtini. Įtariamasis 26-erių Artūras Noreika sulaikytas iškvietus pastiprinimą. Smurtautojui nustatytas 0,21 promilės girtumas. Vyras anksčiau teistas.