„Atsakingos institucijos tikrai turi prisiimti bent dalį atsakomybės, ne visi yra padarę tai, kas priklauso. Kitą vertus, galbūt yra tam tikrų spragų ir teisės aktuose, kuriuos tik išmanūs piliečiai arba pasitelkę teisininkus randa būdų apeiti. Ne retas atvejis, kai tiesiog pagrindinis pagalbininkas yra įžūlumas. Įžūliai pažeidžia teisės aktus ir po to žiūri, kas bus. Praktika yra tokia, kad nagrinėjama labai ilgai arba nenubaudžiama, arba senatis įsigalioja. Tokia praktika kai kurie nedorėliai naudojasi“, – aiškina aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Pasak DELFI žurnalistės Birutės Davidonytės, nelegalios tvoros, nelegalūs statiniai, užtvertos valstybinės gatvės yra savavališkai užgrobiamos pagal panašią schemą, tuo tarpu skiriasi laiko tarpas, per kurį valstybinės institucijos pastebi skirtingus pažeidimus. Pašnekovės teigimu, kai kurie atvejai neišsprendžiami ir per 10 metų.
Ar duoda naudos valdžios pastangos kovojant su vaizdingų vietovių užgrobėjais? Ir kodėl kovoti su jais dažniausiai pradedama tik po publikacijų žiniasklaidoje? Apie tai pokalbis „Aktualiame interviu“.