Politikas bei verslininkas pirko du sklypus Labanoro regioniniame parke jau žinodamas, kad statybos juose yra draudžiamos, tuo metu sklypuose jau galiojo visi esami apribojimai. Vis dėlto, nusipirkęs sklypus miškingoje vietovėje, L. Kanapienis ėmėsi žygių, kad jam situacija būtų pakeista. Jis kreipėsi į gausybę institucijų: Aplinkos ministeriją, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, Seimo kontrolierių, kad šios leistų statybas.

VSTT: pirkdamas sklypus žinojo, kad statyti negalės

DELFI turimame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atsakyme Seimo kontrolieriui išdėstyti paaiškinimai, kodėl L. Kanapienis negali vykdyti naujų statybų savo sklype. Rašte rašoma, kad patį politiką tarnyboje ne kartą informavo apie apribojimus.

„Tarnybos specialistai raštu ir bendraudami tiesiogiai (pareiškėjas du kartus lankėsi tarnyboje) informavo pareiškėją apie tai, kad žemės sklype nenumatyta galimybė kurti naują ūkininko sodybą, naujų pastatų statybos jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose negalimos, jam buvo paaiškinta, kad nenumatyta galimybė pastatyti pagalbinį (ūkinį) pastatą įrankiams bei įrangai sudėti ir saugoti.

Pareiškėjui įsigyjant žemės sklypus Labanoro regioniniame parke 2015 metais jau galiojo Tvarkymo planas. Pirkdamas žemės sklypus Pareiškėjas žinojo, kad jie yra saugomoje teritorijoje, kad jiems taikomi apribojimai, nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, - rašoma VSTT direktoriaus Alberto Stanislovaičio pasirašytame rašte.

Rašte rašoma, kad savininkas susipažino su apribojimais: „Įsigydamas žemės sklypus, savininkas pasirašytinai susipažino ir sutiko su šiam žemės sklypui taikomais apribojimais (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos sklypams nustatytos anksčiau nei savininkas juos įsigijo).“

Statybos nenumatytos jokiais dokumentais

„Šie žemės sklypai taip pat yra priskirti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai: gamtinių buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms“, - rašoma VSTT atsakyme Seimo kontrolieriui.

Taip pat rašte rašoma, kad žemės sklypai patenka į ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zoną. Šiuo konkrečiu atveju Tvarkymo plane žemės sklypų savininkams numatoma galimybė pasirinkti: naudoti žemę pagal esamą nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį arba pasirinkti galimybę ateityje įveisti mišką ne miškų ūkio paskirties žemės sklype.

„Šiuo atveju nei Labanoro regioninio parko tvarkymo plane, nei Molėtų rajono bendrajame plane statinių statyba šiuose sklypuose nenumatyta. <...> Tvarkymo plane naujos sodybos kūrimo galimybė žemės ūkio paskirties žemės sklypuose nenumatyta“, - konstatuojama VSTT rašte.

Parko direktorius: įstatymai lygūs visiems

Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas DELFI teigė, kad L. Kanapienis kreipėsi į visus, išskyrus pačią parko direkcija. Jo teigimu, įstatymai yra lygūs visiems ir jokių išlygų negali būti daroma.

Gedas Kukanauskas

„Jis raštu niekada į parko direkciją nebuvo kreipęsis. Bet žinau, kad į kitas institucijas kreipėsi: į Aplinkos ministeriją, į Saugomų teritorijų tarnybą. Sklypai papuola į ekologinės apsaugos prioriteto zoną. Ten yra miškas ir pagal apsaugos reglamentus, tam sklype draudžiama vykdyti plynus kirtimus, draudžiama naudoti trąšas. Jis sklypą įsigijo jau po to, kai buvo parengtas tvarkymo planas ir šis asmuo planavimo procese nedalyvavo“, - kalbėjo G. Kukanauskas.

Pasak parko direktoriaus, prieš įsigydamas sklypą, žmogus turėtų pasidomėti, ką jame galima daryti: „Įstatymai lygūs visiems ir jeigu žmogus įsigija sklypą, kuriame yra nustatyti tam tikri apribojimai, tai jis, prieš pirkdamas sklypą, turėtų pasidomėti, ką tame sklype galima daryti, vadovaujantis teisės aktais.“

Valdininkė mokė, kaip galima būtų gauti leidimą statyboms

Seimo kontrolierius pateikė savo išvadą dėl L. Kanapienio skundo, jis tyrimą nutraukė, tačiau iš kontrolieriaus išvadų matoma, kad politikas VSTT aktyviai prašė leisti statybas sklype, o šios institucijos darbuotoja net pradėjo patarinėti politikui, ką padaryti, kad statyboms būtų uždegta žalia šviesa.

Elektroniniame susirašinėjime tarp L. Kanapienio ir VSTT darbuotojos Laimos Dabregaitės matoma, kad valdininkė pradėjo patarinėti, kaip politikui pradėti statybas Labanoro regioniniam parke.

Pateikiame elektroninio susirašinėjimo ištraukas:

Tarnybos vyr. specialistė: Sklypas [...], kuriame norite formuoti pagrindinę sodybą prie ežero ir daug miško žemės sklype, deja, nėra galimybių, nenumatyta tvarkymo plane sodybos statyba. […] Jei vaikai bėgios po šiuos sklypus vasaros atostogų metu, tai labai gerai, bet statybos tvarkymo plane nenumatytos. […] Užstatymo linijos šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose formuojamos pagal gatves ir viešo naudojimo kelius. Jūsų sklypai prieina iki šios zonos, tereikia dar vieno sklypo.

L. Kanapienis: Kurioje sklypo vietoje galima statyti ūkinį pastatą?

Tarnybos vyr. specialistė: Nesiūlau. Taip nebūna, kad nuo pagalbinio pastato siūlytumėm kurtis, visada siūlom nuo gyvenamojo pradėt.

L. Kanapienis: Kur tokiu atveju siūlote gyvenamąjį namą statyti?

Tarnybos vyr. specialistė: [...] siūlom pirkti žemės sklypą GAe zonoj (ten, kur galimos statybos - DELFI), ji yra išsyk už Jūsų žemės sklypų rytuose.“

L. Kanapienis: Gal Jūs turite ką patarti, kuris yra parduodamas. Nelabai supratau pasiūlymo.

Tarnybos vyr. specialistė: Atsiprašau, per klaidą čia įsijaučiau, pamiršau, kad mūsų darbas – saugoti nuo statybų, o ne siūlyti, kaip užstatyti. Juokauju, bet kiekviename juoke yra dalis tiesos. Mano kompetencija jau išsemta.

L. Kanapienis prašė įvertinti pareigūnės veiksmus ir tinkamumą eiti pareigas. Seimo kontrolierius nutraukė tyrimą, nes pagal galiojančią tvarką, tik tarnybos direktorius gali skirti darbuotojai drausminę nuobaudą. Tačiau Seimo kontrolierius rekomendavo VSTT direktoriui A. Stanislovaičiui spręsti klausimą dėl vyriausiosios specialistės L. Dabregaitės tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir (arba) neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo.

A. Stanislovaitis: darbuotojai – tarnybinė nuobauda, bet L. Kanapienio skundai nesiliauja

VSTT direktorius A. Stanislovaitis DELFI teigė, kad jo tarnybos darbuotojai skirta tarnybinė nuobauda, tačiau L. Kanapienio reikalavimai pakeisti planavimo dokumentus, kad jam būtų leidžiama statyti ten, kur tai draudžia įstatymai, greičiausiai nesibaigs dar ilgai.

Albertas Stanislovaitis

„Baigtas tarnybinis patikrinimas, už šiek tiek familiarų bendravimą su žmogumi, specialistei skirta tarnybinė nuobauda – pareikšta pastaba. Kai kurie darbuotojos pareiškimai buvo ne visiškai toje vietoje tinkami“, - kalbėjo A. Stanislovaitis.

Pasak tarnybos direktoriaus, istorija su skundais greičiausiai nėra baigta: „L. Kanapienis skundžiasi nuolatos. Jis įsigijo sklypą ten, kur negalima statyti ir bando įvairiais būdais paveikti tarnybą, kad mes organizuotume naują planavimo dokumentą ir pakeistume tame sklype statusą. Mes laikomės pozicijos, kad taip negali būti planuojama, jeigu dėl kiekvieno bus keičiami planavimo dokumentai, tai valstybei labai brangiai kainuos ir mes prarasime sistemą. Jis skundžia nuolatos ir čia, matyt, ilgam.“

L. Kanapienis: galvoju emigruoti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Seimą ir verslininkas L. Kanapienis DELFI teigė, kad kovodamas dėl statybų parke jau beveik nuleido rankas ir ketina emigruoti.

„Šiuo metu man rankos nusviro, galvoju jau emigruoti, jeigu atvirai šnekant. Va, dar kol kas ir neemigruosiu iki rinkimų, bet kadangi ten pas mane kandidatai stiprūs, tai manau, kad po to galėsiu ramiai ir emigruoti“, - paklaustas, kaip ketina emigruoti, jeigu kandidatuoja į Seimą, aiškino L. Kanapienis.

Nors pati parko direkcija teigė, kad L. Kanapienis į juos niekada nesikreipė, pasak politiko, jam buvo pasakyta, kad jis nieko statyti negali: „Įsigijau porą žemės ūkio paskirties sklypų su mintimi ūkininkauti. Aš ir ūkininkauju, tik tas ūkininkavimas silpnokas. Buvo noras normaliai pradėti ūkininkauti ir plėsti ūkį, tada kreipiausi į direkciją ir prašiau, kad leistų statyti ūkinį pastatėlį, kur galėčiau susidėti įrankius, man atsakė, kad statyti nieko negalima. Pasakė, kad ūkininko sodybos formuoti irgi negalima, nes tvarkymo plane nenumatyta.“

Paklaustas, ar prieš pirkdamas žemę nežinojo apie ten galiojančius apribojimus, politikas nuo konkretaus atsakymo išsisuko. Vis dėlto jis patvirtino, kad tvarkymo planas jau buvo patvirtintas, kai jis pirko sklypą: „Aš žinojau, kad yra tvarkymo planas. Bet, kad žemės ūkio paskirties žemėje gali būti užneštas miško planas, niekas negali galvoti, tai nelogiška. Kad nieko negalima statyti... Čia gi ne draustinis. Galbūt kažkada ateityje, arčiau pensijos, apskritai būtų noras ten pilnai įsikurti, įkurti sodybą, bet dabar jau nebežinau, ar kažką ten darysiu.“

Paklaustas, galbūt kaina, perkant sklypus su griežtais apribojimais, buvo žymiai mažesnė, politikas atsakė neigiamai: „Aš nepasakyčiau, kad labai skiriasi kaina, o mano sklypų pirkimo kaina nebuvo kažkokia maža.“

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.